Pavydėti ar ne: kišenėje šlama milijardai...

Pavydėti ar ne: kišenėje šlama milijardai...

Valiutų keitėjas turguje (Kongo Demokratinėje Respublikoje).


1946 m. birželio 3 d., Vengrijoje atspausdintas didžiausio pasaulyje nominalo banknotas – sekstilijonas (1 000 000 000 000 000 000 000) pengių. Sunkiai įsivaizduojamos hiperinfliacijos simboliu tapusios kupiūros šiandien puošia bonistikos mėgėjų kolekcijas.


Manvydas VITKŪNAS


Pengė (vengriškai pengő) savo kelią liūdnai pradėjo 1927 m. sausio 1 d., kai Vengrijoje buvo pakeista valiuta – atsisakyta Vengrijos kronos. Tada, po Pirmojo pasaulinio karo, sunkius laikus išgyvenusi Vengrija, kaip ir daugybė kitų šalių, buvo slegiama didžiulės infliacijos. Nacionalinė valiuta smarkiai nuvertėjo, ir galiausiai buvo nuspręsta vietoj Vengrijos kronos įvesti naują valiutą – pengę („skambią monetą“). Kai vengrai išsikeitė kronas į penges kursu 12 500:1, jų piniginės gerokai suplonėjo, tačiau valiuta pagaliau buvo patogi naudoti.


Nesuvaldė infliacijos


Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vengriją užėmė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Sovietai privertė marionetinę Vengrijos vyriausybę pasirašyti sutartį, pagal kurią pinigų emisija laikinai buvo perleista Sovietų Sąjungai. Greitai į vengrų rankas pakliuvo vadinamosios karinės pengės, atspausdintos SSRS ir besiskiriančios nuo įprastų banknotų užrašu A Vöröshadsereg Parancsnoksága („Raudonosios armijos vadovybė“). Karinės pengės buvo leidžiamos iki 1945 m. pabaigos.

REKLAMA


Pokario sunkumus sunkiai įveikiančios Vengrijos vyriausybė ir šalies centrinis bankas greitai visiškai prarado įsibėgėjusios infliacijos kontrolę. Pinigai labai sparčiai nuvertėjo – be tuo metu naudotų nuo 5 iki 10 tūkstančių pengių kupiūrų, teko skubiai spausdinti 100 tūkstančių, 1 milijono, 10 milijonų pengių kupiūras. Be to, tarpbankiniams atsiskaitymams buvo įvesti specialūs adopengių banknotai. Jų vertė gerokai skyrėsi.


Pavyzdžiui, 1946 m. kovą už 1 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerį buvo mokama 1 milijonas 750 tūkstančių pengių arba 40 tūkstančių adopengių. Tačiau ir pengės, ir adopengės nuvertėjo neįtikėtinai greitai. Tų pačių metų gegužę už 1 dolerį jau teko mokėti 59 milijardus (!) pengių arba 94 milijonus adopengių.


Pavydėti ar ne: kišenėje šlama milijardai...

Didžiausio pasaulyje nominalo banknotas – sekstilijonas Vengrijos pengių (1946 m.).


Kursas – 400 oktilijonų


Gyventojai sunkiai galėjo suskaičiuoti, kiek nulių spausdinama ant banknotų. Todėl vyriausybė nusprendė įvykdyti gana keistą denominaciją. Milijonas pengių buvo pavadintas milpenge, ir išleista 10 tūkstančių, 100 tūkstančių ir 1 milijono milpengių banknotų. Tai jau buvo kosminės sumos (juk 1 milijonas milpengių – tai 1 trilijonas pengių!). Tačiau padėties nesisekė stabilizuoti, infliacija pasiekė žaibo greitį – 400 proc. per parą! Prekių kainos kasdien išaugdavo keliskart. Pirkėjas, laikydamas rankoje šimtus milijonų pengių, negalėjo nusipirkti duonos kepalo.


Vyriausybė ir centrinis bankas nutarė, kad milpengė yra pernelyg smulkus nominalas, ir įvedė bilpengę (1 bilijonas pengių). Tačiau ir čia chaosas nesiliovė – greitai teko spausdinti 1 milijono, 10 milijonų, 100 milijonų bilpengių kupiūras. Infliacija Vengrijoje 1946 m. buvo didžiausia pasaulyje per visą istoriją. Kai galiausiai tų metų rugpjūčio 1 d. Vengrijoje pagaliau buvo įvesti nauji, protu suvokiamo nominalo pinigai – forintai, keitimo kursas buvo beprecedentis – 400 oktilijonų (oktilijonas – 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000, kitaip tariant, vienetas su 27 nuliais) pengių už 1 forintą.

REKLAMA


Finansinis košmaras vengrų piniginėse ir gyvenime pagaliau baigėsi. Tiesa, kiemsargiai dar ilgai šlavė gatvėmis skrajojančius pengių banknotus, nes nešti smulkių nominalų kupiūras į bankus ir keisti jas į forintus žmonės paprasčiausiai nematė prasmės. Šie pinigai jau seniai buvo verti kur kas mažiau nei popierius, ant kurio jie buvo atspausdinti.


Pavydėti ar ne: kišenėje šlama milijardai...

Po forinto įvedimo Budapešto kiemsargis šluoja pengių kupiūras (1946 m.).


Dinaro vargai


Dėl hiperinfliacijos ir pinigų devalvacijos įvairiais laikotarpiais smarkiai kentėjo įvairių šalių gyventojai. Po Pirmojo pasaulinio karo gilioje duobėje atsidūrusioje Vokietijoje gyventojai susipažino iš pradžių su 5 milijonų markių kupiūromis, paskui jau greitai nieko nestebino kur kas didesni nominalai. 1923 m. buvo išspausdinta 100 bilijonų markių kupiūrų. Galiausiai 1924-aisiais įvyko pinigų reforma, ir šalyje pradėjo cirkuliuoti kur kas stabilesnės reichsmarkės.


Įspūdingai atrodo jau neegzistuojančios Jugoslavijos valstybės pinigai. Ši valiuta atsirado 1920 m. Ilgus dešimtmečius tai buvo gana stabilūs pinigai, tačiau XX a. aštuntajame dešimtmetyje jie pradėjo „apauginėti“ nuliais – 1974 m. pasirodė 1 tūkstančio, 1985 m. – 10 tūkstančių, 1988 m. – 50 tūkstančių, o 1989-aisiais jau šlamėjo ir 1, ir 2 milijonų dinarų kupiūros. 1990 m. įvyko denominacija santykiu 1:10 000, ir didžiausiu banknotu tapo 1 tūkstančių dinarų kupiūra.


Tačiau tai padėjo neilgam – į ekonominį nuosmukį grimztanti, pradėjusi irti Jugoslavija vėl tapo milijonierių šalimi – jau 1993-iaisiais didysis fizikas Nikola Tesla gana liūdnai žvelgė iš 10 milijardų dinarų banknoto. Vis dėlto ir šis banknotas netapo paskutiniu hiperinfliacijos simboliu. Jau tais pačiais metais pasirodė 500 milijardų dinarų kupiūra, ant kurios buvo pavaizduotas serbų poetas Jovanas Jovanovičius-Zmajus. Denominacija Jugoslavijoje vyko dar ne kartą. Galiausiai 2008 m. Jugoslavijos neliko žemėlapyje.


Pavydėti ar ne: kišenėje šlama milijardai...

Hiperinfliacijos simbolis – 500 milijardų Jugoslavijos dinarų (1993 m.).


Zloto nuosmukis


Kita Balkanų šalis – Graikija – nuo seno nepasižymi fiskaline drausme. Graikijos finansų krizė tapo vienu iš didžiausių pastarojo dešimtmečio iššūkių Europos Sąjungai ir euro zonai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Graikijos drachma buvo itin nuvertėjusi, o hiperinfliacija – stulbinama: 1944 m. gale kainos šalyje dvigubėjo vidutiniškai kas 28 valandas. Pasirodė milžiniškų nominalų kupiūros – net 100 bilijonų drachmų.


Milijonieriais spėjo pabūti ir įvairių kitų šalių gyventojai. Pavyzdžiui, italai iki euro įvedimo naudojosi lira, o didžiausio nominalo banknotas buvo pusė milijono lirų.


Kaimyninės Lenkijos ekonomikai buvo nelengvi du praėjusio amžiaus dešimtmečiai. Prasidėjus sparčiai infliacijai, zlotui teko „prirašinėti“ vis naujus nulius. 1982 m. didžiausia kupiūra buvo 5 tūkstančiai zlotų, o po dešimtmečio lenkai laikė rankose jau 2 milijonų zlotų kupiūras. 1995-aisiais stabilizavusis ekonominei padėčiai, šalyje buvo atlikta denominacija, įvesti dabartinio pavyzdžio zlotai.



Pavydėti ar ne: kišenėje šlama milijardai...

2009 m. 1 JAV doleris kainavo 25 milijonus Zimbabvės dolerių.


Už skardinę alaus – 100 milijardų


Visame pasaulyje ilgą laiką liūdnai garsėjo ekonominį krachą patyrusios Zimbabvės doleris. Neprotingomis reformomis pagarsėjęs ilgametis šalies autoritarinis vadovas Robertas Mugabė privedė šalį prie prarajos. 2009 m. infliacija pasiekė įspūdingą skaičių – 321 000 000 proc.! 1 JAV doleris kainavo 25 milijonus Zimbabvės dolerių. Gavus atlyginimą, kupiūroms susidėti reikėjo maišo ar karučio.


Vėliau algas išvis nustota mokėti – šalies pedagogai be atlyginimų buvo priversti gyventi ilgiau nei metus. Šalyje pradėta spausdinti net 100 trilijonų (!) dolerių kupiūras. Nedarbas pasiekė sunkiai įsivaizduojamą 94 proc. ribą. Pavyzdžiui, 2008 m. liepos 4 d. 17 val. vietos laiku skardinė šviesiojo alaus kainavo 100 milijardų Zimbabvės dolerių, o po valandos – jau 150 milijardų.


Galiausiai 2009 m. šalies centrinis bankas paskelbė, kad Zimbabvės doleris šalinamas iš apyvartos ir toliau nebus naudojamas, o vietoj jo šalis naudosis JAV doleriu ir Didžiosios Britanijos svaru sterlingų.


Pavydėti ar ne: kišenėje šlama milijardai...

Įspūdingo nominalo kupiūra – 100 trilijonų Zimbabvės dolerių.


Baltarusiai keis pinigus


Kaip žinoma, JAV doleris – populiariausia pasaulyje ir išties stabili valiuta. Tačiau ir „žaliųjų“ istorijoje būta įvairių momentų. XX a. pirmojoje pusėje, esant nestabiliam dolerio kursui, ištikus valiutos devalvacijai, buvo spausdinami didelių nominalų banknotai. Iki 1945-ųjų į apyvartą buvo leidžiamos 500, 1 tūkstančio, 5 tūkstančių ir 10 tūkstančių dolerių kupiūros. Nuo 1969 m. jas pradėta šalinti iš apyvartos, o didžiausia apyvartine kupiūra tapo 100 dolerių.


Įspūdingiausio nominalo buvo 100 tūkstančių dolerių kupiūra, išleista 1934 m. Tiesa, šimtatūkstantinė nepateko į atvirą apyvartą ir buvo naudojama tik Federalinės rezervų sistemos vidiniams atsiskaitymams.


Šiais metais ilgai laukta denominacija įvyks kaimyninėje Baltarusijoje. Dabar didžiausias banknotas čia yra 200 tūkstančių Baltarusijos rublių. Baltarusiai juokauja, kad jų šalyje visi yra milijonieriai. Iki 2001-ųjų mūsų kaimynai buvo dar „turtingesni“ – tada jie naudojo ir 500 tūkstančių, ir 1 bei 2 milijonų Baltarusijos rublių kupiūras. Po pinigų reformos didžiausia baltarusiška kupiūra bus 500 rublių.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)