„Savaitė“: siūlome mokesčius kirpti perpus

„Savaitė“: siūlome mokesčius kirpti perpus


Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Jame rasite labai įdomią diskusiją, ar reikėtų pabandyti drastiškai sumažinti mokesčius. Taip skaitytojai bus supažindinti su Lukiškių aikštės konkursu bei Katalonijos nepriklausomybės kovų istorija.


Seimui vis labiau skęstant nesibaigiančių rietenų kasdienybėje, o Vyriausybei taip ir nesiimant įgyvendinti svarbiausių priešrinkiminių pažadų, visuomenei pateikiami originalūs socialiniai projektai. Štai neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo pasiūlymas smarkiai mažinti mokesčius Lietuvoje.


Tikslas – iš šešėlinės ekonomikos ištraukti kuo daugiau milijonų (gal net milijardų). Ir nuo to, girdi, visiems būtų tik geriau. Oponentai tokią idėją mala į miltus: mes – ne Airija. Ši šalis prieš keliasdešimt metų tiesiog drastiškai sumažino mokesčius, taip pritraukė į savo ekonomiką pasaulinių verslo gigantų ir suklestėjo. Ar tai planuojama pakartoti ir pas mus? Tikrai ne: Lietuva nėra parengusi valstybinės programos, kuria būtų bent bandoma tokius verslo gigantus atsiplukdyti iki mūsų krantų.


Kiti priešininkai duria dar skaudžiau: nemažai smulkiųjų ir vidutinių verslininkų ir toliau atkakliai tūno šešėlyje, nes netiki, kad jų sumokami mokesčiai bus tinkamai panaudoti. Tik štai jeigu nemokėsi, ir panaudoti – netgi labai tinkamai – nebus ką... Visą diskusiją apie tai skaitykite naujausiame „Savaitės“ numeryje.


„Savaitė“: siūlome mokesčius kirpti perpus


Vilniečiai ir sostinės svečiai nekantriai laukia, kada iš tvorų apsupties išsivaduos visai Lietuvai svarbi Lukiškių aikštė, ir domisi, koks gi paminklas po ilgų ginčų iškils joje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga. Iškilmingo atidarymo diena paskelbta lapkričio 3-ioji.


Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis žurnalistus tikino, kad viskas vyksta sklandžiai, kaip ir planuota, o skelbta aikštės atidarymo diena jau neturėtų keistis. Šiuo metu baigiami tvarkyti inžineriniai tinklai ir klojama aikštės danga. Pasak architekto, planuoti darbai kiek užtruko dėl archeologinių tyrimų ir diskusijų su visuomene dėl medžių išsaugojimo. Aikštė taps reprezentatyvi ir jauki miestiečių susibūrimų vieta, joje bus daug žaliųjų erdvių ir vietos iškilmingoms šventėms, minėjimams rengti.

REKLAMA


Plačiau apie tai skaitykite rašinyje „Lukiškių aikštė atidaroma, paminklo dar teks palaukti“.


„Savaitė“: siūlome mokesčius kirpti perpus


Spalio 1 d. Ispanijai priklausančiame Katalonijos autonominiame regione surengtą referendumą dėl nepriklausomybės brutaliai malšino šalies centrinės valdžios atsiųstos policijos ir kitų viešojo saugumo tarnybų pajėgos. Po referendumo savo tėvynės Katalonijos nepriklausomybę palaikantys šio regiono vadovai ir didelė dalis gyventojų yra įsitikinę, kad Katalonija turi teisę tapti nepriklausoma. Pasak jų, taip būtų ne tik įgyvendinta tautos apsisprendimo teisė, bet ir atkurtas istorinis teisingumas.


Katalonija – istorinis regionas Pirėnų pusiasalio šiaurės rytų dalyje, prie Viduržemio jūros. Dabar didesnė dalis katalonų žemių priklauso Ispanijai, mažesnė (vadinamoji Šiaurės Katalonija) – Prancūzijai. Taip pat dalis istorinių katalonų žemių yra viena iš nykštukinių Europos valstybių – tarp Ispanijos ir Prancūzijos, Pirėnų kalnuose įsikūrusi Andora. Joje valstybinė kalba – katalonų. Be to, istorinėmis katalonų žemėmis laikomos ir kai kurios kitos, už dabartinio Katalonijos autonominio regiono ribų esančios, Ispanijos teritorijos: Balearų salos Viduržemio jūroje (Maljorka, Menorka, Ibisa ir kt.), dalis Valensijos autonominio regiono. Katalonai sudaro daugumą gyventojų ir Italijai priklausančios Sardinijos salos Algero mieste.


Ši situacija nagrinėjama publikacijoje „Katalonija: šimtmečiai kovos už laisvę“.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą