Vagys šluoja viską: nuo pinigų iki papūgų

Vagys šluoja viską: nuo pinigų iki papūgų

Pinigų laikymas namuose Lietuvoje dar labai gajus, taip pat įsitvirtinęs ir nerimas dėl galimos jų vagystės.


Pinigus, mobiliuosius telefonus, rankines su dokumentais, juvelyriką – jie išsineša viską. Ir nors finansinis nuostolis ne visada būna didelis, nemalonus kartėlis, kad tavo namuose lankėsi nepažįstamas žmogus, lietė tavo daiktus, o gal net pavogė kompiuterį, kuriame buvo šeimos nuotraukos, lieka ilgam.


Emilija Čepulionytė

Pinigai ir gyvūnai


Draudimo bendrovės BTA užsakymu rugpjūtį tyrimų bendrovės RAIT atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad, vertindami vagysčių nuostolius pagal penkiabalę sistemą, grynųjų pinigų vagystę žmonės vertina kaip galinčią juos nuliūdinti labiausiai – vidutiniškai 4,61 balo iš 5-ių, o naminių gyvūnų – 4,39. Į brangiausio namų turto penketuką taip pat patenka mobilieji telefonai (4,30), televizoriai (4,23) ir juvelyriniai dirbiniai (4,23).
Pinigų vagystė daugiausia nuliūdintų finansiškai labiausiai pažeidžiamus žmones: bedarbius, moksleivius ir studentus.


„Namai Lietuvos gyventojams vis dar atrodo patikimesni už banką – akivaizdu, kad grynųjų laikymas „kojinėje“ taip įsitvirtinęs, kad nerimas dėl galimos jų vagystės neužleidžia ir, matyt, dar ilgai neužleis pirmos vietos. Dėl jų praradimo labai nerimauja 70 proc. gyventojų. Pinigus prarasti bijoma ir dėl to, kad žmonės paprastai taupo didesniems pirkiniams, svarbioms progoms ir įvykiams, senatvei ar tiesiog sunkiems laikams, ir tai reiškia, kad jie ne kartą ir ne du turėjo ko nors atsisakyti, kad sukauptų didesnę sumą“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.


Tiesa ir tai, kad pinigai paprastai branginami dėl suteikiamų galimybių nusipirkti beveik viską: ir pačius namus, ir baldus, ir techniką. Tik apklausa parodė, kad antra pagal skausmingumą Lietuvos gyventojams būtų naminio gyvūno vagystė – jo gedėtų 64 proc. žmonių, o labiausiai išgyventų nevedę vyrai ir netekėjusios moterys.

REKLAMA


„Teoriškai galima nusipirkti tos pačios veislės šunį arba katę, bet praktiškai tai mažieji šeimos nariai su savu charakteriu, elgesiu ir ritualais, kurių kitas gyvūnas nepakartos. Vieniši žmonės su naminiais gyvūnais sukuria itin stiprų emocinį ryšį, ir jo nutrūkimas jiems labai skausmingas“, – sako D. Strazdienė.


Tyrimo duomenimis, po grynųjų pinigų ir augintinių pagal nuostolių svarbą rikiuojasi mobilieji telefonai, televizoriai ir juvelyriniai dirbiniai.


Jaučiasi nesaugūs


Tyrimas atskleidžia, kad pirmame penketuke pagal vagysčių sukeliamas neigiamas emocijas galima išskirti tris iš penkių galimų vagysčių taikinių, kurie turi emocinį krūvį: tai gyvūnai, mobilieji telefonai su asmeninėmis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir kitais brangiais gyvenimo fragmentais, taip pat – juvelyrika, neretai koduojanti svarbias akimirkas ar žmones. Tai tokie daiktai, kurie galbūt ir nėra brangūs finansiškai, tačiau svarbūs emociškai.


„Vagystė iš gyvenamųjų patalpų reiškia, kad jūsų teritorijoje buvo svetimas žmogus, jis kažko ieškojo, kažką lietė. Namų šeimininkai po tokių nelauktų svečių vizito jaučiasi labai blogai. Ir dažniausiai net ne tiek dėl finansinių nuostolių, bet dėl nesaugumo jausmo. Mūsų namai yra asmeninė erdvė, tačiau, pasirodo, kad ji labai menkai apsaugota, kad kiekvienas norintis gali čia įsiveržti ir pridaryti žalos“, – sako Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Raimondas Baltaduonis.

REKLAMA


Pasak jo, pinigai uždirbami, daiktai nuperkami, o nesaugumas išlieka ilgam.

Dieną – dirba, naktį – vagia?


Vagys apsilanko tiek butuose, tiek gyvenamuosiuose ir net dar negyvenamuose namuose. „Kol žmonės stato namą, čia vežamos statybinės, apdailos medžiagos, šildymo katilai, baldai. Kol niekas negyvena, niekas namo ir nesaugo, greičiausiai neįrengta ir signalizacija. Tai labai patogu vagims, nes jie gali įsibrauti nepastebėti ir apvogti. Ir vagiama viskas – neseniai Šiauliuose iš statomo namo dingo dujų katilas. Tačiau vagiamos ir plytelės, ir grindų danga, ir statyboms naudojami įrankiai. Žodžiu, vagia tai, ko reikia arba kas užsakoma pavogti“, – sako R. Baltaduonis.


Vagys dažnai dieną stebi namus, vertina, kas ir kokiu laiku lankosi, kada išvažiuoja. Taigi jiems nėra sunku įsibrauti čia tada, kai nieko nėra. O kartais būna net taip, kad statomus namus apvagia dirbantys statybininkai. Dieną jie atlieka statybų ar apdailos darbus, o naktį sugrįžta apvogti. Tiesa, ne visada vagystei ryžtasi patys – kartais už tam tikrą atlygį nutekina informaciją šiuo amatu besiverčiantiems pažįstamiems.


Vagys šluoja viską: nuo pinigų iki papūgų

Vagys apsilanko tiek butuose, tiek gyvenamuosiuose ir net dar negyvenamuose namuose.

Pavogė net papūgą


Iš gyvenamųjų patalpų, pasak R. Baltaduonio, dažniausiai vagiama tai, ką galima lengvai ir greitai išsinešti. Vagių laimikiu neretai tampa rankinės, piniginės, telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, juvelyriniai dirbiniai. Jeigu laiko nedaug, vagys griebia tai, kas pasitaiko po ranka. Jeigu laiko pakanka, peržiūri spintas ir spinteles, iškuičia net apatinių drabužių stalčius.


Ar yra pasitaikę gyvūnų vagysčių, kaip nerimauja minėtoje apklausoje dalyvavę žmonės? „Yra buvę, tačiau ne iš namų, o iš įmonės. Tuokart buvo pavogta apie 1,5 tūkst. eurų kainuojanti papūga. Tačiau tai iš tiesų retas atvejis. Dažniausiai svetimų gyvūnų niekam nereikia“, – sako R. Baltaduonis.


Pasak jo, vagys dažniausiai vagia tuos daiktus, kuriuos galima lengvai realizuoti. „Didžiulė bėda, kad yra žmonių, kurie užsako vagystes, iš dalies palaiko vagis. Jeigu jų nebūtų, jeigu nebūtų, kam parduoti vogtus daiktus, ir visa visuomenė būtų tam nepakanti, vagysčių gerokai sumažėtų. O dabar yra taip, kad per skelbimus perkame naudotus telefonus be dokumentų, be laidų. Ir žinoma, suvokiame, kad greičiausiai toks telefonas yra vogtas, bet perkame, nes norime įsigyti gerą daiktą pigiau. Tačiau policija atranda nemažai vogtų telefonų. Tuomet žmonės aiškina, kad nevogė, tik nupirko. Bet juk to pakanka, kad nusikaltėliai ir toliau vogtų“, – aiškina policijos atstovas.



Vagystės pagal grafiką


Pernai per visus metus registruotos 2 567 vagystės iš butų ir namų. Šių nusikaltimų skaičiai panašūs kiekvienais metais. Kaip pastebi R. Baltaduonis, jų nei smarkiai daugėja, nei mažėja. „Tačiau metai iš metų turime tam tikras vagysčių iš privačių valdų didėjimo bangas. Sakykime, šiuo metu vagysčių iš gyvenamųjų patalpų pakankamai daug, nes prasidėjo rugsėjis, vaikai darželiuose ir mokyklose, tėvai darbe. Vadinasi, greičiausiai nuo ryto iki pietų namie nieko nėra. Vagys tuo naudojasi – eina vogti tada, kai nieko nėra“, – pasakoja policijos atstovas.


Gana daug vagysčių iš namų ir butų fiksuojama ir vasarą. Mat žmonės išvažiuoja atostogų, namai lieka vieni. „Jei išvažiuojate ir paliekate namus be priežiūros, nėra taip baisu – blogiau, jeigu išvažiuojate ir apie tai garsiai visiems pasakojate. Ypač socialiniuose tinkluose. Vagys juos stebi – tokia informacija jiems labai naudinga“, – sako R. Baltaduonis.


Jis taip pat pažymi, kad nevertėtų į socialinius tinklus dėti savo pirkinių nuotraukas arba nuolat pasakoti, kur lankotės ir kokias prabangias vakarienes valgote restorane. Tokie ženklai rodo, kad turite pakankamai pinigų, o tai reiškia, kad galite privilioti vagis patikrinti, ką dar gero laikote savo namuose.


Pašnekovas pastebi ir tai, kad galime būti apvogti ne tik tada, kai esame išvykę, bet ir būdami namie. „Kartais žmonės patys pamiršta užrakinti duris. Vagys eina per daugiabučio namo aukštus, tikrina. Jeigu randa neužrakintas duris, tyliai įsmunka į vidų, ir ima viską, kas pasitaiko po ranka“, – pasakoja pašnekovas.


O kartais nepadeda ir užrakintos durys. Vagys sugeba jas atrakinti ir įeiti. „Neretai net ir turėdami name signalizaciją nakčiai jos nejungiame. Miegamieji dažniausiai būna antrame aukšte – čia ir miega namo šeimininkai, o vagys tuo metu atrakina duris ir išsineša vertingus daiktus iš pirmo aukšto“, – sako R. Baltaduonis.


Sugyventi su kaimynais


Ir tuo metu, kai jūsų nėra namuose, ir tada, kai esate, svarbu žinoti, kad kažkur šalia yra žmonės, kurie ištikus nelaimei ateis į pagalbą. Dažniausiai tai kaimynai, žinoma, jeigu palaikote su jais gerus draugiškus santykius. „Tuose daugiabučiuose, kuriuose stipri kaimynų bendruomenė, arba tuose gyvenamųjų namų kvartaluose, kuriuose žmonės bendrauja tarpusavyje, neužsidaro nuo visų už savo tvoros, ir vagysčių pasitaiko gerokai rečiau. Jeigu kaimynai vieną kartą iškvietė policiją, vargu ar vagys ten dar kada nors sugrįš“, – pastebi R. Baltaduonis.

REKLAMA


Policijos atstovas pataria kreiptis į pareigūnus ne tik tada, kai matote, kad vyksta nusikaltimas, bet net ir tuo atveju, jeigu nusikaltimą tik įtariate. „Pastebėjote įtartinus žmones, kurie stebi namus, praneškite. Juk taip galite užbėgti įvykiams už akių. Atvažiuos ekipažas ir patikrins. Tikėtina, kad to ir pakaks, kad vagys nebenorėtų toliau įgyvendinti turėto vagystės plano, o jūs būsite išgelbėję savo ar savo kaimyno turtą“, – sako pašnekovas.


Jeigu jus apvogė...


Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad čia jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t. t.), neikite į vidų – gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite nereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių paliktų. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją. „Kartais sulaikome vagis, o patį nusikaltimą įrodyti sunku, nes būsto šeimininkai sunaikino įrodymus. Būna net ir tokių atvejų, kad žmonės pirmiausia susitvarko, o paskui kviečia policiją. Taip daryti negalima. Nieko nelieskite, net neikite į vidų. Atvažiuos pareigūnai, surinks reikiamus įrodymus, ir tik tada galite tvarkytis“, – sako R. Baltaduonis.


Jeigu norite padėti pareigūnams greičiau atskleisti nusikaltimą, pabendraukite su kaimynais, paklauskite, ar jie nematė nieko įtartino, galbūt įsiminė, kaip tie žmonės atrodė, kokiu automobiliu atvažiavo ir t. t.


„Jeigu nusikaltimas nebuvo įvykdytas, tačiau vagys bandė įsilaužti, už tai taip pat numatyta atsakomybė. Tokie veiksmai bus traktuojami kaip pasikėsinimas įvykdyti nusikaltimą“, – aiškina R. Baltaduonis. Jeigu vagys bandė patekti į jūsų būstą, tačiau jiems nepavyko, o jūsų turtas nebuvo sugadintas, vargu ar pavyks ką nors įrodyti, tačiau ir tada būtina kviesti policijos pareigūnus, o jie jau aiškinsis, kokių ketinimų šie nelaukti svečiai iš tikrųjų turėjo.


Naudingi patarimai


Savo ir savo namų saugumu pirmiausia turime rūpintis patys. Kaip? Štai keletas policijos pareigūnų patarimų.
• Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, parodyti specialiu pažymėjimu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Teiraukitės atvykimo tikslo.
• Pasidomėkite, kokios yra durų apsaugos naujovės (spynos ir pan.), kad maksimaliai apsaugotumėte namus. Tinkamai sutvirtinkite buto duris, įdėkite patikimas spynas, įtaisykite akutę, durų sklendę.
• Užrakinkite duris visais užraktais, netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose „slaptose“ vietose.
• Nesvarbu, kuriame aukšte gyvenate, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris.
• Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.
• Susitarkite su patikimais kaimynais, kad pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės, kai jūsų nėra.
• Jei gyvenate žemutiniuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
• Saugodami turtą, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą ar policijos nuovadą dėl daiktų žymėjimo, tai palengvintų nustatyti rasto daikto priklausomybę ir grąžinti jį teisėtam savininkui.
• Būtinai apsidrauskite. Net jeigu būsite apvogti, nuostolius kompensuos draudimo bendrovė.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris