Ar virtuali valiuta – tas pats, kaip lošimas kazino?

Ar virtuali valiuta – tas pats, kaip lošimas kazino?

Virtualūs pinigai gali būti išsigelbėjimas iš didžiulės infliacijos.


Virtualiosios valiutos jau nėra nei fantastika, nei pavienių keistuolių, žaidžiančių su naujausiomis technologijomis, pramanas. Tačiau bsipučiantis vrtualių valiutų burbulas vieną dieną gali sprogti, o šią savaitę Danijos oficialūs asmenys įspėjo, kad virtualios valiutos - tas pats kaip lošimas kazino.


Viktoras DENISENKO


Virtualiosios valiutos revoliucija


Žodis „revoliucija“ dažniausiai asocijuojasi su politiniais pokyčiais, tačiau šiandien šį žodį vis dažniau tenka vartoti kalbant apie naujųjų technologijų sritį. Šios revoliucijos vyksta čia ir dabar, t. y. jas būna sunku pastebėti, tačiau vėliau tenka kalbėti apie padarinius. Tą patį galima pasakyti ir apie virtualiąsias valiutas.


Interneto technologijų plėtra pirmiausia leido susiformuoti virtualiajai realybei. Dažnai ji buvo vertinama tiesiog kaip realybės imitacija, iliuzija. Čia visų pirma galima prisiminti kompiuterinius žaidimus, leidžiančius žaidėjams išbandyti įvairius vaidmenis ir taip per porą valandų nugyventi vieną ar net kelis gyvenimus virtualiajame pasaulyje. Tačiau toks primityvus požiūris į virtualiąją realybę jau yra pasenęs. Šiandien ji sėkmingai papildo fizinę realybę, joje investuojamos ir uždirbamos lėšos yra realios, neprimenančios žaislinių „Monopolio“ žaidimo pinigų.

REKLAMA


Virtualiosios valiutos atsirado beveik prieš dešimtmetį ir iš pradžių nebuvo vertinamos itin rimtai. Pati pirmoji (ir žinomiausia) virtualioji valiuta – bitkoinai. 2010 metais vienas bitkoinas kainavo 0,3 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerio cento. Šiandien vienos šios virtualiosios monetos kaina viršija 11 tūkst. JAV dolerių.


Šiandien yra susiformavusi visa sistema, leidžianti funkcionuoti virtualiosios valiutos rinkai. Už šią valiutą galima įsigyti realių prekių, kaip dažniausiai rašoma – „nuo kavos puodelio iki namo“. Kai kurie specialistai netgi vertina dabar egzistuojančią virtualiosios valiutos operacijų ir atsiskaitymo sistemą – „blokčeiną“ (angl. blockchain) – kaip patikimesnę ir patogesnę už klasikines bankines sistemas.


Petras išgelbės Venesuelą?


Bitkoinai ir kitos, mažiau žinomos, virtualiosios valiutos leidžia sukaupti visai nevirtualius turtus. Pavyzdžiui, neseniai tapo žinoma, jog broliai Vinklvosai tapo pirmaisiais bitkoinų milijardieriais. Čia verta paminėti, kad minėti broliai nuo senų laikų domėjosi naujosiomis technologijomis ir su jomis susijusiomis galimybėmis. Pavyzdžiui, jie bylinėjosi su vieno garsiausių socialinių tinklų „Facebook“ įkūrėju Marku Cukerbergu ir bandė įrodyti, jog pastarasis pavogė iš jų socialinio tinklo idėją.

REKLAMA


Teigiama, jog dar 2013 metais broliai išleido apie 11 mln. JAV dolerių, kad įsigytų bitkoinų. Taip jie įgijo apie 1 proc. visos šios valiutos, esančios rinkoje. Pabrėžiama, kad po to, kai minėtos virtualiosios valiutos kursas išaugo iki 11 tūkst. JAV dolerių už vieną bitkoiną, jų turimas kapitalas išsipūtė iki beveik 2 mlrd. JAV dolerių. Patys broliai Vinklvosai vadina šią virtualiąją valiutą geresne aukso versija.


Atrodo, jog tikėjimas virtualiosios valiutos perspektyvumu ir galia tik auga. Apie savo virtualiosios valiutos kūrimą pareiškė labai stiprią ekonomikos krizę patirianti Venesuela. Karakasas pranešė, kad jo virtualusis piniginis vienetas bus petras (el petro). Venesuela tikisi, jog ši valiuta greitai išpopuliarės. Šalies valdžia tikina, jog virtualiosios valiutos vertė bus 100 proc. padengta šalies naftos, dujų ir deimantų atsargomis. Kitaip sakant, Venesuela kuria savo virtualiąją valiutą pagal klasikinius pinigų politikos principus, nors tas pats bitkoinas iš esmės yra niekuo nepadengtas – čia galioja tik paklausos ir pasiūlos principas, ir tai netrukdo jo kainai nuolat augti.


Sunku prognozuoti, kaip seksis Venesuelai. Atrodo, jog Karakasas nori pradėti žaidimą, kurio nelabai išmano. Kita vertus, bendras virtualiųjų valiutų populiarumas gali paskatinti susidomėjimą ir petru. Venesuela tikisi, kad tai suteiks valstybei finansinę nepriklausomybę. Tiesa, šiai valstybei prastai sekasi susidoroti net su savo realiąja valiuta ir jos kursu – vien šiemet Venesuelos bolivaras nuvertėjo daugiau nei 1 tūkst. kartų.



Ar virtuali valiuta – tas pats, kaip lošimas kazino?

Bitkoinų vertė pučiasi kaip muilo burbulas.


Kur galimybės, ten ir pavojai


Virtualiųjų valiutų raidos istorija panaši į gražią pasaką. Šia tema domisi vis daugiau žmonių, nes susidaro iliuzija, jog perkant virtualiuosius pinigus ir žaidžiant jų kursu ar net dalyvaujant virtualiųjų valiutų mainų sistemoje galima gerokai pasipelnyti. Tačiau pastebima, kad šioje rinkoje pradeda rastis korporacijos, kurios dirba su virtualiąja valiuta „pramoniniu būdu“. Būtent joms dabar tenka pagrindinis pelnas, o maži žaidėjai praranda anksčiau turėtas galimybes.


Dar vienas dalykas, susijęs su virtualiąja valiuta, tas, jog atsiskaitymas bitkoinais leidžia išsaugoti anonimiškumą. Dėl šios priežasties šią valiutą pamėgo nusikaltėliai. Pastebima, jog nelegali prekyba internetu (ginklų, narkotikų) paremta būtent virtualiąja valiuta. Kurį laiką tamsiajame internete (interneto segmente, kurio nerodo pagrindinės paieškos sistemos) net veikė prekybos platforma „Šilko kelias“ (JAV federalinio saugumo agentams 2013 metais pavyko sugauti šios platformos įkūrėją Rosą Viljamą Ulbrichtą).


Nepalankus įvairių šalių valdžios požiūris į virtualiąją valiutą atsiranda ir dėl to, kad ši sistema iš esmės konkuruoja su valstybinėmis finansų sistemomis. Galima sakyti, jog dėl virtualiosios valiutos atsiradimo valstybės prarado savo natūralų monopolį leisti į apyvartą pinigus.


Vis dėlto galbūt didžiausias pavojus, susijęs su virtualiosiomis valiutomis, tas, kad niekas negali užtikrinti jų stabilumo. Kol kas, kaip minėta, bitkoino kursas auga, o tai lemia didesnį susidomėjimą šia ir kitomis virtualiosiomis valiutomis. Tačiau visa istorija gali labai greitai apsiversti aukštyn kojomis ir virtualiąja valiuta sukaupti turtai – tiesiog sprogti kaip muilo burbulas bei išgaruoti. Virtualiosios valiutos egzistavimas paremtas naujosiomis informacinėmis technologijomis, bet jos gali šią valiutą ir sužlugdyti, nes nežinia, kaip šios technologijos bus toliau plėtojamos ir ar finansų rinkoje neatsiras įdomesnių „žaislų“.


Kita vertus, virtualiųjų valiutų entuziastai mano, kad jos jau įrodė, jog yra ne vien žaidimas, o naujas patikimas finansinis mechanizmas. Jų nuomone, virtualiosios valiutos užėmė savo vietą finansų pasaulyje šalia klasikinių mechanizmų, t. y. tapo neatsiejama globalios finansų sistemos dalimi.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)