Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Šįkart kviečiame diskutuoti tema, kodėl vis daugiau žmonių skursta, nors vartojimo rodikliai kyla. Žurnale rasite publikaciją apie 500-ąsias metines švenčiančios Reformacijos pradžią, daugiau sužinosite apie riebalus žudikus – transriebalus.

Lietuva – išties paradoksų šalis. Neseniai ne bet kas, o Pasaulio bankas paskelbė, kaip augo gyventojų vartojimas 2014–2016 metais. Ir ką jūs manote – mes esame septinti iš 124 valstybių, įvertintų pagal šį rodiklį. „Amžini“ mūsų konkurentai estai – penkiolikti, latviai – šešiolikti. Žodžiu, aišku, kad nelabai kas aišku.

Viena vertus, dauguma mūsų piliečių uždirba gerokai mažiau, nei siekia bedarbių pašalpos Vakarų Europoje. Žiniasklaida vis trimituoja apie siautėjančią infliaciją, nemažėjantį nedarbą ir tokią pat emigraciją. Tačiau kiekvienas matome, kas dedasi prie prekybos centrų – nėra vietos, kur automobilį pastatyti. Be to, automobilių (ir butų, ypač premium klasės) pardavimas siekia vis naujus rekordus. Nepamirškime, kad mūsų emigrantai kasmet parsiunčia ir parveža milijardą kitą eurų. O kur dar visos šešėlinės ekonomikos indėlis į mūsų piliečių kišenes – nuo statybos iki prekybos turguose.

Taigi oficialioji statistika daugmaž parodo mūsų bėdas, tačiau nesugeba identifikuoti paslėptų rezervų, dėl kurių šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių gyvena ne pagal išgales. Taip, kad ir kiek buvo skelbta kryžiaus žygių prieš šešėlį, mes ir toliau esame tikra šešėlio valstybė. Ir neatrodo, kad padėtis keisis bent jau artimiausiu metu.

„Savaitės“ diskusija šia tema pavadinta „Visi skursta, tačiau vartojimas auga?“

Prieš 500 metų, 1517 m. spalio 31 d., Martynas Liuteris, kaip teigiama, prikalė savo tezes ant Vitenbergo (Vokietijoje) Visų Šventųjų bažnyčios durų. Ši data laikoma itin reikšmingo istorijos įvykio, labai pakeitusio Vakarų krikščionijos veidą, – reformacijos – pradžia.

XVI a. pradžioje katalikybė išgyveno krizę. Bažnyčia, turėjusi didžiulę valdžią ir sukaupusi milžiniškus turtus, vis labiau grimzdo į moralinį nuosmukį: buvo pardavinėjamos indulgencijos (nuodėmes atleidžiantys raštai), aukšti postai dažnai buvo gaunami už pinigus ar pasitelkus įtaką. Daug dvasininkų toli gražu negyveno taip, kaip derėjo jų luomo žmonėms. Bažnyčia rinko didelius mokesčius, dažnai varžė miestų plėtrą. Kylantys nauji ekonominiai ir socialiniai prieštaravimai ypač išryškėjo turtingesniuose Vakarų Europos regionuose. Galiausiai kas nors turėjo ryžtis labai pavojingam žingsniui, atvirai įvardyti problemas ir inicijuoti neįtikėtinai svarbų dalyką – Bažnyčios atsinaujinimą. Tokiu žmogumi tapo M. Liuteris.

Daugiau šia tema - publikacijoje „Reformacijos pradžia: tezės ant bažnyčios durų“.

Transriebalai, dar vadinami riebalais žudikais, neteikia jokios naudos mūsų organizmui. Priešingai, jie gali pridaryti daug žalos. Šie riebalai didina mažo tankio lipidų (arba blogojo cholesterolio) ir mažina didelio tankio lipidų (gerojo cholesterolio) kiekį ir netgi yra siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ligų.

Po dvejų metų, nuo 2019-ųjų lapkričio, Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose turės būti ne daugiau kaip 2 g transriebalų 100 g visų riebalų, t. y. mažiau nei šiuo metu. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakyme, kuriuo ribojamas šių medžiagų kiekis maisto produktuose ir kurio nuostatos perkeltos iš Europos Sąjungos direktyvų. Ši norma, manoma, nėra kenksminga žmogui.

Pasak sveikatos apsaugos ministro, transriebalų kiekio reglamentavimas ir ribojimas maisto produktuose galėtų padėti sumažinti padidėjusią riziką vystytis lėtinėms neinfekcinėms ligoms ir sveikatos netolygumus, susijusius su mityba. Tai patvirtino ir Europos Komisija, savo ataskaitoje pabrėžusi, kad reikšmingiausiai transriebalų suvartojimą būtų galima sumažinti teisės aktais nustačius leidžiamą jų kiekį.

Plačiau apie tai rašinyje - „NE riebalams, kurie mus žudo“.