Blogi kaimynai? Bet ir patys nesame idealūs

Blogi kaimynai? Bet ir patys nesame idealūs

Net 64 proc. žmonių nėra patenkinti kaimynais.


Erzinantys kaimynai – didžiulė problema, juk namų erdvėje tikimės ramybės, saugumo ir, kaip sako psichologai, jaučiamės labiau pažeidžiami nei darbe. Vis dėlto mus išgelbėtų ne nuosavas namas, o tik mandagumas ir pakantumas, nes ir patys nesame idealūs.


Berta JANUŠAUSKIENĖ


Problemos – ir ramiojoje Šveicarijoje


Lietuvoje sklando nuomonė, kad tik mes esame triukšmingi, nemalonūs, egocentriški ir chamiški kaimynai. Kurgi ne – neseniai šveicarų žurnalistai atliko savo šalies gyventojų apklausą, kaip jie vertina savo kaimynus. Pasirodo, net 64 proc. apklaustųjų nėra patenkinti šalia gyvenančiais žmonėmis. Pagrindiniai priekaištai – vaikų riksmas, triukšmingi vakarėliai, trepsėjimas, demonstratyvus kaimynų šaltumas ir cigarečių dūmai.


Apklausą surengė interneto leidinys comparis.ch. Apklausę daugiau nei tūkstantį žmonių, žurnalistai išsiaiškino, kad daugeliui šalies gyventojų namai nėra ramybės oazė ar vieta, kurioje galima pasislėpti nuo pasaulio problemų. Tyrimo išvados tokios: 28 proc. Šveicarijos gyventojų yra nepatenkinti dėl iš kaimynų butų sklindančio triukšmo (juos erzina garsūs pokalbiai, vaikų riksmas, trepsėjimas, skandalai ir naktiniai vakarėliai), 16 proc. skundėsi dėl akivaizdaus kaimynų šaltumo ar net neslepiamos antipatijos jų veiduose susitikus, 14 proc. kenčia nuo cigarečių dūmų, kurie skverbiasi į namus iš gretimų butų ar laiptinės, nemėgsta ir tų, kurie rūko lifte, 13 proc. negali pakęsti ginčų dėl bendros skalbyklos.

REKLAMA


Dera pasakyti, kad Šveicarijoje daugumoje butų nėra nuosavų skalbimo mašinų, tačiau yra specialios patalpos skalbti. Kiekvienam gyventojui skiriamas tam tikras laikas, kada jis gali naudotis skalbykla. Neseniai Ciuriche policijai teko vaduoti moterį, kurią kaimynas užrakino skalbykloje, nes ši sumanė skalbti naktį.


Kas dešimtas šveicaras kelis kartus per metus pykstasi su kaimynais. Kas šeštas galiausiai persikelia į kitą butą. 15 proc. gyventojų teigia, kad dėl konflikto su kaimynais yra tekę kreiptis į teismą. Maždaug 60 proc. šveicarų gyvena nuomojamuose butuose.


Beje, neseniai sociologai nustatė, kad šveicarai mėgsta šnipinėti savo kaimynus: iš tūkstančio apklaustųjų maždaug 22 proc. prisipažino, kad bent kartą yra stebėję savo kaimynus pro žiūronus, per vaizdo kamerą ar tiesiog durų akutę.


Namų aplinkos specifika


Pasak Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto specialistų, žmonės, besirenkantys namą, vis dažniau sutiktų primokėti ne tik už gerą vietą, bet ir už gerus kaimynus. Keturi iš dešimties apklaustųjų teigė, kad su malonumu už namą sumokėtų daugiau, jei šalia gyventų patikimi ir ramūs žmonės. Perkantieji namą už šį malonumą sutiktų sumokėti 7 proc. namo vertės. Kai kurie būtų pasiryžę tam išleisti pinigų sumą, prilygstančią net 20 proc. namo vertės.

