Skolinamės drausmingai, bet skolas teks grąžinti

Skolinamės drausmingai, bet skolas teks grąžinti

Skolinantis pinigų net ir iš artimųjų visada reikia labai tiksliai aptarti papildomus reikalavimus, mokesčius, grąžinimo sąlygas.


Jaunoji karta nelinkusi taupyti – gyventi gražiai nori ne rytoj ar poryt, o šiandien, ir ne bėda, jeigu dėl to tenka pasiskolinti pinigų. Norimam pirkiniui, būsto remontui ar būtiniausioms išlaidoms skolinasi ir vyresni žmonės, tiesa, kiek pragmatiškiau. Tad kaip tai daryti tinkamai?


Emilija ČEPULIONYTĖ


Vyrauja nedidelės sumos


„Mokilizingo“ tyrimo duomenimis, galimybė gauti paskolą vartojimo poreikiams tenkinti yra itin aktuali lietuviams – beveik pusė (48 proc.) apklaustųjų teigė kada nors gyvenime turėję tokios patirties, o kas ketvirtas (24 proc.) tvirtino skolinęsis bent kartą per pastaruosius 2 metus. Toks finansavimo būdas lietuviams priimtinesnis už ilgą taupymą reikalingam daiktui ar paslaugai įsigyti.
Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad per pastaruosius 5 metus lietuviai dažniausiai skolinosi iki 499 eurų – tokie respondentai sudarė 35 proc. visų besiskolinusiųjų. 28 proc. apklausos dalyvių skolinosi 500–999 eurus, 18 proc. – 1 000–2 999 eurus, 19 proc. respondentų paskolos suma siekė daugiau nei 3 000 eurų.


Įdomu, kad patenkinti būtinus poreikius ar pagerinti gyvenimo kokybę skolintomis lėšomis dažniausiai linkę didžiausias pajamas gaunantys lietuviai – net 62 proc. uždirbančiųjų 1 001–1 300 eurų teigė kada nors ėmę vartojimo paskolą. Iš uždirbančiųjų 301–500 eurų vartojimo reikmėms skolinosi 42 proc. respondentų.

REKLAMA


Y karta nemoka laukti


Tyrimas atskleidė, kad galimybė pasiskolinti lėšų vartojimui aktualiausia jauniausio amžiaus grupės atstovams – 18–29 metų asmenims. Šiuo metu tokių finansinių įsipareigojimų turi net 59 proc. minėto amžiaus asmenų. Trečdalis (33 proc.) šios amžiaus kategorijos atstovų vartojimo paskolų per pastaruosius 2 metus ėmė vestuvių ar kitos svarbios progos išlaidoms apmokėti, 25 proc. – baldams ir buitinei technikai įsigyti, 20 proc. – studijoms ir mokymams finansuoti.


„Mokilizingo“ komercijos vadovo Sauliaus Kuliešiaus teigimu, tokios tendencijos šiandien jau nebestebina. „18–29 metų asmenys priklauso vadinamajai Y kartai, kuri nori gerai gyventi čia ir dabar – ne tik turėti ir pagal savo poreikius įsirengti nuosavą būstą ar iškelti įsimintiną vestuvių šventę, bet ir nuolat mokytis, keliauti bei užsiimti įvairiausiais pomėgiais. Galimybė pasiskolinti lėšų savo poreikiams patenkinti ir paskolą grąžinti dalimis yra itin aktuali ilgai taupyti ir laukti ne itin linkusiems šios kartos atstovams. Vartojimo paskola jiems tampa netgi savotiška taupymo ir savikontrolės priemone – juk gavę atlyginimą dažniausiai pirmiausia pasirūpiname įsipareigojimais, suplanuojame kitas būtiniausias išlaidas ir tik tada paskirstome likusias lėšas kitiems poreikiams tenkinti“, – sako S. Kuliešius.

REKLAMA


35 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad ėmė vartojimo paskolą baldams ar buitinei technikai įsigyti, 19 proc. respondentų vartojimo paskolą panaudojo būsto remontui, 18 proc. apklausos dalyvių turėjo pasinaudoti vartojimo paskola, kad padengtų būtiniausias išlaidas, 17 proc. gyventojų už paskolą įsigijo automobilį, o 7 proc. skolintomis lėšomis jį remontavo.


Skolinamės drausmingai?


Nors skolinamės vis drąsiau, esame pragmatiška ir taupi tauta. Jeigu nusprendžiame skolintis, tai dažniausiai darome gana atsakingai. Net kas antras skolinimosi patirties turintis Lietuvos gyventojas sako, kad jo sprendimas skolintis pinigų buvo gerai apgalvotas ir racionalus, ir tik 1 proc. gailisi tai daręs, rodo SEB banko užsakymu atliktas lietuvių požiūrio į skolinimąsi ir taupymą tyrimas.


„Viešojoje erdvėje esame girdėję skaudžių istorijų apie prasiskolinusius tautiečius, tačiau bendra Lietuvos gyventojų skolinimosi patirtis nėra bloga. Kai skolinamasi apgalvotai, neretai toks sprendimas yra kur kas racionalesnis negu taupymas. Pavyzdžiui, neturint pakankamai santaupų automobiliui ar kompiuteriui, reikalingam atliekant darbą ir uždirbant pinigus, įsigyti, sprendimas imti vartojimo paskolą gali būti tinkamas“, – teigia SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.


Pasak V. Žagūnio, Lietuvoje augant darbo užmokesčiui ir gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, lietuviai išlieka drausmingi vartotojai – dauguma (67 proc.) gyventojų didesniems pirkiniams taupo, tik maždaug kas ketvirtas (27 proc.) skolinasi ir perka iš karto.

Kai prireikia antro kavos aparato

Pirmas ir svarbiausias žingsnis, kai imate svarstyti galimybę pasiskolinti pinigų, – suprasti, ar tai, kam norima imti paskolą, yra užgaida ar poreikis. „Esame žmonės ir dažnai pasiduodame emocijoms, tad verta skirti laiko svarstymams. Patariama pagalvoti, ar šis pirkinys ateityje duos naudos. Tokia gali būti investicija į mokslą, naujus įgūdžius ar net automobilį, jeigu jis ilgainiui padės sutaupyti kurui ir priežiūrai. Tačiau skolintis naujam kavos aparatui, nors turimas puikiai veikia, tikrai neverta“, – pabrėžia „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje vadovė Jūratė Cvilikienė.



Geriausia, pasak pašnekovės, be abejonės, yra susitaupyti. Jei tai labai sudėtinga ir ilgai trunka, pavyzdžiui, nuosavam būstui įsigyti daugeliui sutaupyti pavyktų tik senatvėje, svarbu rinktis tokią paskolą teikiančią organizaciją, kuria pasitikite. Taip pat būtina pasikonsultuoti su specialistais, gerai išstudijuoti paskolos sąlygas ir tik tuomet priimti sprendimą. „Tačiau taip pat nederėtų pamiršti apie taupymą. Juolab kad nuo taupymo imantieji būsto paskolą nepabėgs – pradinę įmoką sukaupti vis tiek teks patiems“, – sako finansų ekspertė.


Dėmesys detalėms


Skolinantis pinigų net ir iš artimųjų visada reikia labai tiksliai aptarti papildomus reikalavimus, mokesčius, grąžinimo sąlygas. „Jei skolinatės iš finansų institucijos, svarbiausia nebijoti klausti, sąlygas ramiai išstudijuoti namuose, pasitarti su tais, kuriais pasitikite ir kurie turi reikiamų žinių“, – aiškina J. Cvilikienė.


Esminiai sutarties punktai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, – ar yra ir koks, jei yra, sutarties administravimo mokestis, ar palūkanos yra fiksuotos ar kis laikui bėgant ir kokia grąžintina suma susidarys laikotarpio pabaigoje, ar bus galima grąžinti paskolą anksčiau laiko ir kas grės vėluojant mokėti įmokas.


Norėdami išsirinkti geriausią ir palankiausią rinkoje vartojimo kredito pasiūlymą, atsižvelkite į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN). Šis rodiklis parodo ne tik bendras paskolos išlaidas per metus, bet ir sutarties ar kitus papildomus mokesčius (jie bankuose ar kitose kredito įstaigose gali būti skirtingi). BVKKMN labai svarbi besiskolinančiajam, nes rodo, kiek už pasiskolintą sumą reikės grąžinti pinigų pasibaigus kredito galiojimo laikui.
Jeigu jau esate paėmę vartojimo kreditą, pasidomėkite, ar kita finansų įstaiga nenorėtų jo „perpirkti“ geresnėmis sąlygomis. Mūsų šalyje labiau įprasta refinansuoti būsto paskolas, tačiau ir vartojimo paskoloms tai gali būti taikoma.

REKLAMA


Teks grąžinti


Pinigus, kuriuos skolinatės, teks grąžinti, taigi labai svarbu įvertinti savo finansines galimybes. Kaip tai padaryti objektyviai? „Reikėtų ramiai suskaičiuoti bent pastarųjų šešių mėnesių pajamas ir išlaidas. Jei pajamos viršija išlaidas, ženkite kitą žingsnį. Visas išlaidas suskirstykite į būtinas (įsipareigojimai, įmokos, būsto mokesčiai, maistas, transportas, vaikų darželio ar mokyklos mokesčiai ir kt.) ir nebūtinas, t. y. tas, kurių galėtumėte atsisakyti“, – pataria J. Cvilikienė.


Taip pat būtina įvertinti, ar turite „saugos pagalvę“ – bent 3 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupas toms išlaidoms padengti. Jeigu taip, tuomet nebūtinų išlaidų sumą galima perskirstyti ir dalį pinigų skirti naujam įsipareigojimui. „Bet kokiu atveju visa įsipareigojimų suma negali viršyti 20–40 proc. asmens ar šeimos biudžeto“, – aiškina finansų ekspertė.


Neretai žmonės sako, kad skolinasi tie, kurie negali sutaupyti, tačiau tuomet reikia sau atsakyti į klausimą, ką darysime, jeigu neteksime darbo ar susirgsime? Kas padengs mūsų būtinąsias išlaidas? Į ką bus galima kreiptis pagalbos ir ar ta pagalba bus pasiūlyta?
Kad jaustumėtės ramiau, vartojimo kreditą galite apdrausti. Žinodami, kad net ir nutikus nelauktiems gyvenimo atvejams, pavyzdžiui, susirgę ar netekę darbo, jūs galėsite išsaugoti savo turtą ir išsaugoti stabilią finansinę padėtį, galėsite jaustis saugiau.


Negalint liautis skolintis


Būna atvejų, kai pinigų skolinimasis tampa įkyriu įpročiu, darančiu rimtą žalą tiek pačiam besiskolinančiajam, tiek jo šeimai. Tokiems žmonėms norėtume priminti, kad nuo besaikio ir neatsakingo skolinimosi, kai vienas vartojimo kreditas keičia kitą, galima apsisaugoti savo noru arba teismo sprendimu – Lietuvos bankas siūlo paslaugą „Stop vartojimo kreditams“. Žmonės gali nemokamai įsirašyti į sąrašą asmenų, kuriems neteikiami vartojimo kreditai. Jeigu vartojimo kredito davėjas kreditą tokiam asmeniui vis dėlto suteiks, sutartis bus laikoma negaliojančia, o kreditą suteikusiai bendrovei grės baudos.


Pateikti prašymą įtraukti į minėtą sąrašą galima keliais būdais: per elektroninės bankininkystės sistemą (prisijungus prie paslaugos per Elektroninių valdžios vartų portalą ar Lietuvos banko interneto svetainę), atvykus į Lietuvos banką, atsiuntus registruotu laišku arba elektroniniu paštu.
Į sąrašą asmenys gali įsirašyti patys arba juos įrašyti gali reikiamus įgaliojimus turintys atstovai. Jeigu artimieji (sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai) tokio įgaliojimo neturi, tačiau įžvelgia nevaldomo skolinimosi problemą, jie gali kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti savo artimajam sudaryti vartojimo kredito sutartis, o Lietuvos bankas, teismui priėmus tokį sprendimą, įrašo nurodytą asmenį į nekredituotinų asmenų sąrašą.

REKLAMA


Teikiant prašymą visais atvejais galima nurodyti, kiek laiko nenorima gauti vartojimo kreditų. Jeigu laikotarpis – nenurodytas, asmuo iš sąrašo išbraukiamas praėjus 2 metams nuo įtraukimo į sąrašą dienos.


Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausiosios juriskonsultės Rasos Cicėnienės teigimu, paslauga „Stop vartojimo kreditams“ skirta ne tik turintiesiems bėdų dėl nevaldomo skolinimosi. Į sąrašą asmenys taip pat gali įsirašyti saugumo tikslais, pavyzdžiui, kad, pametus asmens dokumentą, kiti asmenys nepaimtų vartojimo kreditų jų vardu.
Dera žinoti, kad minėtame sąraše esantiems asmenims nesuteikiami tik vartojimo kreditai, kitos paskolos (pavyzdžiui, būsto) suteikiamos bendra tvarka.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris