„Savaitė“ apie šunis su terapeuto diplomu

„Savaitė“ apie šunis su terapeuto diplomu


Jau galite įsigyti naujausią žurnalo „Savaitė“ numerį. Jame rasite rašinį apie kaniterapiją – šunų sugebėjimą padėti žmogui sveikti. Šįkart daugiau dėmesio skyrėme krepšiniui – apžvelgėme, kaip Lietuvos krepšininkams sekėsi Europos pirmenybėse dar tarpukariu. Taip pat žurnale rasite naudingų žinių apie putino uogų naudą sveikatai bei daug kitų įdomių temų.


Ar žinojote, kad sveikti padeda ne tik gydytojų paskirti vaistai, žolinčių rekomenduojamos arbatos ar gydomieji kūno masažai? Kūno gijimo procesus spartina ir dvasios demonus išvaryti padeda ir... šunys. Apie keturkojus gydytojus pasakoja kaniterapeutė, kinologė Ineta Martinkevičiūtė.


Stodama į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dailės terapijos specialybę, Ineta jau buvo baigusi studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Jauna moteris prisipažįsta, kad ją nuo mažens traukė ir menai, ir gyvūnai. Ineta įgijo gyvūnų priežiūros specialisto kvalifikaciją. Šiuo metu ji ne tik dresuoja ir rengia šunis kaniterapijai, bet ir turi borderkolių veislyną. Jauna moteris nuolat gilina žinias įvairiose konferencijose, seminaruose, stovyklose. Paklausta, kodėl parūpo rinktis netradicinius gydymo būdus – dailės terapiją ir kaniterapiją, – Ineta pabrėžia, jog ir dailės terapija, ir kaniterapija jau daugelį metų plačiai taikomos visame pasaulyje, tik Lietuvą pasiekė gana vėlai.

REKLAMA


Plačiau apie tai – rašinyje „Šuo su terapeuto diplomu“.


„Savaitė“ apie šunis su terapeuto diplomu


Rugpjūčio 31 d. prasidės 40-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas. Kaip Senojo žemyno pirmenybėse sekėsi Lietuvos komandai?


Pirmasis Europos vyrų krepšinio čempionatas 1935 m. vyko Šveicarijoje. Jį laimėjo mūsų kaimynai latviai. Latvijos rinktinė laikyta viena iš favoričių ir 1936-ųjų Berlyno olimpiadoje, kur krepšinis pirmąsyk buvo įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Deja, tąsyk latviams sekėsi kiek prasčiau – į aštuntfinalį jų komanda neiškopė.


Lietuvos krepšinio pradininku laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius, į lietuvių kalbą pirmąsyk išvertęs šios sporto šakos taisykles. Per savo pirmąsias tarptautines krepšinio rungtynes 1925 m. žaidėme Rygoje su Latvijos rinktine. Jas rezultatu 41:20 laimėjo latviai. Kaimynai nugalėjo ir vėlesnėse rungtynėse, o didžiausią nesėkmę lietuviai patyrė 1935-ųjų sausį, pralaimėję būsimiesiems Europos čempionams rezultatu 10:123.


Plačiau apie tai – publikacijoje „Lietuvos krepšinio istorijoje neišvengta ir nesėkmių“.


„Savaitė“ apie šunis su terapeuto diplomu


Putinų žiedai, žievė ir vaisiai įvairioms ligoms gydyti buvo pasitelkiami nuo senovės. Ir šiais laikais netradicinės medicinos žinovai teigia, kad šie augalai gali padėti nuo daugelio ligų.


Putinų krūmai auga Europos, Šiaurės Amerikos, Vakarų Sibiro, Vidurinės Azijos lapuočių miškuose, upių ir ežerų pakrantėse. Vertingos visos šių augalų dalys: žiedai, žievė, prinokusios uogos.


Putinų žiedai skinami gegužę ir birželį žydėjimo metu. Iš jų pagamintas nuoviras, arbata skatina prakaitavimą, šlapimo skyrimąsi, pasižymi raminamuoju poveikiu. Beje, liaudies medicinoje žiedai naudojami kaip priemonė, smarkiai užkimus padedanti atgauti prarastą balsą. Pavasarį, kai iš augalų šakelių teka sula, ruošiama žievė. Jos nuoviras naudojamas žaizdoms plauti, burnai skalauti nuo parodontozės.


Putinų uogos prinoksta rugpjūtį ar rugsėjį, tačiau raudonų ar juodų (priklausomai nuo veislės) vaisių kekės ant krūmų išsilaiko visą rudenį, kartais ir žiemą. Jeigu uogas norėtumėte vartoti šviežias ar tinkamai paruošti žiemai, reikėtų jas skinti vėlyvą rudenį, ne anksčiau nei po pirmųjų šalnų. Tuomet skaisčiai raudonų uogų kartumo beveik nejusite, jos taps skanesnės, galėsite valgyti ir žalias.


Tiesa, putinų uogas reikėtų rinktis labai atsakingai, nes kai kurie juodi vaisiai gali būti nuodingi.


Plačiau apie tai – rašinyje „Sirpsta putinų uogos...“.