REKLAMA


Iš tikrųjų gyventi šalia blogų kaimynų – tikras vargas, nes blogosios žmonių savybės namų aplinkoje labiau išryškėja dėl to, kad kaimynų nesieja subordinacijos santykiai kaip, pavyzdžiui, darbe: čia visi lygūs, viršininkų nėra, iš namų dėl netinkamo elgesio niekas neišmes, atlyginimo nesumažins, premijos nenubrauks ir t. t. Žmonės, kurie yra daug pasiekę profesinėje veikloje ir užima vadovaujamas pareigas, nori vadovauti ir kaimynams, o tie, kurie darbe neturi didelės įtakos ir galios, gali įtvirtinti savo svarbą šokdindami gyvenančiuosius greta. O visi kartu gali mėtyti nuorūkas, šiukšles, statyti automobilius po kaimynų langais ir kaukinti signalizacijas, nesisveikinti, plūstis, kabinėtis, nors taip elgtis darbe daugelis iš mūsų sau neleistų.


Kenkia ir ramūs kaimynai


Sukūrę šeimą vilniečiai Daiva ir Marius, ieškodami pirkti buto, orientavosi ne tik į kainą, vietą ir panašius dalykus – būtinai klausdavo ir apie kaimynus. Žinoma, visos tiesos pardavėjai niekada nesako, vis dėlto pora atsargiai teiraudavosi kaimynų socialinio statuso (jaunos šeimos su vaikais, viengungiai, dirbantys vidutinio amžiaus žmonės, kurių vaikai jau suaugę, pensininkai ir t. t.). Mat jaunų mokslininkų šeima nemėgo triukšmingų vakarėlių, tad tikėjosi jų kaip nors išvengti ir kaimynystėje. Atrodė, kad galiausiai pavyko, nes rado butą name, kur artimiausioje kaimynystėje gyvena suaugę dirbantys žmonės, kai kurie – sulaukę pensinio amžiaus.



Tačiau, įdėję daug pastangų, kad išvengtų triukšmingų kaimynų, atsidūrė atvirkštinėje situacijoje – patys tapo „triukšmadariais“: žemiau gyvenanti pensinio amžiaus moteris nuolatos skundėsi dėl triukšmo ir dėl menkiausio krepštelėjimo beldė į radiatorius, lubas. Buvo nepatenkinta per garsiais poros pokalbiais, per garsiais žingsniais, liepė sutepti durų vyrius, galiausiai paprašė užkimšti durų apačią, nes kai ji ateina skųstis, skersvėjis jai traukia per kojas...


Įdomiausia, kad jokia elgesio taktika – prašymų pildymas, ignoravimas, mandagumas, griežtumas, net pakeltas tonas ir pataikavimas pyragu – nedavė jokių rezultatų. Deja, su nuolatiniu teroru pora taip ir neapsiprato. Sutuoktiniai nuolatos jaučiasi nejaukiai, būna įsitempę, tad šiuo metu svarsto, gal vis dėlto vertėtų keisti butą. Linksmi, triukšmaujantys kaimynai dabar jiems jau neatrodo tokia tragedija, palyginti su senyvos kaimynės teroru.

Dėl kaimynų – psichologijos studijos


Kaip jau minėjome, problemos dėl kaimynų vargina ne tik mus, bet ir, atrodytų, iki panagių civilizuoto pasaulio atstovus. Tačiau ten viskas sprendžiama iš esmės – paskaitęs Jungtinės Karalystės tinklalapius, kaip išspręsti problemas su kaimynais, pasijunti lyg semestrą studijavęs psichologiją. Štai viename iš jų rašoma, kad pirmiausia reikia savęs paklausti, ar kaimyno keliama problema tokia jau didelė, ar yra rimtas pagrindas erzintis, taip pat būtina sau atsakyti į klausimą, ar pats esate idealus kaimynas.


Apsvarsčius šiuos dalykus patariama pasikalbėti su kitais kaimynais, ar jums problemų keliantys kaimynai erzina ir juos. Jeigu visi kaimynai laikosi tos pačios nuomonės, tai yra pagrindas skųstis. Kolektyvinis skundas turi didesnę galią nei asmeninis. Jei esate nepatenkintas jūs ir dar vienas kaimynas, geriausia tiesiog abiem kartu nueiti pasikalbėti su problemų keliančiais kaimynais.
Beje, reikėtų atkreipti dėmesį, kad minėtoje svetainėje visai neplėtojamas scenarijus, ką daryti, jeigu tam tikri kaimynai problemų kelia tik vienam asmeniui. Taip tarsi mandagiai pasakoma, kad tai galbūt nėra tokia didelė problema.

REKLAMA


Be abejo, kalbėtis su kaimynais patariama mandagiai, taip pat rekomenduojama siūlyti alternatyvas. Jeigu problemų kelia, pavyzdžiui, vakarėliai, dera paprašyti juos rengti savaitgaliais ir baigti iki tam tikros valandos. Jeigu problema – bendroje erdvėje kaupiamas šlamštas, galima pasiūlyti padėti jo atsikratyti. Jeigu padaryta turtinė žala, vertėtų pasiūlyti, kaip ją atlyginti ir t. t. Taip pat reikia bandyti situaciją taisyti pačiam – izoliuoti sienas, užtaisyti tvorą, jeigu jūsų kieme vaikšto kaimyno augintiniai, ir pan.


Skundas – tik paskutinis žingsnis. Kadangi nemažai žmonių Vakaruose gyvena nuomojamuose būstuose, pirmiausia siūloma kreiptis į namo savininką, kad jis imtųsi poveikio priemonių. Beje, patariama pasirūpinti įrodymais, kad problemą bandėte spręsti savo jėgomis – tinklalapio specialistų teigimu, mažai kas nori turėti reikalų su tais, kurie tik pila skundus ir permeta rūpesčius kitiems, t. y. nesistengia rasti sprendimo patys.


Na, ir, žinoma, paskutinė instancija – policija ir vadinamasis smulkių ieškinių teismas. Savaime suprantama, kreiptis į šias institucijas patariama tik tuo atveju, jeigu padaryta nemenka materialinė žala. Beje, dėl to, ar verta kreiptis į teismą, geriausia pasitarti su teisininku.


Minėtame tinklalapyje taip pat pateikiami klausimai ir atsakymai, ką daryti nesutariant su kaimynais konkrečiais atvejais. Žinoma, mūsų šalyje būtų sunku įsivaizduoti sakant tokią kalbą: „Pastebėjau, kad nuolatos statote savo automobilį po mano langais. Aš čia mielai statyčiau savo automobilį. Gal galėtumėte paieškoti kitos vietos savajam?“


Gana, perku namą


Daugelis žmonių, jeigu turi tokią galimybę, vieną dieną pasako: „Gana to daugiabučio namo gyvenimo, perku nuosavą namą ir gyvensiu taikoje ir ramybėje.“ Tačiau neretai labai greitai nusivilia, nes didesnė gyvenamoji erdvė žmonių iš esmės nepakeičia. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktos apklausos duomenys, išspausdinti tinklalapyje cottagelife.com, rodo, kad 33 proc. amerikiečių, gyvenančių nuosavuose namuose, nemėgsta savo kaimynų ir turi dėl jų bėdų.

REKLAMA


Kitaip sakant, kai kurios problemos gyvenant nuosavame name dingsta, bet atsiranda naujų... Žinoma, minimos ir triukšmo problemos, tik šiuo atveju triukšmaujama ne už sienos ar virš galvos, o kaimynų pievelėje. Ir kažin ar tai geriau... Kitos didelės problemos – kraštovaizdžio ir praėjimų užstatymas, perteklinis apšvietimas (pastaroji bėda pavadinta labai poetiškai – „naktinio dangaus sunaikinimas“). Nesvetimos amerikiečiams ir tvorų bei gyvatvorių problemos – net jeigu jos yra nuosavame sklype, reikia elgtis pagarbiai tiek jas statant ar veisiant, tiek naikinant.


O toliau viskas taip pat, kaip pas mus: nepagarba nuosavybės riboms, naktį kaukiantys šunys, šlamšto kaupimas, kepsnių vakarėliai, kai kvapai ir dūmai eina tiesiai į kaimynų langus, konfliktai dėl automobilių statymo. Beje, ir Amerikoje apstu žmonių, kurie gatvę ties savo namu laiko „šventa vieta“. Ir nors kam nors kitam statyti tokioje vietoje automobilį nėra uždrausta įstatymo, nuolatos laikyti savo automobilio prieš kaimyno langus nederėtų. Kaip ir, žinoma, nederėtų kumščiais pulti žmogaus, kuris kartą kitą pastatė automobilį prie jūsų namo.


Paskutinėje kaimynų keliamų problemų reitingo vietoje – belaidis internetas. Pasirodo, Amerikoje kaimynų nepasitenkinimą gali sukelti ne tik interneto vogimas, bet ir tai, kad jis – neapsaugotas! Tuomet kaimynai skundžiasi, kad jų vaikas, prisijungęs prie kaimynų interneto tinklo, visą naktį naršo. Žodžiu, kaimynų priekaištų sąrašas – begalinis.


Ir mes patys – kažkieno kaimynai


Projekto „Mandagumas – svarbus“ ambasadorė, sertifikuota asmens, prekių ženklo ir organizacijos įvaizdžio kūrimo konsultantė, lektorė Alvyda Jasilionytė sako, kad kaimynų santykiuose svarbiausia – mandagumas, ir siūlo prisiminti, jog svarbi yra ne tik saugi, bet ir mandagi kaimynystė. „Jeigu nori geros kaimynystės, pačiam reikia būti geru kaimynu“, – pabrėžia pašnekovė.


Sociologė Rasa Bartkutė atliko tyrimą – apklausė tūkstantį lietuvių – ir išsiaiškino, kad dauguma jų nežino kaimynų vardų, su jais nebendrauja, ypač nekaimyniškas yra butus besinuomojantis jaunimas. Tiesa, A. Jasilionytė teigia, kad svarbi yra bendra namo gyventojų santykių atmosfera, tuomet ir nuomininkai apsipranta, įsitraukia į bendruomenę. Jei name vyrauja nedraugiška, nemaloni aplinka, žinoma, ir nuomininkai elgiasi atitinkamai – psichologų teigimu, žmonės linkę elgtis taip, kaip elgiasi dauguma.


Mandagumas svarbus ir saugumo požiūriu, dėl vagysčių – kai kaimynai vieni kitus pažįsta, neturėtų drovėtis mandagiai paklausti laiptinėje sutikto svetimo žmogaus, ko jis ieško, pas ką eina. Ir tuomet jam nebus paprasta pameluoti, nes tas namo gyventojas žinos kaimynų vardus, reikalus – ar ketina kraustytis, remontuoti butą. Tada neatsitiks taip, kad vagys išneš kaimynų turtą, imituodami kraustymąsi ar statybos darbus.


Pasakodama apie savo kaimynystę A. Jasilionytė sakė, kad jie su kaimynais tiesiog stengiasi vieni kitiems neapsunkinti gyvenimo ir gyventi draugiškai. „Visuomet įteikiu kokią dovanėlę kaimynei, kuri pasodina gėlių prie mūsų laiptinės ar papuošia ją vazonais. Galbūt ji tai daro dėl savęs, bet taip pat ir dėl mūsų visų“, – pabrėžė etiketo žinovė.


Parodyti mandagumą, pasak pašnekovės, reikia vos atsikrausčius – derėtų apeiti bent artimiausius kaimynus ir prisistatyti, kad esate naujas kaimynas. Po pažinties su vienais kaimynais galbūt užsimegs artimesni santykiai, su kitais galbūt ir toliau tik pasisveikinsite, bet kaip vilkams vienam pro kitą praeiti – ne geriausia kaimynystės pradžia.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)