„Savaitė“: didžiausia klaida – persivalgymas

„Savaitė“: didžiausia klaida – persivalgymas


Jau išleistas naujausias žurnalo „Savaitė“ numeris. Badauti geriau nei persivalgyti – jame teigia sveikos mitybos propaguotoja docentė Ksavera Vaištarienė. Kita aktuali tema – nepilnametės mamos. Ar tai netrukus taps norma? Margumynų mėgėjų šiame „Savaitės“ numeryje laukia publikacija apie smagiausius įmonių pavadinimus.


Visada buvo teigiančiųjų, kad badauti sveika. Tačiau yra ir prieštaraujančiųjų, teigiančių, kad tai – kenksminga praktika. Pasninkas – tinkama proga pakalbėti apie badavimą. Mūsų pašnekovė sveikos mitybos propaguotoja, docentė Ksavera Vaištarienė.


Viena pirmųjų Lietuvos sveikuolių judėjimo iniciatorių, kuriai vasario 14 dieną sukako 86-eri, jaučiasi žvali ir energinga. Pagal profesiją chemikė, mokslų daktarė, docentė teigia, kad po to, kai ji išbandė ilgalaikio badavimo galią, jos gyvenimas pasikeitė iš esmės.


Moteris suprato, kad gyvenimo džiaugsmo pirmiausia suteikia dvasinis nusiteikimas, o po to ir sveika mityba. „Jei žmogus valgo daugiau, nei jam skirta, jis savo kūrybinę energiją panaudos maistui virškinti, o ne savo talentams atskleisti. Pagrindinė žmonių daroma klaida – persivalgymas.


Daugeliui užtektų valgyti vieną kartą per dieną, o ne prikimšti skrandį tris ir daugiau kartų“, – tikina K. Vaištarienė. Apie savo asmeninę sveikos mitybos ir badavimo patirtį, pasiektą rezultatą atsikratant ją kankinusio reumatoidinio artrito ir Bechterevo ligos, taip pat apie dvasines ir fizines emocijas pakeitus gyvenimo būdą mokslininkė yra išdėsčiusi trijose knygose: „Padėkime sau“, „Sveikatos šaltiniai“ ir „Valgykime, kad gyventume“.

REKLAMA


Visiems, kurie domisi sveika gyvensena, ji pataria išmesti visus netinkamus maisto produktus, atsisakyti cukraus, druskos, nesižavėti cheminiais vaistais, o svarbiausia – džiaugtis gyvenimu ir dėkoti Dievui už viską, ką turime šiandien.


Plačiau apie tai skaitykite publikacijoje „Pagrindinė mitybos klaida – persivalgymas“.


„Savaitė“: didžiausia klaida – persivalgymas


Šių metų pradžioje paviešinta žinia – Lietuvoje naujagimio susilaukė vos dvylikos metų mergaitė. Ir tai greičiausiai jauniausia Lietuvos gimdyvė, šį titulą ji perėmė iš dvylikos su puse metų amžiaus mergaitės, gimdžiusios prieš daugiau nei penkerius metus.


Apie neįtikėtinai jauno amžiaus mamą driokstelėjusi žinia priminė skaudžią Lietuvos problemą – dar nesulaukusios pilnametystės mamos mūsų šalyje sudaro apie vieną procentą gimdyvių.
Kiek tokių atvejų užregistruota pernai, dar skaičiuojama, tačiau iš Higienos instituto pateiktų ankstesnių metų duomenų matyti, kad kasmet užregistruojama šimtai gimdyvių, kurių amžius nesiekia aštuoniolikos metų.


2016 m. Lietuvoje pagimdė 26 jaunesnės nei šešiolikos metų mergaitės ir 255 – šešiolikos ar septyniolikos metų. Skaičiai ne ką skiriasi, jeigu žvilgtelėtume ir į ankstesnių metų statistiką – 2010 m. 20 mergaičių gimdė nesulaukusios šešiolikos ir 264 – šešiolikos ar septyniolikos metų. 2001 m. atitinkamose amžiaus grupėse skaičiai būtų tokie – 25 ir 431.


Vargu ar rasime nors vieną nepilnametę mamytę, kuri drąsiai pasakytų, kad vaikelis buvo lauktas ir planuotas. Priešingai – toks likimo siųstas išbandymas dažnai būna labai sunkus. Juk tokiame amžiuje dar tenka lankyti mokyklą, po kojomis nėra jokio tvirto pagrindo ir gyvenimo sėkmė priklauso nuo kitų žmonių malonės.


Antai viena jauna vilnietė pasakojo dar vidurinės mokyklos aštuntoje klasėje sužinojusi, kad yra nėščia. Tai pranešė ginekologė, kai mergaitė nuėjo pasitikrinti dėl galbūt įsimetusio grybelio. Tada jai dar nebuvo nė šešiolikos.

REKLAMA


„Man niekuomet netrūko draugų. Tarp jų buvo nemažai įnikusių į alkoholį, cigaretes, narkotikus... Greitai tokioje draugijoje pritapau ir aš. Su draugais baruose man būdavo daug įdomiau negu mokykloje. Kurį laiką visai vengiau mokyklos, o septintoje klasėje kapsčiausi net dvejus metus. Ir nežinia, kaip toliau būtų klostęsis mano gyvenimas, jei ne pažintis su penkeriais metais vyresniu vaikinu, kurį laikiau pirmąja savo meile“, – apie aplinkybes, nuvedusias į motinystę, pasakojo mama tapusi mokinė. Ji patikino, kad jos situacija greičiausiai panaši į visų mergaičių, kurios per anksti tampa mamomis. Su sunkumais turėjusi grumtis jauna mama sako, kad dabar yra pasiryžusi visomis išgalėmis auklėti savo atžalą taip, kad apsaugotų nuo nepatikimų draugų ir netikėtų gyvenimo išbandymų.


Lietuvos statistikos departamentas informavo, kad 2016 m. Lietuvoje iš viso susituokė 66 nepilnamečių poros, atitinkamai ankstesniais metais: 2015 m. – 69, 2014 m. – 74, 2013 m. – 78, 2012 m. – 99. Jaunesnių nei šešiolikos metų santuokų nėra itin daug: atitinkamai 2016 m. – 7, 2015 m. – 8, 2014 m. – 10, 2013 m. – 8, 2012 m. – 6. Paprastai tokiose porose nepilnamečių vyrų skaičius nesiekia nė dešimties.


Plačiau apie šią situaciją skaitykite žurnalo „Savaitė“ rašinyje „Gandrai neaplenkia ir jaunų mergaičių“.


„Savaitė“: didžiausia klaida – persivalgymas


Ruošiatės kurti verslą, bet dar nesugalvojote pavadinimo? Neskubėkite! Įmonės vardas turi būti ne tik gražus, bet ir taisyklingas, aiškus bei lengvai įsimenamas.


Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) paskelbė gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso laureatus.


2017 m. registruotų įmonių gražiausi lietuviški pavadinimai, kalbininkų vertinimu, buvo UAB „Kaip nulieta“, UAB „Jaukumo laikas“, MB „Dangaus katės“, UAB „Kikilis“, UAB „Gėlių burtai“, UAB „Žydinčios sienos“, MB „Širdis apsalo“, MB „Neatrastos spalvos“, MB „Vyrų kalvė“, MB „Pilnas samtis“, MB „Vienas vienintelis“, MB „Riedu“, MB „Balta laja“, UAB „Visi keliai“ ir MB „Miego karaliai“.


Įmonių veiklos sritys labai įvairios: renginių organizavimas, medžių genėjimas ir aplinkos tvarkymas, sienų želdinimas, fotografavimas ir filmavimas iš oro, prekyba audiniais, laisvalaikio prekėmis, priekabomis, siuvinėjimo, maitinimo, transporto paslaugos, čiužinių, desertų gamyba, floristikos studija, vaikų žaidimų kambarys.



VKI skatina verslininkus suteikti įmonėms ne tik įdomius, originalius, bet ir lietuviškus, taisyklingus vardus ir nuo 2009 m. kasmet rengia Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. Šiemet į apdovanojimą galėjo pretenduoti įmonės, ankstesniais metais įregistruotos Registrų centre. 2017-aisiais jų buvo 11 373.


VKI atstovai pabrėžia, kad tarp laureatų nepatenka dirbtiniai, sudaryti su skaitmenimis, asmenvardžiais ar vietovardžiais pavadinimai. Renkant gražiausius pavadinimus taip pat atsisakyta klubų, centrų, draugijų, asociacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų. Tarp nugalėtojų nepatenka įmonės, apie kurių veiklą nepavyksta rasti reikalingos informacijos, nors jų pavadinimai labai gražūs.


Apie pavadinimų kūrimą skaitykite straipsnyje „Kuo vardu jūsų įmonė?“


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