Vieniems per šalta, kitiems per karšta

Vieniems per šalta, kitiems per karšta

Moterims komfortiška temperatūra – apie 25, vyrams – maždaug 21–22 laipsniai


Kur tik susiduria daugiau žmonių – darbovietėje, daugiabutyje, viešajame transporte, – susiduria ir skirtingi požiūriai, interesai, poreikiai. Vieniems per šalta, kitiems per karšta, vieniems per tamsu, kitiems šviesa rėžia akis. Kas šiuo atveju svarbiau – fiziologija ar mandagumas?


Berta JANUŠAUSKIENĖ


Lietuvą užplūdus karštiems ir tvankiems orams, darbdaviams tenka spręsti teisingo atsakymo neturinčią lygtį – kaip suderinti skirtingą darbuotojų temperatūros pojūtį ir komfortą. Daugiausia problemų kyla dėl to, kad prasčiau toleruodamos žemesnę temperatūrą veikiant oro kondicionieriams moterys lengviau peršąla, o per aukšta juntamoji temperatūra sumažina vyrų darbingumą.


„Nors ši vasara nebuvo labai karšta, kartkartėmis mus pasiekiančios karščio bangos verčia sukti galvą, kaip suderinti skirtingus darbuotojų interesus ir apsaugoti ne tik jų sveikatą, bet ir išlaikyti darbingumą. Mokslininkai yra nustatę, kad ne apšvietimas, o būtent aplinkos temperatūra yra pirmasis ir pagrindinis veiksnys, turintis didžiausią įtaką darbo kokybei ir efektyvumui“, – sako BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Staknevičienė.


Reikia derintis prie vidurkio


Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktų studijų duomenimis, moterims namuose ir biure labiausiai patinka apie 25, vyrams – maždaug 21–22 laipsnių temperatūra. Būtent į pastaruosius skaičius ir buvo atsižvelgiama, kai maždaug apie 1960 metus JAV buvo projektuojami pirmieji termostatai.


„Tuomet, diegiant pirmuosius oro kondicionierius, laikytasi nuostatos, kad oro temperatūra biure turi būti optimali daugumai biuro darbuotojų, t. y. vidutiniškai keturiasdešimtmečiams vyrams, sveriantiems apie 70–80 kilogramų. Tačiau laikai seniai pasikeitė, padaugėjo biuruose dirbančių moterų, tad dėl kadaise nusistovėjusio standarto darbdaviams per karščius tenka spręsti rebusus, kaip sureguliuoti centralizuotą kondicionavimo sistemą nerizikuojant darbuotojų sveikata“, – teigia B. Staknevičienė.

REKLAMA


Mokslininkų teigimu, vyrai ne tik fiziškai geriau toleruoja žemesnę oro temperatūrą, bet ir yra darbingesni, kai būna vėsiau. „Šiuo atveju reikšmės turi ir apranga. Vyrai darbe rengiasi uždariau: kelnės, švarkas, marškiniai ilgomis rankovėmis... Moterys dėvi kojas iš dalies apnuoginančius sijonus, trumparankoves palaidines. Jei vyriškas kostiumas pasiūtas ne iš sintetinio audinio, o iš labai plonos vilnos ar lino, nenuostabu, kad vyrams dažniausiai nešalta ar ne per vėsu. Tiesiog jeigu kolektyve dominuoja vyrai, moterims patarčiau darbo vietoje turėti bent švarkelį ar šalį“, – sako B. Staknevičienė.


Kad nereikėtų ginčytis


Kokia aplinka turi būti darbo vietoje, nustatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“. Ši higienos norma taikoma naudojant pastatus ir privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, kapitališkai remontuojantiems pastatus, kuriuose įrengiamos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpos, taip pat šilumos tiekėjams, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams) ir kontroliuojančioms institucijoms.
Taigi, pagal įstatymą, šaltuoju metų laiku oro temperatūra patalpose turėtų būti 18–22, šiltuoju – 18–28 laipsniai, santykinis oro drėgnis – atitinkamai 35–60 ir 35–65 proc, oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 ir 0,15–0,25 m/s.

REKLAMA


Nustatyta moksliškai


Kitose higienos normose dar yra išskirta šiluminio komforto aplinka (šiluminis komfortas) ir pakankama šiluminė aplinka. Šiluminio komforto aplinka – šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai veikdami darbuotoją užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį, nesukeldami darbuotojo kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos.


Pakankama šiluminė aplinka – šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai veikdami darbuotoją gali sukelti savaime praeinančius nemalonius šilumos pojūčius, kai darbuotojo kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampa neviršija fiziologinio prisitaikymo galimybių. Kitaip sakant, žmogus gali ištverti ir žemesnę, ir aukštesnę temperatūrą, organizmas dėl to junta šiokią tokią įtampą, bet ši šiluminė aplinka nesukelia sveikatos sutrikimų. Į šį aspektą derėtų atkreipti dėmesį „derantis“ su kolegomis dėl darbo aplinkos temperatūros. Jei vėsinimas (ar žiemą šildymas) yra pakankamas, nereikėtų primygtinai reikalauti komfortiškos temperatūros.


Šiuos rodiklius eksperimentiškai nustatė mokslininkai pagal žmogaus pojūčių tam tikroje temperatūroje skalę. Numatant procentą žmonių, kuriems per šalta ar per šilta tam tikroje šiluminėje aplinkoje, naudojamas nepatenkintų šilumine aplinka žmonių kiekybinės prognozės rodiklis, išreiškiamas procentais. Dėl asmeninių šilumos pojūčio skirtumų negalima nurodyti tokios šiluminės aplinkos, kuri tenkintų kiekvieną. Tačiau galima nurodyti tokią šiluminę aplinką, kuri tenkins ne mažiau kaip 80 proc. žmonių.


Visuomet padeda supratingumas


Verslo įvaizdžio konsultantė, knygų autorė ir etiketo žinovė Alvyda Jasilionytė patvirtino, kad darbo aplinkos temperatūra yra nustatyta teisės aktais, tad jais pirmiausia ir reikia vadovautis. Kai lauke karšta, problemą, žinoma, padeda spręsti oro kondicionieriai, tačiau reikėtų susitarti, jog patalpos oro temperatūra vis dėlto nebūtų žemesnė, nei nustatyta.



Pasak A. Jasilionytės, visada turėtų galioti susitarimo ir supratingumo principai, taip pat svarbi empatija. Jei žmogui dėl sveikatos reikia daugiau vėsumos, juk galima apsikeisti darbo vietomis (tarkim, persėsti arčiau oro kondicionieriaus ar atviro lango). Tiems, kuriems šaltoka net tada, kai patalpoje tvyro 18 ar 22 laipsnių temperatūra, nieko keista, kad tenka nešiotis (ar turėti darbo vietoje) papildomą megztuką ar šalį. Nepatariama daryti skersvėjo, nebent tada, kai nieko nėra kabinete ir patalpa vėdinama. Priešingu atveju labai dažnai susergama – perpučiamas kaklas, menkė, nugara, prasideda uždegimas, užklumpa peršalimo ligos.


„Pati labai dažnai nesmagiai jaučiuosi konferencijų metu ar kitose viešose patalpose, teikiančiose įvairias paslaugas, kai būna įjungti oro kondicionieriai, bet visada stengiuosi atsisėsti ar atsistoti ten, kur mažiau vėsinama ir pučiamas šaltas oras. Tenka derintis", - teigia pašnekovė.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą