Renovuoto būsto vertė pašoko net iki 20 proc.

Renovuoto būsto vertė pašoko net iki 20 proc.

Renovuotas būstas Vilniuje parduodamas apie 10–20 proc. brangiau nei nerenovuotas senos statybos būstas. „Eltos“ nuotr.


Mūsų šalies būsto rinkoje vis labiau pastebimas darosi dar vienas naujas segmentas – renovuoti daugiabučiai, ypač tose vietovėse, kur naujų namų nestatoma ar statoma labai mažai. Jei nebus renovuoti, senųjų daugiabučių laukia liūdnokas likimas.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Susieta su butais


Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, nors šiuo metu žiniasklaida daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimui skiria gerokai mažiau dėmesio nei šio proceso pradžioje, Lietuvoje atnaujintų pastatų nuosekliai daugėja. Pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pradėtą įgyvendinti tik 2005 m., šalyje jau atnaujinta apie 2 200 daugiabučių; 1 750 iš jų renovuota per pastaruosius kelerius metus. Šiuo metu visoje šalyje atnaujinama apie 450 daugiabučių gyvenamųjų namų. Žodžiu, energiškai neefektyvių daugiabučių Lietuvoje kasmet sumažėja keliais šimtais. Ir jeigu panašų renovacijos tempą išlaikysime ateityje, ypač prastų šilumos suvartojimo parametrų daugiabučių artimiausiais metais šalyje neturėtų likti arba liks labai mažai.


Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, daugiabučių, suvartojančių labai daug šilumos, skaičius šalyje siekia apie 4 tūkst. Be to, svarbu paminėti, kad daugumoje senų šalies daugiabučių (statytų iki 1993 m.) jau yra įgyvendintos pirminės energinį efektyvumą didinančios priemonės – pakeisti šilumos punktai, be to, daugelis gyventojų pakeitė butų ir laiptinių langus, laiptinių duris. Visi šie dalykai, šilumos tiekėjų teigimu, nuo kelių iki keliolikos procentų taupo tą vis dar brangią daugumai vartotojų centralizuotai tiekiamą šilumą.

REKLAMA


Beje, 2013 m. visuomenei buvo pristatytas naujas daugiabučių renovacijos modelis, buvo numatyta ir įmokų už renovaciją mokėjimo tvarka: įmokos mokamos kartu su komunaliniais mokesčiais. Tad jau dabar daugiabučių renovacija yra susieta su butais, o ne su jų gyventojais, t. y. butą renovuotame name nusipirkęs asmuo tęsia mokėjimus už renovaciją, o jau sumokėtos įmokos įskaičiuojamos į perkamo buto kainą.


Renovuoti verta ne visus daugiabučius


Ar bus renovuoti visi seni daugiabučiai šalyje, ypač provincijoje? BETA vadovas pabrėžia, kad daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa pirmiausia siekiama didinti namų energinį efektyvumą, t. y. tausoti šilumą. Tad šiandien pagrindinis minėtos organizacijos tikslas – atnaujinti prasčiausių šilumos suvartojimo parametrų daugiabučius.


Kuriuos daugiabučius verta, o kuriuos netikslinga prikelti naujam gyvenimui, sprendžia ne tik BETA – dauguma (apie 75 proc.) daugiabučių atnaujinimo projektų šiuo metu įgyvendinama per savivaldybes. Štai todėl vietos valdžia turi puikias galimybes ne tik įvertinti namų techninius ir šilumos suvartojimo parametrus, bet ir atsižvelgti į globalesnius aspektus: gyventojų skaičius didėja ar mažėja, regionas pritraukia naujų investicijų, kartu ir naujos darbo jėgos ar toliau tik „nukraujuoja“? Tad pastaraisiais metais ir paaiškės, kuriuos daugiabučius provincijoje verta atnaujinti, o kurių – ne. Didžiuosiuose mūsų miestuose tikriausiai bus renovuota dauguma tokių pastatų.

REKLAMA


Populiarėja kvartalų renovacija


Dabar vis labiau patrauklesnė tampa kvartalų renovacija, kai atnaujinami ne pavieniai pastatai, o ištisi kvartalai. Renovacijos proceso pradininkių – Vokietijos ir Lenkijos – daugiabučiai namai iš pradžių taip pat buvo atnaujinami pavieniui. Tačiau prieš penkerius metus Vokietijos vyriausybė patvirtino kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą, ja remiantis šiuo metu trijuose Lietuvos miestuose įgyvendinami demonstraciniai kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektai. Jei pavyks, tokie pat bus diegiami visoje šalyje.


V. Serbentos teigimu, jau dabar akivaizdu, kad, kol bus atnaujinami pavieniai (ir daugiabučiai gyvenamieji, ir viešieji) pastatai, kol renovacijos programa neapims kvartalų ar pastatų grupių, taip pat nebus tinkamai įvertinta įtaka šilumos gamybai, sumažėjus energijos suvartojimui, sunku tikėtis žymaus energinio efektyvumo pavienių savivaldybių ir juo labiau valstybės mastu.


Renovuoto būsto vertė pašoko net iki 20 proc.

Dabar vis labiau patrauklesnė tampa kvartalų renovacija, kai atnaujinami ne pavieniai pastatai, o ištisi kvartalai.


Nauja būsto rūšis


Remigijus Pleteras, nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius, sako, kad dabar NT rinkoje pirkėjai gali rinktis iš trijų būsto kategorijų: naujos statybos, senos statybos (iki 2000 m.) ir renovuoto senos statybos būsto. Nors renovuoto būsto nauju pavadinti, žinoma, negalime, jis turi neabejotiną konkurencinį pranašumą prieš nerenovuotą senos statybos būstą. Pvz., jeigu nėra likutinės skolų naštos, renovuotas būstas Vilniuje parduodamas apie 10–20 proc. brangiau nei nerenovuotas senos statybos būstas.


Be to, kaip jau minėta, dabar finansiniai įsipareigojimai susiejami su butais, o ne su jų gyventojais: naujasis buto savininkas perima ir prievolę mokėti už renovaciją. Tad jeigu būstas yra renovuotas, o skola perleidžiama naujajam savininkui, atitinkamai apskaičiuojama ir būsto kaina. Sandorių šalys tokiais atvejais turėtų viską proporcingai apskaičiuoti: jei kitas savininkas tęs mokėjimus, būsto kaina turi būti atitinkamai perskaičiuota.


Beje, nors būsto (visų išvardytų kategorijų) rinka ir toliau išlieka aktyviausia trijuose mūsų didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), susidomėjimas renovuotu būstu pastebimas ir Lietuvos regionuose. Kadangi regionuose daugiabučiai nestatomi (yra daugybė rajonų centrų, kuriuose per pastarąjį ketvirtį amžiaus nepastatytas nė vienas naujas daugiabutis gyvenamasis namas), renovacija, kaip alternatyva ekonomiškam būstui, čia itin aktuali ir renovuotu būstu labai domimasi. Tai ypač patrauklu specialistams, kuriuos vilioja provincijoje veikiančios įmonės, ir grįžtantiems prakutusiems emigrantams. Tiesa, pabrėžia didžiausios Lietuvoje NT prekiaujančios įmonės vadovas, nors šalies regionuose NT kainos gerokai mažesnės, renovacijos išlaidos čia yra panašios kaip didmiesčiuose. Taigi regionuose, kur NT kainos yra itin mažos, renovacijos sąnaudų įtaka gali pardavimo kainas padidinti daugiau nei penktadaliu, skirtingai nei didmiesčiuose, kur renovuoto būsto kaina išauga 10–20 proc.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris