Kaip tinkamai atsikratyti atliekų?

Kaip tinkamai atsikratyti atliekų?


Kaip tinkamai atsikratyti atliekų?


Apie tinkamą atliekų rūšiavimą kalbama ne vienus metus. Gyventojai nuolat mokomi, kaip deramai atsikratyti buityje susidarančių atliekų, kur jas išmesti. Nors pamažu tampame vis sąmoningesni, ne visuomet elgiamės tinkamai. Be to, ir pati atliekų surinkimo tvarka vis patiria naujovių.


Laimius STRAŽNICKAS


Naudojasi visi, moka visi


Nuo gegužės pradžios Vilniaus miesto savivaldybė viena iš paskutiniųjų Lietuvoje ėmėsi komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reformos. Pranešdami apie prasidedančią reformą atliekų tvarkymo srityje Vilniaus miesto vadovai iš karto paskelbė ir svarbiausią žinią – daugumai gyventojų atliekų tvarkymo paslauga pigs. Be to, įsigalios principas „naudojasi visi, moka visi“. Iki šiol maždaug trečdalis gyventojų naudojosi sistema nelegaliai, metė savo atliekas į kaimynų konteinerius ar mieste ir už tai nemokėjo. Taigi nukentėjo sąžiningi mokesčių mokėtojai, buvo didelės atliekų tvarkymo sąnaudos.


Sostinėje nuo gegužės įsigaliojusi nauja komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sistema lėmė ir naują apmokėjimo tvarką – iki šiol taikytą tarifų sistemą, kai mokestis už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas atliekų vežėjui, pakeitė dvinarė rinkliava. Pastovioji rinkliavos dalis visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams yra vienoda (0,1802 Eur už kv. m per metus), ji nustatyta pagal apmokestinamo nekilnojamojo turto bendrąjį plotą. Kintamoji rinkliavos dalis priklauso nuo mišrių komunalinių atliekų kiekio. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Vilniuje planuojama pereiti prie įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, t. y. pastoviąją dalį kainos, skirtos visai atliekų sistemai išlaikyti, skaičiuoti atsižvelgiant į patalpų kvadratūrą, o kintamąją kainos dalį nustatyti atsižvelgiant į konkretų sukauptų atliekų kiekį per praėjusį ketvirtį. Kad vartotojai mokėtų už realų išmetamų atliekų kiekį, įsigaliojus naujajai tvarkai, bus fiksuojamas paženklintų konteinerių su atliekomis svoris, konteinerių pakėlimų skaičius.

REKLAMA


Pagal naująją tvarką mokėjimo pranešimus atliekų turėtojai gaus ne iš pastatų administratorių ar bendrijų, o tiesiogiai iš naujai įsteigtos savivaldybės įmonės (SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA).


Kad reformos tikslai būtų pasiekti, Vilniaus miesto savivaldybė yra numačiusi ir daugiau žingsnių. Antai mišrias komunalines atliekas veš tik tos įmonės, kurios atitinkamoje savivaldybės teritorijoje (Vilnius suskirstytas į penkias zonas) laimėjo šių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo konkursą: UAB „Ecoservice“, UAB „Ekonovus“ ir UAB „VSA Vilnius“.


SĮ VASA yra įsteigtas Kontrolės skyrius, jo specialistai (atliekų kontrolieriai) kontroliuos, kad tiek gyventojai, tiek įmonės atliekų atsikratytų tinkamai. Taip pat šis skyrius atsakingas už atliekų vežėjų kontrolę – siekiama, kad gerėtų vežėjų teikiamų paslaugų kokybė ir skaidrumas.


Ėmusis reformos, pradeda veikti vieno langelio principas, tad visais klausimais dėl mišrių komunalinių atliekų galima kreiptis į SĮ VASA (www.atliekuadministratorius.lt).


Skaičiuojama, kad naujoji sistema gyventojams leis ne tik tiksliau atsiskaityti už išmetamas atliekas, bet ir mokėti už paslaugas 20–30 proc. mažiau.


Daugiau atsakingumo


Vilniaus miesto SĮ VASA direktorius Rimantas Juknevičius sako, jog rūšiuojant atliekas gyventojams sąmoningumo užtenka, tačiau stinga atsakingumo: „Daugelis žmonių jau yra pakankamai sąmoningi ir žino, kaip reikia tinkamai tvarkyti susidariusias atliekas. Tačiau dar yra gyventojų, kurie – ar dėl nežinojimo, ar dėl tingumo – elgiasi netinkamai. Jie stambius daiktus, pavyzdžiui, senus baldus, santechnikos įrangą, statybines atliekas meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nors tokių atliekų tikrai neturėtų atsirasti šalia bendrojo naudojimo ar rūšiuoti skirtų konteinerių. Už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus gresia įspėjimas arba bauda, galinti siekti iki 600 eurų.“

REKLAMA


Kas vyksta toliau su netinkamai surūšiuotomis atliekomis? Pasak pašnekovo, jeigu atliekos yra netinkamos perdirbti, jos gali būti deginamos ir šitaip išgaunamas kuras energijos gamybai. Atliekų deginimas – pažangi komunalinių atliekų utilizavimo technologija, pasižyminti mažiausiu poveikiu aplinkai. Taip pat dalis netinkamų perdirbti ar kompostuoti atliekų keliauja į sąvartynus.


Ne paslaptis, kad prie atliekų konteinerių dažnai gali išvysti nemalonų vaizdelį. „Netvarka prie konteinerių piktina ir atliekų vežėjus, ir gyventojus. Atliekų vežėjai yra sudarę skirtingas sutartis dėl skirtingų atliekų surinkimo, tad mišrias komunalines atliekas gali rinkti viena įmonė, didelių gabaritų atliekas – kita, o pakuočių ir antrines atliekas – dar kita. Svarbiausia, kad žmonės suprastų, jog stambių ar statybinių atliekų nedera palikti šalia komunalinėms atliekoms skirtų konteinerių, nes tokie veiksmai yra atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimai, už kuriuos taikomos sankcijos“, – perspėjo R. Juknevičius ir pabrėžė, kad VASA Klientų aptarnavimo skyrius kiekvieną dieną sulaukia keliolikos pranešimų, skundų dėl netvarkingų konteinerių aikštelių. Nuvykę tikrinti darbuotojai dažniausiai pamato, kad šalia mišrių komunalinių konteinerių sukrautos stambiagabaritės ar statybinės atliekos. Pavykus nustatyti pažeidėją, jam taikomos numatytos sankcijos.


Kokias klaidas tvarkydami atliekas dažniausiai daro gyventojai? R. Juknevičius primena, jog į mišrių komunalinių atliekų konteinerius turi patekti tik po rūšiavimo likusios nepavojingos buitinės atliekos, nebetinkančios perdirbti ar pakartotinai naudoti. Šiuose konteineriuose ar šalia jų neturi atsirasti žaliųjų, pavojingų, didelių gabaritų ir statybinių atliekų. Šias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ir kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti greta jų.



Neretai gyventojai suabejoja, ar išmetamą rūšiuojamą plastikinę, stiklinę tarą reikia išplauti. Iš tikrųjų plauti rūšiuojamų atliekų nereikia, svarbu, kad jose nebūtų maisto likučių, skysčių.


Paklausus, dėl ko norėtųsi paraginti gyventojus, SĮ VASA vadovas patarė visiems būti sąmoningiems ir atsakingiems. Tad ir susidariusias atliekas reikia tvarkyti tinkamai. „Pirmiausia reikia galvoti apie atsakingą vartojimą, atliekų kiekio mažinimą, pakartotinį panaudojimą, o susidarius atliekų – apie jų rūšiavimą, kompostavimą, pristatymą ar atidavimą į tam skirtas vietas“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, jog taip pat labai svarbu atliekų vežėjams sudaryti sąlygas patekti prie konteinerių, nes itin dažnai į daugiabučių kiemus šiukšliavežiai negali įvažiuoti, nes visi privažiavimai yra užstatyti, per siauri privažiuoti sunkiasvorėms mašinoms. Prie daugiabučių namų esančių konteinerių aikštelių atliekų surinkimo mašinos atvažiuoja kas dieną ar kas kelias dienas, prie individualiųjų namų – kas savaitę ar kas dvi, prie sodų, garažų – pagal poreikį. Beje, jei mišrių komunalinių atliekų kiekiai susidaro dideli, galima pakoreguoti jų išvežimo grafiką arba suteikti didesnius konteinerius, pastatyti jų daugiau. Dėl šių klausimų reikėtų kreiptis į VASA.


Stiklą rūšiuoja geriau nei plastiką


Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus teigimu, kasmet didėja į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles pristatomų atliekų kiekiai. „Vilniaus mieste šiuo metu veikia penkios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, o iki 2019 m. pradžios bus įrengtos dar septynios. Būtinybę didinti aikštelių skaičių lemia poreikis gerinti šių aikštelių pasiekiamumą ir augantys į aikšteles pristatomų atliekų kiekiai. Nuo 2017 m. liepos į tris Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai galėjo pristatyti nemokamai priimamų atliekų limitus viršijančius atliekų kiekius, už jų tvarkymą sumokėję nustatyto dydžio mokestį. Ši nauja paslauga gyventojus sudomino – iki 2017-ųjų pabaigos buvo pristatyta net 12,496 t už mokestį priimamų atliekų. Todėl nuo 2018 m. kovo 1 d. Vilniaus regione atliekas priima jau šešios tokios aikštelės. Gyventojai tam tikrą kiekį atliekų į šias aikšteles gali pristatyti nemokamai, o jeigu nustatytas atliekų kiekis viršijamas, atliekos priimamos už tam tikrą mokestį“, – dėstė T. Vaitkevičius.

REKLAMA


Kaip žinoma, stambiagabaričių atliekų aikštelėse priimamos gyventojų namų ūkiuose susidariusios atliekos, kurios negali būti surenkamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis ar antrinėmis žaliavomis (popieriumi, stiklu, plastiku). Pagrindinės šiose aikštelėse surenkamos atliekos – įvairios statybinės atliekos, didelių gabaritų atliekos, baldai ir mediena, naudotos padangos. Čia priimamos ir pavojingos atliekos. Pernai šiose aikštelėse buvo surinkta 5 975,115 t atliekų (34,5 proc. daugiau nei 2016 m.).


Pasidomėjus, kokias atliekas gyventojai rūšiuoja geriausiai ir blogiausiai, centro direktorius sakė, jog geriausiai rūšiuojamas stiklas. Turbūt todėl, kad dėl šių atliekų kyla mažiausiai klausimų ir daugumą stiklo gaminių galima mesti į stiklui skirtus konteinerius. Prasčiau rūšiuojamas plastikas. Į plastiko konteinerius metamos plastiko atliekos su maisto, riebalų ar tepalų likučiais, galinčiais suteršti konteineriuose esančias tvarkingai surūšiuotas plastiko atliekas, ar tokios, kurios negali būti perdirbamos (kad pakuotę galima perdirbti, rodo apskritas ženklas su dviem besisukančiomis rodyklėmis).


Atliekų gabenimas į sąvartyną – tik viena jų tvarkymo dalis. Atvežtos atliekos pirmiausia pasveriamos ir patikrinama jų deklaracija. Jei atliekos netinkamos šalinti sąvartyne, jos grąžinamos vežėjams.


Atliekos iš mašinų išverčiamos tam skirtoje sąvartyno dalyje, buldozeriais tolygiai paskleidžiamos ir atliekų tankintuvais sutankinamos. Paskleistos ir sutankintos atliekos periodiškai padengiamos izoliuojamuoju sluoksniu, kad būtų apsaugota aplinka nuo skleidžiamų kvapų ir vėjas neišnešiotų šiukšlių.


Daugeliui dar nuo senų laikų sąvartynas asocijuojasi su niūriu vaizdu. Tačiau šiandien vaizdas sąvartyne – kitoks. Pasak T. Vaitkevičiaus, Elektrėnų savivaldybėje, Kazokiškių seniūnijoje, sutvarkius buvusio savivaldybės sąvartyno teritoriją, įrengtas regioninis sąvartynas tapo regioninės atliekų tvarkymo sistemos ašimi ir pakeitė 127 Vilniaus apskrityje veikusius ir reikalavimų neatitikusius senus sąvartynus bei šiukšlynus. Atliekos į šį sąvartyną vežamos iš visos Vilniaus apskrities. Sąvartyne per 10 eksploatacijos metų sukaupta 2,2 mln. t atliekų vietoj planuotų 3 mln. Šiame sąvartyne vykdoma šalinamų atliekų sudėties kontrolė, yra įrengtos nuotekų tvarkymo, sąvartyno dujų surinkimo sistemos. Sąvartyno aplinkos monitoringo tyrimų rezultatai neparodė reikšmingos sąvartyno įtakos aplinkai.


Kaip tinkamai atsikratyti atliekų?