Pinigų gali paskolinti ne vien tik bankai

Pinigų gali paskolinti ne vien tik bankai

Rinktis tarpusavio skolinimo platformą reikia itin atsakingai.


Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimo platformos, veikiančios „žmonės žmonėms“ principu, – jos suteikia palankias ir lanksčias sąlygas fiziniams asmenims investuoti ar skolintis. Ką apie tai turėtume žinoti?


Perspektyvi alternatyva


Beveik prieš dvejus metus mūsų šalyje atsirado nauja paslauga – tarpusavio skolinimo platformos. Idėja skolintis iš fizinių asmenų tiesiog internetu atėjo iš Vakarų. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje tarpusavio skolinimo platformos veikia gerą dešimtmetį.


Tarpusavio skolinimas (dar vadinamas P2P skolinimu (angl. peer-to-peer lending), jungtiniu skolinimu, socialiniu skolinimu) – tai paskolos finansavimo būdas, leidžiantis skolintojams tiesiogiai skolinti pinigus paskolos gavėjams nesinaudojant banko, kredito unijos ar kitos finansų įstaigos paslaugomis. Platformos administratorius šiuo atveju veikia kaip tarpininkas, sumažinantis abiem šalims kylančią riziką, supaprastinantis procesus ir administruojantis skolinimo veiklą. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas ir atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kreditų gavėjų kreditingumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas.


„Mums reikia kuo daugiau alternatyvų bankams, iki šiol kontroliuojantiems beveik visus mūsų finansinius žingsnius. Ir tai jie atlieka ne visada kokybiškai ir už mums priimtiną kainą. Jeigu nenorime ir toliau likti bankų įkaitais, turime dairytis kitų finansinių alternatyvų“, – sako Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.


Prie geriausių finansinių alternatyvų pašnekovas priskiria ir tarpusavio skolinimo platformas. „Tai puikus interneto eros kūrinys, kuris, tarkime, Jonui padeda tiesiogiai skolintis iš Petro, ir bankas tampa nebereikalingas. Ta platforma neturi marmurinių grindų ir paauksuotų sietynų, nemoka atlyginimų didžiuliai armijai personalo. Sutaupoma daugybė lėšų, tad skolinimas per platformas tampa pigesnis ir paprastesnis“, – teigia ekspertas.



Tinkamai ir skaidriai veikiančios, teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų besilaikančios tarpusavio skolinimo platformos naudingos vartotojams – tiek kreditų gavėjams, tiek skolintojams (investuotojams). Investuotojams dalyvauti tarpusavio skolinimo veikloje patrauklu, nes investuoti galima mažas sumas (išskaidžius lėšas sumažėja rizika jas prarasti), investicijų grąža – ganėtinai didelė, investuoti paprasta ir nereikia ypatingų žinių. Kreditų gavėjai gali gauti paskolas greičiau nei bankuose ir palankesnėmis sąlygomis nei greitųjų paskolų bendrovėse, patys pasirinkti palūkanų normą ir paskolų grąžinimo laikotarpį.


Užbėgti už akių


Šiuo metu mūsų šalyje veikia penkios tarpusavio skolinimo platformos: www.finbee.lt (UAB „Finansų bitė“), www.manu.lt (administruoja UAB „Sutelktinis finansavimas“, intelektinė nuosavybė priklauso UAB „Tarpusavio skolinimas“), www.ok.lt (UAB „Nilko finansų grupė“), www.paskoluklubas.lt (UAB „NEO Finance“) ir www.savy.lt (platformą Lietuvoje valdo Didžiojoje Britanijoje registruota bendrovė „New Chartered Limited“, įsteigta fizinių asmenų grupės iš Lietuvos, administruoja UAB „Bendras finansavimas“).


Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas atliko didžiulį tyrimą „Tarpusavio skolinimo platformų veikla Lietuvoje ir vartotojų teisės“, apėmusį visas minėtas platformas, ir priėjo prie išvados, kad šiandien nė viena iš jų neveikia 100 proc.


„Tarpusavio skolinimo platformos mūsų šalyje – naujas reiškinys, tad svarbu jį tinkamai reglamentuoti, kartu ir apsaugoti vartotojus. Šios platformos turi būti patikimos, veikti pagal šalies įstatymus. Kitaip vienos ar kitos bankrotas gali sukelti rimtų nemalonumų. Jeigu sistema veikia blogai iš pat pradžių, ji netampa efektyvi, tad tokiu atveju sumažinti bankų savivalės mums taip ir nepavyktų“, – pabrėžia K. Kupšys.

Taisyklės galioja ne visiems


Vartojimo kredito įstatyme numatyta, kad teisę verstis tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą (251 str.). Šių metų liepos 20 d. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso duomenimis, sąraše buvo dvi įmonės: „NEO Finance“ (www.paskoluklubas.lt) ir „Sutelktinis finansavimas“ (www.manu.lt).

REKLAMA


Kitos bendrovės nurodo esančios įrašytos į vartojimo kreditų teikėjų sąrašą, tačiau tokia veikla skiriasi, tarpusavio skolinimo platformų operatoriams keliami didesni reikalavimai (pvz., įstatinio kapitalo dydis – 40 tūkst. eurų, pareiga parengti ir patvirtinti veiklos tęstinumo planą ir kt.), todėl galima daryti išvadą, kad į atitinkamą sąrašą neįrašytos įmonės tokių reikalavimų neatitinka, jų klientų teisės nepakankamai užtikrinamos.


„Būti įrašytam į viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą yra minimalus reikalavimas, kurio turėtų paisyti visų platformų savininkai. Norime tikėti, kad artimiausiu metu taip ir bus. Be to, labai viliamės, kad nauji konkurentai, kurie tik planuoja steigti tarpusavio skolinimo platformas, iškels sau griežtus reikalavimus ir tuo pat metu sudarys nemenką konkurenciją šiuo metu jau veikiančioms platformoms“, – sako K. Kupšys.


Ar verta naudotis?


Verta. Tačiau rinktis tarpusavio skolinimo platformą reikia itin atsakingai. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas siūlo atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
* ar bendrovė įtraukta į Lietuvos banko viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą;
* ar gaunant kreditą / investuojant lėšas vartotojui pateikiama aiški ir suprantama būtina informacija, ar nurodyti visi mokėtini mokesčiai. Jeigu matote, kad kažkas nuo jūsų slepiama, neaiškiai pateiktos sąlygos ir t. t., verčiau pasidairykite kitur;
* ar kredito gavėjas nespaudžiamas sudaryti sutartį prieš savo valią, ar jam taikomas dviejų dienų apsisprendimo laikotarpis ir teisė atsisakyti sutarties per 14 kalendorinių dienų. Visas šias teises jūs turite. Įvertinkite, ar jų paiso ir konkreti tarpusavio skolinimo platforma;
* ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų;
* ar pavėlavus mokėti įmokas taikomi tik delspinigiai ar ir papildomos baudos.
Tik įvertinę visus aspektus galėsite tinkamai pasirinkti. „Ir prisiminkite: jeigu skolinatės, vadinasi, tuos pinigus teks atiduoti. Jei neturite aiškaus paskolos grąžinimo plano, jūsų pajamos – nestabilios, turite kitų finansinių įsipareigojimų, skolinkitės itin atsakingai“, – aiškina K. Kupšys.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą