„Savaitė“: atostogos tarpukario Palangoje

„Savaitė“: atostogos tarpukario Palangoje


Išleistas naujausias žurnalo „Savaitė“ numeris. Jame rasite puikų pasakojimą apie tai, kuo gyveno Palangos kurortas tarpukario Lietuvoje, sužinosite, kad Lietuva pripažinta viena iš septynių romantiškiausių Europos Sąjungos šalių. Nepamiršome ir daržininkų, kurie sužinos daug naujo apie pomidorus.


Palanga, Šventoji, Nida, kitos Lietuvos pajūrio gyvenvietės poilsiautojus traukė nuo seno. Tarpukariu Palanga sukviesdavo tūkstančius atostogaujančiųjų iš Kauno ir daugelio kitų šalies vietovių, o Kuršių nerijos gyvenvietės labiausiai traukė svečius iš Vokietijos. Pažvelkime į 1937 m. poilsio sezoną Palangoje dienraščio „Vakarai“, leisto Klaipėdoje, žurnalistų akimis (citatos iš tų metų liepos ir rugpjūčio mėnesių numerių straipsnių trumpintos, kalba netaisyta).


„Nėra Lietuvoje tokios vasarvietės, kuri taip gausiai būtų lankoma, kaip Palanga. Vasarotojų skaičius siekia jau 6 000 asmenų. Visur – dieną, vėlų vakarą ir naktovydį – pilnos gatvės ir svarbiausios užeigos – svetainė ir pajūrio restoranas. Buvo numatyta, kad šiais metais bus mažiau vasarotojų, nes neatvyko J. E. [Jo Ekscelencija] Valstybės Prezidentas, o su juo ir labai daug aukštųjų valdininkų. Tiesa, išoriniu žvilgsniu vasarotojai šiemet daug kuo skiriasi. Daugiausia privažiavo vidutinio ir žemesniojo lygio valdininkų, tarnautojų ir šiaip viduriniojo tipo visuomenės.“

REKLAMA


Plačiau - istorinėje publikacijoje „Atostogos Palangoje prieš 80 metų“.


„Savaitė“: atostogos tarpukario Palangoje


Nors mūsų šalis įvairiuose tarptautiniuose reitinguose dažnai užima ne tokias vietas, kokiomis galėtume didžiuotis, ir mums pasitaiko progų pasidžiaugti – Lietuva pripažinta viena iš septynių romantiškiausių Europos Sąjungos šalių ir vienintelė iš Baltijos valstybių tapo teminio maršruto „Romantiškoji Europa“ dalimi.


Liepos 14 dieną Ūkio ministerijoje buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kuriant ir plėtojant teminį Vilniaus maršrutą, kuris bus UNESCO įgyvendinamo projekto „Pasaulio paveldo pėdsakais Europos Sąjungoje“ dalis. Susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą pasirašė Ūkio ministerijos, VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros, VšĮ „Go Vilnius“ ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovai.


„UNESCO Lietuvą vienintelę iš Baltijos šalių pakvietė tapti teminio Europos Sąjungos valstybes jungiančio maršruto „Romantiškoji Europa“ dalimi. Šis projektas svarbus šalies žinomumui didinti – kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių UNESCO paveldo objektais Vilniuje esantys turistų traukos centrai bus viešinami net ir tokiose tolimose rinkose kaip Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – sakė ūkio viceministras Ramūnas Burokas.


Išsamiau – rašinyje „Lietuva – tarp romantiškiausių Europos šalių“.


„Savaitė“: atostogos tarpukario Palangoje


Nors šiais laikais įsigyti pomidorų galima visus metus, patys skaniausi – tie, kurie sunoksta mūsų daržuose ir šiltnamiuose. Dabar – tinkamas metas prisivalgyti jų iki soties.


Pomidorų tėvynė – Pietų Amerika. Pirmųjų sukultūrintų pomidorų vaisiai buvo geltoni ir nedideli, maždaug šiuolaikinių vyšninių pomidoriukų dydžio. Būtent tokius pomidorus Kristupas Kolumbas arba Hernanas Kortesas (istorikai kol kas dar neišsiaiškino, kam konkrečiai reikia dėkoti už šias daržoves) atvežė į Europą. Pirmą kartą Europos rašytiniuose šaltiniuose pomidorai paminėti 1544 metais.


XVII amžiuje šios daržovės rado savo nišą Viduržemio jūros regiono virtuvėje, jas ypač pamėgo ispanai. Vis dėlto iki pat XVIII amžiaus daugelyje Europos šalių pomidorai buvo auginami tik kaip dekoratyviniai augalai. Šiuo metu pasaulyje egzistuoja apie 7 500 pomidorų veislių.


Daugiau – publikacijoje „Gardžiausi pomidorai – tiesiai iš daržo“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)