Kokiomis malkomis šildysimės žiemą?

Kokiomis malkomis šildysimės žiemą?

Jeigu jūsų galimybės laikyti malkas ribotos, pirkite didelio tankio medieną – ąžuolų ar bukų.


Kad žvarbų vakarą visus sušildanti ugnis krosnyje ar židinyje būtų tolygi ir karšta, svarbu tinkamai išsirinkti ir paruošti malkas. Šitaip sutaupysite ir pirkdami medžiagas, ir prižiūrėdami krosnį.


Perkant malkas reikia atsižvelgti į medienos savybes, pirmiausia – į jos tankį. Nuo tankio priklauso ne tik malkų svoris, bet ir tai, kaip jos degs krosnyje. Kuo tankis mažesnis, tuo greičiau įsidega ir sudega malkos. Neretai šį procesą lydi traškesys ir skraidančios žiežirbos. Tanki mediena, atvirkščiai, įsidega lėtai, užtat dega ilgai, ramia ir lygia ugnimi, išskiria didelę kaitrą. Pavyzdžiui, ąžuolų malkos duoda beveik dvigubai daugiau šiluminės energijos negu analogiško tūrio drebulinės. Vadinasi, norint gauti tokį patį rezultatą, ąžuolų malkų reikės beveik perpus mažiau negu drebulių. Be to, į kūryklą malkų mesti prireiks rečiau. Papildomi jų privalumai: taupoma sandėliavimo vieta, mažiau tenka išeikvoti jėgų malkoms skaldyti.

Derva ir pelenai


Mediena taip pat skiriasi joje esančiu dervos ir atitinkamai lakiųjų medžiagų kiekiu, kuris išsiskiria degant. Kai jų daug, ne visos medžiagos sudega kūrykloje – dalis jų nusėda kamine. Vamzdžio skersmuo siaurėja, trauka mažėja, tad o didėja gaisro grėsmė. Daugiausia dervos turi spygliuočių mediena.
Kuo didesnis medienos peleningumas, tuo daugiau susidaro nuodėgulių. Jeigu mediena itin peleninga, jai degant kūrykla labai greitai apsineša suodžiais. Jie trukdo deguoniui pasiekti medį ir taip neleidžia jam sudegti visiškai. Šiuo požiūriu tinkamesnė lapuočių mediena, ypač gluosnių ir tuopų.

REKLAMA


Tokia skirtinga mediena


Kūrenti geriausia lapuočių medžių malkomis. Jos skleidžia daug šilumos ir beveik neišskiria suodžių, deja, yra gana brangios. Prie pigesnių kaitrių ir nepeleningų priskiriama ąžuolų, klevų, uosių, obelų, kriaušių, vyšnių mediena. Švariai ir kaitriai dega gluosniai. Tiesa, jie labai greitai sudega, todėl malkų įmesti teks dažniau.


Gerai ir kaitriai dega beržų malkos, bet jos išskiria daug suodžių. Visi spygliuočiai (maumedžiai, eglės, pušys) dėl didelio jose esančios dervos kiekio degdami smarkiai rūksta ir netgi „šaudo“. Dėl plačiai skraidančių žiežirbų spygliuočių malkomis nederėtų kūrenti židinio su atvira kūrykla. Galima sakyti, unikalios yra drebulių malkos: sudegdamos jos išdegina suodžius iš kūryklos ir kamino. Jos tinka norint pravalyti krosnį baigus šildymo arba pirčių sezoną.


Kokiomis malkomis šildysimės žiemą?

Perdžiovinta mediena nėra tinkamiausia, nes ją sunku kapoti, o sudega ji labai greitai.


Dėmesio: drėgmė!


Kūrenama šlapiomis malkomis krosnis blogiau atiduoda šilumą, užteršiama kūrykla ir kamino kanalai. Kuo mediena drėgnesnė, tuo daugiau energijos teks išnaudoti tai drėgmei išgarinti, todėl šilumą patalpoje pajusite kur kas vėliau. Be to, drėgnos malkos degdamos smarkiai rūksta, todėl pagrindinė taisyklė tokia: kuo sausesnės malkos, tuo geriau. Jų likutinė drėgmė neturėtų viršyti 20 proc. Jeigu nusipirkote drėgnų malkų, jas reikėtų pirmiausia išdžiovinti, palikus maždaug metams gerai vėdinamoje patalpoje. Per tą laiką tinkamai laikant drėgmė sumažės praktiškai iki normos. Jeigu neturite laiko patys džiovinti malkų, galima įsigyti jau išdžiovintų, bet tokios kainuos brangiau.


Šviežiai nukirstą medieną geriausia pirkti vasarį – tuo metu jos drėgmė minimali. Be to, šildymo sezonas eina į pabaigą ir malkinėje atsiranda pakankamai laisvos vietos naujai partijai. Ji kaip tik baigs džiūti iki kitos žiemos.


Skaldome malkas


Trinkeles į nedideles malkas suskaldysite kirviu arba skeltuvu (skaldymo kirviu). Jeigu malkų paruošti reikia iš tiesų daug, galbūt verta įsigyti elektrinį prietaisą malkoms skaldyti. Dirbti visuomet reikėtų tik su šviežia, neseniai nukirsta mediena. Perdžiūvusias malkas kapoti kur kas sunkiau. Medienos struktūra ir tankis taip pat svarbu.

REKLAMA



Pavyzdžiui, pušų medieną kapoti nėra labai sunku, o štai su kriaušių malkomis teks pavargti. Kapoti reikia prieš augimo kryptį, iš viršaus į apačią. Paprasčiau ir saugiau skaldyti ant stabilios, plačios trinkos. Tam galima panaudoti dalį tvirto kamieno, 50 cm įkasto į žemę ir 30–40 cm kyšančio virš jos.


Tinkamas įrankis


Tradiciškai trinkelės skaldomos ne kirviu, o skeltuvu. Dėl didelio (3 kg) skeltuvo svorio ir pleišto pavidalo formos bet kuri trinkelė skils lengvai. Ypač didelėms tvirtos medienos trinkoms arba šakotiems kamienams pravers du trys pleištai, sukalti kirvapente. Pleištas padeda įveikti net užsigulėjusius kietus medžius. Skaldyti galima ir kirviu, jeigu tik pasirenkamas tinkamas modelis. Malkoms skaldyti geriausiai tinka kirvis su plačia pentimi. Kirviais su siaura paaštrinta kirvapente paprastai kertami medžiai ir genėjamos šakelės.


Kokiomis malkomis šildysimės žiemą?

Židinio ugnis namams suteikia jaukumo.


Mūsų patarimai


Malkų ilgį rinkitės pagal paskirtį. Židiniui tiks trumpos, maždaug 25 cm ilgio, malkos, o 30 cm malkos laikomos optimalios krosnims. Pirties krosnelei malkos gali būti kiek ilgesnės – apie 33 cm. Ilgiausios malkos skirtos šašlykinėms – jų ilgis gali siekti 50 cm.


Degančias peleningas malkas pravartu retkarčiais pamaišyti, kad nubyrėtų suodžiai ir jos sudegtų iki galo.


Prieš įkuriant ugnį turi būti užpildoma ne daugiau kaip du trečdaliai kūryklos ir tik sausomis malkomis. Laisva erdvė reikalinga, kad ugnis galėtų įsikurti ir švariau sudegtų kuras. Perpildytoje krosnyje susiformuoja dujinės būsenos degimo produktų. Jie sudega nevisiškai, todėl išsiskiria daugiau kenksmingų medžiagų. Beje, malkas į krosnį reikia atidžiai sukrauti, o ne mesti ir nenaudoti jėgos.




Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris