„Savaitė“: apie bebaimę kalėjimo prižiūrėtoją

„Savaitė“: apie bebaimę kalėjimo prižiūrėtoją


Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Jame rasite itin netikėtą temą – Lukiškių kalinius prižiūri kovotojos dvasią turinti 28-erių mergina Eglė Martinkėnaitė. Po darbo ji skuba į treniruotes, nes praktikuoja Tailando boksą muai tai. Žurnale taip pat rasite publikaciją apie tai, kiek milijonų į Lietuvą perveda emigrantai, sužinosite, ką dabar veikia praeityje žinomas bardas Vytautas Babravičius.


„Nuo pat vaikystės mėgdavau žiūrėti į žmones, kurie vilki uniformas. Man tai būdavo labai gražu. Net Kalėdų Senelio prašydavau, kad man atneštų Barbę policininkę. Vis pasvajodavau, kad ir aš norėčiau dirbti tokį darbą, kuriame reikėtų dėvėti uniformą“, – į klausimą, kas atviliojo į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, atsakė 28-erių vyresnioji kalėjimo prižiūrėtoja Eglė Martinkėnaitė.


Jau trejus metus vienoje seniausių Lietuvos įkalinimo įstaigų dirbanti mergina teigė, jog dirbti šioje šiurpokoje vietoje pasiprašė vos pradėjusi studijuoti teisės mokslus Mykolo Romerio universitete. Tačiau savo kelią, kuriuo norėtų tvirtai žengti per gyvenimą, rado ne iškart. „Baigusi vidurinę mokyklą jaučiausi atsikandusi mokslų. Tad ieškoti iššūkių išvažiavau į Graikiją. Maniau, pabūsiu svetur, galbūt suprasiu, ko tikrai noriu. Žiemą gyvenau Atėnuose, vasarą – nuostabaus grožio Aloniso saloje, kur kartu su italėmis gaminau itališkus ledus. Septynerius metus pragyvenusi svetur galiausiai supratau, ko noriu – studijuoti teisę, susirasti darbą teisėsaugos srityje ir vilkėti uniformą“, – apie kelius, atvedusius į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, pasakojo mergina.

Plačiau šia tema – rašinys „Kalėjimo prižiūrėtoja savo darbą vadina įdomiu ir dinamišku“.

REKLAMA


„Savaitė“: apie bebaimę kalėjimo prižiūrėtoją


Milijardines sumas, kurias atsiunčia į Lietuvą emigrantai, kartais įvardija Lietuvos bankas ir Lietuvos paštas, tačiau ekonomistai tebetyli apie šių pinigų įtaką likusiesiems gyventi tėvynėje.


Artėjant šv. Kalėdoms intensyvėja pinigų perlaidų srautas. Štai, kaip pernai skelbė Lietuvos paštas, prieškalėdiniu laikotarpiu pinigų į Lietuvą dažniausiai atkeliauja iš šalių, kuriose gausios yra lietuvių emigrantų bendruomenės: Jungtinės Karalystės (vidutinė pinigų perlaidos suma – 163 Eur), Vokietijos (340 Eur), Jungtinių Amerikos Valstijų (203 Eur), Rusijos (308 Eur). Be to, Lietuva yra ne tik pinigų perlaidas gaunanti, bet ir vis dažniau jas siunčianti šalis. Praėjusių metų gruodžio duomenimis, daugiausia pinigų iš Lietuvos iškeliauja į Rusiją (vidutinė pinigų perlaidos suma – 217 Eur), Ukrainą (172 Eur), Jungtinę Karalystę (244 Eur), Vokietiją (262 Eur), Jungtines Amerikos Valstijas (417 Eur).


Šį rudenį Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba „Eurostat“ apskaičiavo, kokios bendros per metus emigrantų siunčiamų pinigų sumos keliauja į Lietuvą. Pasirodo, perlaidos iš užsienio į mūsų šalį 2016 m. perkopė 1 mlrd. Eur, perlaidos iš Lietuvos į užsienį – perpus mažesnės (426 mln. Eur). Pusę (500 mln. Eur) visų į Lietuvą atplaukusių perlaidų sudarė perlaidos iš ES valstybių, 591 mln. Eur – iš trečiųjų šalių. 154 mln. Eur iš Lietuvos buvo pervesta į ES valstybes, 272 mln. Eur – į trečiąsias šalis.


Publikacija šia tema - „Mūsų ekonomika auga dėl emigrantų perlaidų?“


„Savaitė“: apie bebaimę kalėjimo prižiūrėtoją


Dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas, vienas iš kantri muzikos pradininkų Lietuvoje Vytautas Babravičius labiau žinomas sceniniu Simo vardu. Tie žmonės, kurie mena Sąjūdžio sukeltą tautos Atgimimo bangą, jį vadina laisvės dainiumi. Kiek primirštas, bet nepamirštas patriotinių dainų kūrėjas pasakoja apie savo gyvenimo džiaugsmus ir nusivylimus ir žada surengti koncertų turą.

Keista, kad per 27-erius Lietuvos nepriklausomybės metus niekam nešovė į galvą V. Babravičiaus pristatyti kaip kandidato gauti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Tik dabar, valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse, jis – Sąjūdžio šauklys, kurio dainos skambėjo mitinguose ir telkė žmones į laisvės žygį, – pateko į pirminį 41 kandidato sąrašą. Na, geriau vėliau negu niekada...


Vytautas pastaraisiais dešimtmečiais retai koncertuoja, bet jo dainos kartkartėmis suskamba per radiją, televizijos sveikinimų koncertus. Retsykiais gerbėjai jį išvysta bardų ir kantri muzikos festivaliuose. Atlikėjas mielai vyksta į miestelius, mokyklas, kad dainuotų ir tiems, kurie jį puikiai prisimena, ir, žinoma, jauniems žmonėms, kartais nustembantiems, kad jų girdėtos ir mėgstamos dainos autorius – būtent jis, Simas, – jau žilais smilkiniais, bet nepraradęs jaunatviškumo. Vienoje jo dainoje ir skamba žodžiai: „Pasenėjau, bet nepasenau.“ V. Babravičius taip pat kuria dainas, tačiau prisipažįsta, kad tai jam sekasi sunkiau. Vis dėlto kūrėjas nepraranda optimizmo, nors gyvena kukliai Vilniaus pakraštyje su žmona Nijole.


Daugiau skaitykite rašinyje „Vytautas Babravičius: „Dainose kalbu apie gyvenimą“.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris