Sviesto kainų šuolis – tik pradžių pradžia?

Sviesto kainų šuolis – tik pradžių pradžia?


Pastaruoju metu įspūdingai augančių kainų, atrodo, nepavys nei kukliai didinami, jei išvis didinami, atlyginimai, nei dar kukliau kilstelėjamos pensijos, nelabai padeda ir praktiški patarimai, kur pigiau apsipirkti.


Arūnas MARCINKEVIČIUS

Kainų augimas Lietuvoje įsibėgėjo ir pranoko išankstinius lūkesčius – metinė infliacija rugsėjį sudarė 4,8 proc. Vien per mėnesį kainos visoje šalyje paaugo vidutiniškai vienu procentu. Tai lėmė pabrangę drabužiai, daržovės, avalynė, degalai ir tepalai, vardija Statistikos departamentas. Analitikai pabrėžia, kad Lietuvoje susidarė užburtas ratas: kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai.


Dar mėnesio pradžioje Statistikos departamentas prognozavo, kad išankstinė metinė infliacija sieks 4,5 proc., tačiau paskelbta faktinė jau pasiekė 4,8 proc. Kainų prieaugiui per metus didžiausią poveikį turėjo alaus, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, degalų ir tepalų, viešojo maitinimo įstaigų paslaugų, aliejaus, spirituotų gėrimų kainų didėjimas. Per metus pabrango visų kategorijų prekės ir paslaugos be išimties. Vartojimo prekių kainos per metus išaugo 4,4 proc., paslaugų – 6 proc.


Sviesto kaina – rekordinė

Neseniai žiniasklaida skelbė apie vieną iš maisto produktų kainų rekordininkų – sviestą. Pasirodo, ši populiari prekė per metus pabrango net 74 proc. Tiesa, medikai pieno riebalus laiko itin nepalankiais sveikatai ir linkusiais kibti ant kraujagyslių sienelių, tačiau ir margarinas (hidrinti riebalai) nėra nei pigus, nei sveikas. Tad reikia dėkoti globaliai rinkai ir prekybai atviroms sienoms – pasaulio rinkose ėmus brangti sviestui, mūsų maisto pramonės fabrikantai tuo ir suskubo pasinaudoti. Taip sviestas Lietuvoje per metus pabrango beveik trimis ketvirtadaliais.

REKLAMA


Gal toks staigus minėto maisto produkto pabrangimas, nuliūdinęs masinius jo vartotojus, bent kiek pradžiugino mažuosius ūkininkus, žaliavinio pieno pardavėjus? Nieko panašaus – mūsų pieno perdirbėjų ir prekybininkų apetitas vis dar nepasotinamas. Pernai už pieną smulkieji ūkininkai gaudavo po 18 centų už litrą, dabar – apie 22 centus. Kitaip sakant, nieko panašaus į rekordinį kainos šuolį.


Vartoja indai ir kinai


Sviesto ir kitų pieno produktų brangimas aiškinamas ir tuo, kad šių produktų vis daugiau vartoja ėmę geriau gyventi kinai ir indai. Tačiau atrodo, kad šių valstybių gyventojai valgo tik lietuvišką produkciją, nes, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje 200 g sviesto kainuoja apie eurą. Beje, britų fermeriai už litrą šviežio pieno gauna 60–70 pensų.


Dar vienas pavyzdys – kur kas šiauriau nei Lietuva esančioje Suomijoje toks pats pakelis sviesto kainuoja 1,3 euro. Kodėl sviestas pigesnis ir ten (išmokos suomių žemdirbiams – didesnės nei lietuvių ūkininkams) – dar vienas rebusas mūsų pirkėjams, kone kasdien parduotuvių lentynose fiksuojantiems vis naujas kainas. Maža to, pabrangus minėtam maisto produktui, automatiškai brangsta visi gaminiai, į kurių sudėtį įeina sviesto. Ir ši prekių grupė – labai didelė.


Žodžiu, nedidelė valstybė, nesusivieniję smulkieji ūkininkai, menkos, neveiksmingos nevyriausybinės vartotojų interesus ginančios organizacijos (jų įtaka Vakarų valstybėse – tikrai didelė), nepasotinamas pieno perdirbėjų apetitas ir lemia tokį rezultatą. O dėl to kenčia mažiausiai pusantro milijono pirkėjų, kasdien pakliūvančių tarp šios žaliavos ir galutinių produktų kainų žirklių.

REKLAMA


Maistas brangs ir toliau


Vis dėlto ir pasaulinės prognozės nėra džiuginančios. Dar 2013 metų mažmenininkus konsultuojančios kompanijos „Conlumino“ ataskaitoje buvo skelbiama, kad per ateinančius penkerius metus (taigi iki 2018-ųjų) maisto produktų kainos išaugs beveik 20 proc., nes pasaulyje padidės maisto stygius. Tikėtina, kad panašios prognozės galios ir tolesniems metams. Kaip skelbia dienraštis „The Daily Mail“, dėl 17,8 proc. pabrangsiančių maisto produktų vienos britų šeimos metinės išlaidos maistui padidės 850 svarų sterlingų, o visa Didžioji Britanija už maistą mokės 19,6 mlrd. svarų sterlingų daugiau. Kitaip sakant, per mėnesį britų šeima maistui išleis vidutiniškai 70 svarų daugiau.


Statistika rodo, kad pagrindinių maisto produktų krepšelis Didžiojoje Britanijoje jau ir taip nuo 2007 metų pabrango net 60 proc. Dėl to gyventojai maistui išleidžia 600 svarų sterlingų daugiau nei prieš dešimtmetį. Savo ruožtu atlyginimai nuo 2007-ųjų ūgtelėjo vos 10 proc.


Turime ir savų problemų


Taigi maisto produktų brangimo tendencijos – pasaulinės, trunkančios jau ne vienus metus, tačiau mes turime ir tik savų problemų, kurias įveikę pasijustume žymiai geriau. Visų pirma dera paminėti labai dideles, palyginti su pajamomis, išlaidas maistui ir didelę šešėlinių pinigų dalį. Šie pinigai, įsilieję į rinką, kelia kainas ir skriaudžia tuos, kurie gyvena tik iš legalių pajamų.


Beje, Vilniaus universiteto mokslininkai renginyje „Ką perkame ir vartojame? Kodėl?“ skelbė, kad pasaulyje daugiausia pinigų išleidžiama anaiptol ne maistui, o moteriškiems drabužiams. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad oficialiai visi Lietuvos gyventojai per metus uždirba apie 18 mlrd. eurų, o išleidžia apie 21 mlrd. eurų. Tiesa, drabužiai ir avalynė mūsų šalyje – tik ketvirtoje vietoje, daugiausia – apie 40 proc. pajamų – išleidžiame maistui. Dera paminėti, kad įvairių šaltinių pateikiami šie duomenys skiriasi, tačiau kiekvienas juntame, kad maistui išleidžiame neadekvačią dalį pajamų.


Pajamų dalis, skiriama maisto produktams, rodo šalies pragyvenimo lygį. Turtingose šalyse žmonės maistui paprastai skiria mažiau nei 20 proc. savo uždarbio. Šio Europos Sąjungos rodiklio vidurkis tesiekia 12,8 proc. Antroje vietoje Lietuvoje pagal skiriamas pajamas įsitvirtino būstas, vanduo ir elektra – 15,2 proc. Transportui lietuviai skiria 9,1 proc. savo pajamų, jau minėtiems drabužiams ir avalynei – 7 proc. Na, o laisvalaikiui, viešbučiams, restoranams ir kitoms pramogoms mūsų šalyje atseikėjama 4,2 proc. pajamų. Visų šių Europos Sąjungos rodiklių vidurkiai gerokai lenkia mūsų šalies rodiklius.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris