Klimatas šyla: pražus tūkstančiai žmonių

Klimatas šyla: pražus tūkstančiai žmonių

Ateityje gamtos stichijų nuostoliai viršys bet kokius finansinių ir ekonominių sukrėtimų nuostolius.


Daugelis keiksnoja itin šaltą šiųmetį pavasarį. Specialistai pastebi, kad tuo stebėtis neverta – dėl kylančios vidutinės oro temperatūros vis dažniau pajusime radikalias orų permainas, kurios gali virsti gamtą alinančiomis ar viską griaunančiomis stichijomis.


Stichijų nuostoliai – milžiniški


Neseniai Pasaulio banko analitikai suskaičiavo, kad per pastaruosius 30 metų žmonija nuo įvairiausių stichijų siautėjimų prarado eiliniam žmogui neįsivaizduojamą sumą – apie 4 trilijonus (4 tūkstančius milijardų) Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių. Įvertinę minėtus nuostolius, ekonomistai padarė neguodžiančią išvadą: tos priemonės, kuriomis viso pasaulio vyriausybės kovoja su gamtos stichijomis, yra aiškiai nepakankamos.


Todėl šalių vadovams minėto banko ekspertai pataria dar labiau plėsti meteorologijos tarnybas ir stengtis kuo anksčiau nuspėti galimus taifūnus ar žemės drebėjimus. Ypač tai pasakytina apie neturtingas trečiojo pasaulio valstybes, neturinčias reikiamos gelbėjimo nuo tokio pobūdžio kataklizmų infrastruktūros. Maža to, Afrikos ir Azijos šalys yra visiškai priklausomos nuo išsivysčiusių Vakarų valstybių joms teikiamų meteorologinių prognozių.


Beje, panašių skaičiavimų pernai ėmėsi Jungtinių Tautų ekspertai. Jie apskaičiavo, kiek lėšų žmonija prarado dėl gamtos sukeltų nelaimių per pastaruosius 13 metų. Išėjo taip pat įspūdinga suma – 2,5 trilijono JAV dolerių. Ir kas blogiausia, sausrų ar potvynių sukelti nuostoliai pasirodė esą perpus didesni, nei tik jiems prasidėjus prognozavo vyriausybinės tarnybos.

REKLAMA


Jungtinių Tautų ekspertų skaičiavimais, artimiausioje ateityje pasaulis kasmet praras apie 180 milijardų dolerių tik dėl potvynių, uraganų, gaisrų ar nuošliaužų sukeltų nelaimių. O juk juos visus nesunkiai „perspjauna“ vos vienas galingas ugnikalnio išsiveržimas ar žemės drebėjimas...


Klimatas šyla: pražus tūkstančiai žmonių

Tai, kad žmogus daro įtaką klimato pokyčiams, pripažįstama jau be ginčų.

Gresia ir Europai


Europos Sąjungos klimatologai pabandė numatyti galimus vis tebesitęsiančių klimato pokyčių padarinius Senajam žemynui iki šio amžiaus galo. Specialistai prognozuoja, kad temperatūra gali pakilti 3,5 laipsnio. Vien tai gali pareikalauti šimtų tūkstančių europiečių mirčių nuo šilumos smūgio.


Materialiniai nuostoliai gali siekti apie 200 milijardų eurų (2 proc. visos Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto). Apie 10 milijardų eurų iš jų pareikalaus tik potvyniai. Dėl pakilusios temperatūros labiausiai kentės, aišku, ir taip jau kone kiekvieną vasarą nuo gaisrų kenčianti visa Pietų Europa. Tai mažiau palies Šiaurės Europą, tačiau ji „neapdrausta“ nuo potvynių.


Nuo europiečių neatsilieka ir amerikiečiai. Pasirodo, kils temperatūra ir pietinėse JAV valstijose. Tad didėsiantys gaisrai – tarsi automatiškai „užprogramuoti“ visoje pietinėje Amerikos dalyje. O kur dar šią šalį periodiškai siaubiantys potvyniai, iš pietinių jūrų į žemyną užklystantys uraganai ir štormai. Kitaip tariant, ir anapus Atlanto vandenyno skaičiuojami milijardiniai nuostoliai, ir galo jiems nematyti.


Kai kurie analitikai, matydami susidariusią situaciją ir „juodas“ prognozes (ateityje gamtos stichijų nuostoliai viršys bet kokius finansinių ir ekonominių sukrėtimų nuostolius), siūlo imtis drastiškų priemonių. Girdi, verslas turi paspausti politikus, kad šie uždraustų bet kokias „nešvarias“ technologijas, pavyzdžiui, anglimis kūrenamų šiluminių elektrinių veiklą. Deja, nemažai verslininkų to net nenori girdėti arba reikalauja tuomet kompensuoti dėl plėtojamos žaliosios energetikos automatiškai atsirandantį kainų skirtumą. Mat tokie ištekliai, deja, vis dar gerokai brangesni nei įprastas iškastinis ar branduolinis kuras.

REKLAMA


Klimatas šyla: pražus tūkstančiai žmonių

Ramių orų laikai jau praėjo.


Klimato tendencijos – dar ne klimato kaita


Specialistai pastebi įdomų reiškinį: kaip tradiciškai istorija, pastaraisiais dešimtmečiais ir klimatologija virsta politikų įrankiu. Publikuojamos viena kitą paneigiančios vis naujos, vis fantastiškesnės klimato kaitos prognozės: kad klimatas vis labiau šils, kad jau tuoj sulauksime naujo ledynmečio...


Šiuo metu jau suskaičiuojama apie 40 mokslo visuomenės pripažįstamų klimato pokyčių modelių, tačiau koks bus oras, klimatologai ir toliau tegali numatyti... vos 7–10 dienų. Tai reiškia, kad net XXI amžiuje, pasitelkę pačius naujausius kompiuterius, specialistai vis dar negali tiksliai numatyti galimų klimato pokyčių – tegali prognozuoti kitos savaitės orus.


O bandydami numatyti mūsų planetos orų „virtuvės“ ateitį kur kas ilgesniu laikotarpiu, šios mokslo srities žmonės tegali įžvelgti tam tikras tendencijas: taip, pasaulinė vidutinė metinė temperatūra vos vos kyla, ledynai tirpsta, pasaulio vandenyno lygis po truputį didėja.


Kioto protokolas – neefektyvus


Kaip žinoma, minėtas protokolas įsigaliojo 2005 metais, kai jį ratifikavo Rusija, kurios išmetamos CO2 dujos sudaro beveik penktadalį taršos, kuriančios šiltnamio efektą mūsų planetoje. Tačiau nors Kioto protokolą ratifikavo nemažai Jungtinių Tautų narių, šis tarptautinis susitarimas taip ir liko gana neefektyvus, mat jo beveik nesilaiko Kinija ir Indija – vienos pagrindinių planetos teršėjų CO2.


Išsivysčiusios Vakarų šalys pirštu rodo į šias ir kitas trečiojo pasaulio valstybes (skatinama mažinti į atmosferą išmetamų minėtų teršalų kiekį), tačiau pastarosios atkerta savo kritikėms – prašo tam pinigų. Vakariečiai kažkiek lėšų skiria, tačiau to aiškiai per mažai. Todėl Jungtinių Tautų kabinetuose rengiamas naujas dokumentas, kurį planuojama priimti kitais metais. Kokiu būdu bus bandoma sumažinti išmetamų pavojingų teršalų, darančių poveikį atmosferos reiškiniams, kiekį – dar nežinia.


Taigi kol kas viso pasaulio klimatologai negali pasakyti, ar, pavyzdžiui, 2020 metais bus šilčiau ar šalčiau. Tačiau tai, kad žmogus daro įtaką klimato pokyčiams, pripažįstama jau be ginčų. Visų pirma tai pasireiškia „paaštrėjusiais“ ir padažnėjusiais klimato reiškiniais: jei siaučia audros, jos dabar žymiai stipresnės, jei užeina sausra, ji ilgesnė ir apima didesnius plotus. Vien ko verta gerokai išsiplėtusi potvynių geografija: pastaraisiais dešimtmečiais jau dešimtys žmonių žūsta nuo potvynių iki šiol buvusioje, atrodytų, tokioje ramioje šiuo požiūriu Europoje.



Klimatas šyla: pražus tūkstančiai žmonių

Orai yra atmosferos cirkuliacijos vaisius, jie – labai dinamiški, priklausantys nuo daugybės veiksnių, juos sunku prognozuoti, nes neįmanoma įvertinti visų faktorių.


Nepainiokime orų su klimatu


Žinoma klimatologė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė Audronė Galvonaitė, paprašyta pareikšti savo nuomonę minėta tema, visų pirma pabrėžia mūsų, visuomenės daugumos, klimato niuansų neišmanymą. Mat labai dažnai net masinėse informacijos priemonėse vyksta ginčai ir diskusijos tarp žmonių, kurie nieko neišmano nei apie orus, nei apie klimatą. Jau „klasikine“ klaida tapo tai, kad orai painiojami su klimatu. Tai nėra tas pats, nors orai ir priklauso nuo klimato. Kaip gana originaliai pasakė vienas australų klimatologas, klimatas – tai, ko jūs tikitės, o orai – tai, ką jūs gaunate.


„Klimatas yra ilgalaikis procesas, – pabrėžia pašnekovė, – ir jo kaitos žmogus negali matyti, nes jo gyvenimas, deja, per trumpas, kad galėtų stebėti klimato pokyčius. Tam reikia gyventi šimtmečius, dar geriau – tūkstantmečius.“


Orai yra atmosferos cirkuliacijos vaisius, jie – labai dinamiški, priklausantys nuo daugybės veiksnių, juos sunku prognozuoti, nes neįmanoma įvertinti visų faktorių, kurie jiems nuolat daro įtaką. Dažnai prie jų pokyčių prisideda kiekvienas iš mūsų (mašinos, gamyklos, avarijos, iškasti didžiuliai tvenkiniai, pievos, paverstos dirbamąja žeme, ar tokia žemė – pieva ir t. t.).


Tad orų prognozė ir yra sudaroma 3 ar 4 dienoms, o apie klimato pokyčių prognozes žmonija, deja, tegali dar tik pasvajoti. Pastaruoju metu fiksuojami gamtos pokyčiai – šaltos žiemos, karštos vasaros, temperatūros kontrastai, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – tai vis tie patys orai, bet juos lemia vykstanti jos didenybė klimato kaita.


„Tiesa, dabar klimato kaitos požymiai – itin akivaizdūs, – teigia klimatologė. – Juos jau gali stebėti kiekvienas iš mūsų. Todėl tuo ir susirūpino pasaulio vyriausybės, mat klimato kaitos padariniai gali būti negrįžtami. Nuolatinis vidutinės metinės temperatūros augimas visame pasaulyje rodo, kad mūsų gamta prašo mūsų pagalbos, nes mes ir sukėlėme tą problemą. Vadinasi, pasaulio galingiesiems reikia susitarti, kol dar nevėlu...“


Kol kas didžiąją dalį šia tema skleidžiamos informacijos visame pasaulyje sudaro visiems nusibodęs pigus politikavimas ir viena už kitą baisesnės apokaliptinės prognozės. Tačiau, nepaisant tokio kasdienio informacinio „triukšmo“, klimato problemos, deja, išlieka, ir žmonija jų išspręsti kol kas yra nepajėgi.


Lietuvos gyventojų nuostoliai


Andrius Gimbickas, bendrovės „Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo vadovas, paprašytas pakomentuoti gamtos stichijų mums daromą žalą, teigė, kad vien per pastaruosius 10 metų ir vien apdraustam gyventojų turtui gamtos jėgų padaryta žala siekė 30 milijonų litų. Pastarąjį dešimtmetį bendrovės klientai, apdraudę savo būstus, patiria vidutiniškai 2,8 milijono litų nuostolius per metus, o vidutinis vienos žalos dydis siekia 980 litų.

REKLAMA


Be abejo, daugiausia nuostolių atnešė 2005 ir 2010 metai – tuomet Lietuvą siaubė labai smarkios audros, sugriovusios ir suniokojusios rekordiškai daug turto.


Pirmąjį šių metų pusmetį minėta bendrovė klientams jau atlygino 2,2 milijono litų nuostolius, sukeltus gamtos jėgų, ir jei tokios tendencijos tęsis ir toliau, šie metai taip pat bus rekordiniai dėl gamtos žalų. Palyginti su tuo pačiu 2013-ųjų laikotarpiu, šiemet gamtos jėgos gyventojus skriaudė dukart skaudžiau – ir žalų skaičius, ir nuostoliai yra du kartus didesni.
Beje, pašnekovo teigimu, Lietuvoje vis dar yra apdrausta vos kas penktas butas ir kas antras nuosavas namas. Vadinasi, realūs dėl gamtos jėgų gyventojų patiriami nuostoliai yra mažiausiai tris kartus didesni, nei skaičiuoja draudikai. Mat daugiau nei pusė nukentėjusiųjų, neturėdami draudimo, patirtus nuostolius turi padengti iš savo kišenės. Tačiau mūsų žmonės kažkodėl ir toliau viliasi, kad jiems ir jų būstams nieko neatsitiks, o atsitikus vis dar yra linkę kliautis valdžios parama...


Klimatas šyla: pražus tūkstančiai žmonių

Lietuvoje palyginti dar ramu.


Gal nekeikime lietuviško oro?


Nors tiek galime būti ramūs: Lietuvos dar neužklumpa tokie potvyniai, kokie jau buvo Lenkijoje ar Čekijoje ir koks šį pavasarį kone paskandino Serbiją... Didelių miškų gaisrų taip pat dar išvengiame – ir dėl gana dažno lietaus, ir dėl to, kad miškai daugelyje mūsų šalies vietų yra mišrūs. Pastarasis faktorius įgavo labai didelę svarbą, kai šiemet, po kelerių metų pertraukos, vėl degė kalnapušės Kuršių nerijoje.


Beje, ir Baltija pastarąjį dešimtmetį elgiasi labai jau ramiai (garsųjį 1967 metų uraganą, kai jūros vandenys atsirito iki pat Klaipėdos–Liepojos plento, jau pamena nedaugelis). Kas pastaruoju metu mus nusiaubia (bent jau epizodiškai, ne visos šalies mastu) – tai škvalai. Pastarasis toks „perbėgo“ per dalį Lietuvos 2010 metų rugpjūčio 10-ąją. Draudikų asociacija tą mėnesį suskaičiavo, kad draudžiamųjų įvykių skaičius viršijo porą tūkstančių, o prognozuojama draudimo bendrovių gyventojams atlygintina suma perkopė 3 milijonų litų ribą.


Tad „tik“ kelis milijonus litų siekiantys stichinių nelaimių mums atnešami nuostoliai nė iš tolo nepalyginami su tais, kuriuos patiria kitos valstybės. Tad, pasidairius svetur, gal ir nederėtų taip jau keiksnoti to mūsų „labai jau nekokio“ lietuviško oro... Nes bet kas savo pranašumus ar trūkumus įgyja tik palyginus su kitais analogiškais dalykais.


Tad ir mes, eidami retkarčiais „plaukiančiomis“ gatvėmis ar be skėčio negalėdami išeiti į karščiu tvoskiantį lauką, dažniau pasižiūrėkime, kokie gamtos kataklizmai siaučia kitose pasaulio vietose. O realios klimato kaitos sulauks mūsų vaikų vaikaičiai…

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“




Komentarai

# 1 Diedas 27-06-2017 15:40
Paistalai.
Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris