Gerovės šalis atšiauriame Europos pakraštyje

Gerovės šalis atšiauriame Europos pakraštyje

Laplandija – sniego, šalčio, šiaurinių elnių ir Kalėdų Senelio kraštas.



Prieš 100 metų, 1917 m. gruodžio 6 d., buvo paskelbta Suomijos nepriklausomybė. Ilgą laiką buvusi (kaip ir Lietuva, Latvija, Estija bei daugybė kitų šalių) Rusijos imperijos dalimi, Suomija nepakartojo tragiško trijų pietinių savo kaimynių likimo, 1939–1940 m. apsigynė nuo Sovietų Sąjungos agresijos ir dabar yra viena sėkmingiausių pasaulio valstybių.


Manvydas VITKŪNAS


Iki pat XX a. Suomija, kaip nepriklausoma valstybė, neegzistavo Europos žemėlapyje. Ilgus amžius ji buvo didesnių kaimynių – Švedijos ir Rusijos – dalis.


Nukirsdino misionierių


Į šiaurę nuo Lietuvos esančioje Suomijoje gyventi pradėta beveik 3 tūkst. metų vėliau nei mūsų žemėse – tiesiog ledynai šį kraštą buvo užgulę kur kas ilgiau. Ilgus amžius šios žemės buvo snaudžiantis Europos pakraštys, kur ūkio ir technologijų pažanga buvo lėtesnė nei kaimynų žemėse. Prasidėjus vikingų ekspansijai, į Suomiją ėmė skverbtis švedai. XII–XIII a. Švedijos karaliai ir katalikų dvasininkai surengė į suomių žemes tris kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu Suomija tragiškomis aplinkybėmis gavo dangiškąjį globėją. Tai iš Anglijos kilęs misionierius šv. Henrikas iš Upsalos. Atvykęs į Švediją, Henrikas skleidė krikščionybę, tapo vyskupu. Švedijos karaliui Erikui Šventajam 1155 m. surengus žygį į tuomet dar pagonišką Suomiją, vyskupas išvyko kartu. Suomių žemėse Henrikas statė bažnyčias (pirmoji iškilo šalies pietvakariuose, Nousiaineno vietovėje), lankė gyvenvietes, skleidė Evangelijų tiesas, tačiau galiausiai žuvo apie 1156 m.


Pasakojama, esą vyskupas Henrikas, lankydamas atokias gyvenvietes, užsuko į vyro, vardu Lalis, sodybą. Šeimininko tuo metu nebuvo namie. Kai jis grįžo, žmona pasiskundė, esą vyskupas pavalgė ir išgėrė, bet už tai nesumokėjo. Įpykęs Lalis pasivijo vyskupą, tuo metu važiavusį rogėmis per užšalusį ežerą, ir nukirto jam galvą. XIII a. Henrikas iš Upsalos buvo kanonizuotas. Ilgainiui Suomijoje katalikybę pakeitė liuteronybė.


Gerovės šalis atšiauriame Europos pakraštyje

Suomijoje – išskirtinė ežerų gausa.


Tarp Švedijos ir Rusijos


Švedijos karaliai labai ilgam įtvirtino savo valdžią Suomijoje ir valdė šį kraštą nuo XII a. iki pat 1809 m. Per tą laiką Suomijoje (ypač pietvakarinėje jos dalyje) apsigyveno daug švedų. Jie užėmė vyraujančias pozicijas krašto valdymo ir ekonomikos srityse. Švedų kalba buvo administracijos, aukštuomenės kalba. Tačiau suomių švedinimas per Bažnyčią ir dvarus nebuvo toks nuožmus kaip, pavyzdžiui, polonizacija Lietuvoje.


1595 m. buvo paskelbta Suomijos didžioji hercogystė (įėjo į Švedijos karalystės sudėtį). XVII a. prie Švedijos esančios Suomijos buvo prijungta didžioji dalis Karelijos. XVIII a., Šiaurės karo metu, didelė dalis Suomijos buvo užimta Rusijos kariuomenės. Suomius sukrėtė užkariautojų elgesys – jie išvarė į Rusiją apie 8 tūkst. Suomijos gyventojų, daugiausia nagingų amatininkų. 1808 m. Rusijos pajėgos vėl įžengė į Suomiją, ir šį kartą ilgam. Po metų Švedija buvo priversta pripažinti Suomijos praradimą. Rusija sutiko, kad Suomija turėtų autonomiją – ji buvo laikoma Rusijos imperijos didžiąja kunigaikštyste. Suomiai išsikovojo daug laisvių kultūros ir švietimo srityje. Galiausiai po Spalio perversmo (1917 m.) Rusijoje Suomija paskelbė savo nepriklausomybę.


Gerovės šalis atšiauriame Europos pakraštyje

Helsinkyje ir jo priemiesčiuose gyvena daugiau nei milijonas žmonių.


Apsigynė nuo sovietų


1917 ir 1918 m. sandūroje Suomijoje vyko kruvinos Rusijos bolševikus palaikančių, paramą iš Rusijos gaunančių raudonųjų ir patriotiškai nusiteikusių suomių kovos. Raudonieji buvo sutriuškinti, Suomijos nepriklausomybė – įtvirtinta. Iki 1922-ųjų Suomija taip pat du kartus kariavo su Sovietų Rusija, kol galiausiai buvo aiškiai nustatyta siena Karelijoje. Suomiai labai padėjo apginti laisvę ir pietiniams kaimynams estams (šiems ginantis nuo Rusijos bolševikų, į pagalbą 1918 m. gruodį atskubėjo suomių daliniai).


1939-aisiais Sovietų Sąjunga bandė priversti Suomiją pasiduoti be kovos (kaip tai pavyko padaryti su Estija, Latvija ir Lietuva 1940 m.), bet suomiai nepasidavė. Labai sunkaus Žiemos karo metu (1939–1940 m.) Suomija sugebėjo apsiginti nuo daug kartų galingesnės Sovietų Sąjungos. Suomijos ginkluotosioms pajėgoms vadovavęs maršalas Karlas Gustavas Emilis Manerheimas pelnė vieno iškiliausių XX a. karo vadų šlovę.


Suomija neteko dalies teritorijos, tačiau apgynė laisvę ir dabar yra klestinti šalis. Jei suomiai savo begaliniu ryžtu ir pasiaukojimu nebūtų padarę šio stebuklo, jų likimas būtų buvęs toks pat, kaip estų, latvių ir lietuvių.


Istorinė patirtis lėmė, kad suomiai labai pasitiki savo kariuomene. Čia niekada nebuvo panaikinta visuotinė karo prievolė, tarnybą atlieka absoliuti dauguma jaunuolių. Be to, suomiai – viena labiausiai ginkluotų visuomenių pasaulyje: šimtui piliečių tenka beveik 35 ginklai. Europoje suomius pagal šį rodiklį lenkia tik serbai. Lietuviai ir rumunai yra mažiausiai ginkluoti Europoje: šimtui mūsų gyventojų tenka vos 0,7 ginklo...


Ežerų ir salų šalis


Suomiai pelnytai didžiuojasi savo krašto gamta. Šalies teritorija – didelė (338,4 tūkst. kv. km), 5 kartus didesnė už Lietuvos, o net ketvirtadalis jos yra už poliarinio rato. Baltijos jūroje Suomijai priklauso 81 tūkst. salų, ir skaičiuojamos tik tos, kurių plotas – ne mažesnis kaip 100 kv. m. Dar yra tūkstančiai mažesnių iš vandens kyšančių uolų. Dar turtingesnė Suomija ežerų – jų yra net 190 tūkst. Net trečdalis Suomijos teritorijos (ypač šiaurėje) – pelkėta. Šalyje yra 39 nacionaliniai parkai. Suomių nacionaliniu paukščiu laikoma gulbė giesmininkė. Unikaliausi šalies gyvūnai – Saimos ruoniai, gyvenantys gėlavandeniame Saimos ežere. Šalyje gyvena ne mažiau kaip 1,5 tūkst. rudųjų lokių.

REKLAMA


Suomija pelnytai didžiuojasi savo gamtos ištekliais. Čia gausu labai švaraus vandens. Miškų plotai – milžiniški (apie 20 mln. ha), jie užima daugiau nei pusę šalies teritorijos. Nors žemė nėra derlinga, o klimatas yra gana atšiaurus, Suomijoje išplėtotas žemės ūkis. Šalis eksportuoja daug pieno produktų, uogų, grybų, bulvių. Nors Suomijoje labai daug upių, puikios sąlygos plėtoti hidroenergetiką, čia veikia ir dvi atominės elektrinės.


Gerovės šalis atšiauriame Europos pakraštyje

Suomija garsėja nuostabia gamta ir medine architektūra.


Kas nutiko „Nokiai“?


Suomijoje – labai stipri medienos apdirbimo, baldų, celiuliozės ir popieriaus pramonė. Dažnai sakoma, kad būtent miškai yra didžiausias suomių turtas. Įdomu, kad netgi Suomijos pramonės flagmanu tapęs koncernas „Nokia“ dar 1865 m. savo veiklą pradėjo nuo celiuliozės fabriko. Tik XX a. pabaigoje telekomunikacijų koncernu tapusi „Nokia“ pardavė paskutines celiuliozės ir popieriaus gamybos įmones. Dar neseniai telefonas „Nokia“ buvo dažno lietuvio kišenėje, dabar šis prekių ženklas matomas kur kas rečiau. Prieš dešimtmetį kompanija „Nokia“ buvo pasiekusi savo klestėjimo piką – joje dirbo 132 tūkst. žmonių.


Tačiau lemiamu momentu „Nokia“ „pražiūrėjo“ išmaniųjų telefonų revoliuciją, mobiliųjų telefonų rinkoje lyderio pozicijas užleido Pietų Korėjos pramonės milžinui „Samsung“, amerikiečių „Apple“ ir kitiems gamintojams. Galiausiai 2013 m. „Nokia“ telefonų gamybos verslą (jame dirbo daugiau nei 30 tūkst. žmonių) pardavė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kompanijai „Microsoft“. Pernai „Nokią“ įsigijo Prancūzijos ir JAV koncernas „Alcatel-Lucent“. Dabar „Nokia“ – svarbi telekomunikacijų sektoriaus žaidėja, yra žinoma maršrutų parinktuvų, radijo stočių, tinklų procesorių ir kitos įrangos gamintoja.


Dar vienas Suomijos pramonės lokomotyvas – metalurgija ir mašinų gamyba. Šalis garsėja kokybišku plienu, čia gaminamos metalinės stogų dangos, sunkvežimiai ir specialioji technika, liftai, šarvuočiai, ginklai. Pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenė jau daug metų naudojasi patikimais suomiškais sunkvežimiais „Sisu“. Itin stipri Suomijoje ir laivų statybos pramonė. Čia pastatyti vieni iš didžiausių pasaulyje kruizinių laivų. Šiuos „Oasis“ klasės milžinus nuleido į vandenį Turku mieste esanti „Aker Yards“ laivų statykla.

REKLAMA


Gerovės šalis atšiauriame Europos pakraštyje

Suomijoje sparčiai gausėja imigrantų iš įvairių Europos, Azijos ir Afrikos šalių.


Dvi valstybinės kalbos


Suomijoje gyvena kiek daugiau nei 5,5 mln. žmonių. Penktadalis jų įsikūrę Helsinkyje ir jo priemiesčiuose (vadinamojoje Didžiojo Helsinkio aglomeracijoje). Beveik 90 proc. šalies gyventojų yra suomiai. Švedai sudaro tik 5,3 proc. visų gyventojų, tačiau jų kalba – antroji valstybinė. Ypatingą statusą šalyje turi ir mažos samių tautos (daugiausia jos atstovų gyvena Laplandijoje) kalba. Nuo 1992 m. galioja įstatymas, pagal kurį visi su samių tautinės mažumos ar Laplandijos klausimais susiję įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai privalo būti verčiami ir į samių kalbą.


Beje, reikšmingą įtaką turi ir imigracija. Dabar Suomijoje labiausiai vartojamų kalbų penketukas atrodo taip: suomių, švedų, rusų, estų, arabų. Šeštąją vietą užima snieguotoje Suomijoje dar neseniai visai negirdėta somaliečių kalba.


Spėkite, koks suomių kalbos žodis labiausiai prigijęs užsienio kalbose? Teisingai – sauna! Suomiška pirtis – užsienyje labiausiai paplitęs tradicinės suomių kultūros reiškinys.


Daugelis tikinčių suomių yra liuteronai, maža dalis – stačiatikiai. Abi šios konfesijos Suomijoje laikomos tradicinėmis. Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų deklaruoja esą netikintys.

Neskubėkite prie vairo


Suomijos švietimo sistema laikoma viena pažangiausių pasaulyje. Vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai yra nemokami, o jei vaikas mokosi toliau nei 2,5 km nuo namų, jis privalo būti vežamas autobusu ar taksi automobiliu savivaldybės sąskaita.


Labai įdomi Suomijoje galiojanti baudų nedrausmingiems vairuotojams sistema. Pavyzdžiui, baudos už greičio viršijimą dydis priklauso ne tik nuo pažeidimo masto, bet ir nuo baudžiamo asmens gaunamų pajamų. Kuo daugiau uždirbi, tuo didesnė bus bauda. Rekordas priklauso vienam suomių milijonieriui, kuris 2004 m. Helsinkyje važiavo 80 km/val. greičiu ir du kartus viršijo toje vietoje leidžiamą maksimalų greitį. Bauda siekė 100 tūkst. eurų. Taigi skubantiesiems aplankyti Suomijos šiaurėje esančią
Laplandiją, visam pasauliui žinomą kaip Kalėdų Senelio buveinė, reikia labai atidžiai stebėti savo automobilio spidometrą ir kelio ženklus!


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris