Dviguba pilietybė: ar liksime griežta šalis?

Beveik trečdalis Lietuvos gyvena ne Lietuvoje – šis neišjudinamas faktas privertė susimąstyti apie dvigubą pilietybę. Nors iškart sukėlė aistras, ši idėja kelerius metus nepasistūmėjo į priekį. Tiesa, atrodo, kad kitąmet kartu su Prezidento rinkimais bus surengtas ir referendumas dėl Konstitucijos pataisų.

Teodora RAŠIMAITĖ

Jau kelerius metus dvigubos pilietybės idėją buvo bandoma pagrįsti keičiant Pilietybės įstatymą, tačiau per pernai spalį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dviguba pilietybė Lietuvoje gali būti įteisinta tik referendumu. „Pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“, – teigė Konstitucinio Teismo vadovas Dainius Žalimas.
Seimas Konstitucinio Teismo klausė, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.

Konstitucijoje rašoma, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pareiškęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. „Konstitucinis Teismas dar 2013 metais pasakė, kad negalima nustatyti tokio bendro leidimo būti bet kurios šalies piliečiu ir Lietuvos piliečiu, nes tai veda į plačiai paplitusį dvigubos pilietybės reiškinį, o ne kartą buvo pasakyta, jog reguliavimas negali būti toks, kad sukurtų prielaidas daugybinei pilietybei kaip plačiai paplitusiam reiškiniui“, – argumentavo D. Žalimas.

Konstitucinio Teismo išaiškinime taip pat nurodoma, kad, Seimui nusprendus keisti Konstituciją ir išplėsti dvigubos pilietybės institutą, galima tai daryti laikantis euroatlantinės integracijos krypties, t. y. dvigubą pilietybę leisti į ES ir NATO šalis išvykusiems lietuviams.

D. Žalimas kartu atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas nevertino tokių Seimo argumentų kaip po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija, padidėjęs mišrių santuokų skaičius, nes Teismas vertina teisės aktų atitiktį Konstitucijai, o ne „kintančias socialines, ekonomines, demografines sąlygas“. „Tai yra politikų atsakomybė, atsižvelgiant į socialinius, demografinius pokyčius, priimti vienus ar kitus sprendimus. Teismas yra teisinė, o ne politinė institucija, jis atsižvelgė į teisinius argumentus, o ne kintančias socialines, ekonomines, demografines sąlygas“, – pabrėžė Konstitucinio Teismo vadovas.

Komentuodamas situaciją, kad jau šiuo metu yra apie 25 tūkst. Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes turinčių asmenų, D. Žalimas akcentavo, kad „25 tūkst. šiuo metu sudaro mažiau negu vieną procentą – 0,74 proc. – visų Lietuvos piliečių“.

Nuleis referendumo kartelę

Praėjusią savaitę Seimas žengė pirmą žingsnį, kad būtų sušvelninti reikalavimai referendumui dėl dvigubos pilietybės. Už atitinkamas Referendumo įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo penki, 26 susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamento komitetai. Juo siūloma atsisakyti reikalavimo, kad, norint pakeisti bet kurį Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnį, per referendumą už jį turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Projektą registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Premjeras Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas.

Pristatydamas projektą G. Kirkilas pripažino, kad nuleisti referendumo kartelę norima dėl to, jog įvyktų kitąmet su Prezidento rinkimais planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. „Turint omenyje mūsų piliečių dalyvavimą rinkimuose, referendumuose, ar mes, politikai, šiandien visi nesuprantame, kad tas referendumas pagal dabartines taisykles neatneš sėkmės. Tą galime pasakyti 99 proc. tikslumu. Jeigu mes tą suprantame ir nieko nedarome, vadinasi, mes nenorime išsaugoti savo piliečių“, – teigė jis.

Remiantis teikiamu variantu, privalomųjų referendumų rezultatai būtų nustatomi vienodai – sprendimas būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

Dviguba pilietybė – ne tik jausmai

Pilietybė yra emocinis, politinis ir teisinis ryšys su valstybe, tačiau turi ir labai konkrečių praktinių aspektų. Pavyzdžiui, anglai vartoja posakį „Mano tėvynė, kad ir kokia ji būtų“, visgi, nepaisant to, per metus po Didžiojoje Britanijoje įvykusio referendumo dėl šalies narystės ES (dalyviai nusprendė išstoti iš bendrijos) dešimtys tūkstančių Britanijos piliečių pateikė prašymus įgyti kitų ES šalių pilietybes.

Nuo 2016 m. liepos iki 2017-ųjų birželio pateiktų prašymų skaičius išaugo daugiau nei du kartus. Pavyzdžiui, gerai žinomas Didžiosios Britanijos aktorius Kolinas Firtas taip pat pateikė prašymą dėl Italijos pilietybės ir ją sėkmingai įgijo. Daug prašymų dėl dvigubos pilietybės sulaukė Airija. Likus 12 mėnesių iki referendumo, dėl Airijos paso kreipėsi 25 207 britai, o per 12 mėnesių po referendumo Airijos piliečiais tapti norinčių britų skaičius išaugo iki 64 400.

Kitose ES šalyse taip pat pastebėti dideli pokyčiai. Prieš referendumą Ispanijos pilietybės siekė 2 300 britų, po jo – net 4 558. Po referendumo britų prašymų dėl kitų ES šalių pilietybių skaičius daugiau nei du kartus išaugo ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje – nuo 969 iki 2 002, Danijoje – nuo 289 iki 604, Lenkijoje – nuo 152 iki 332.

Gerokai pašoko ir Vokietijos pilietybę gavusių britų skaičius: 2015-aisiais Vokietijoje buvo natūralizuoti 622 britai, pernai pasiektas naujas rekordas – Vokietijos pilietybė suteikta 7 493 britams. Dabar britai yra antra pagal dydį Vokietijos pilietybės siekianti užsieniečių grupė po turkų.

Taigi britai, nors jų tėvynė Didžioji Britanija tebėra viena turtingiausių ES šalių, nenori būti uždaryti savo saloje ir, norėdami dirbti ar keliauti, patirti daugybę įvairiausių trikdžių. Taip pat atsitiktų ir Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems lietuviams – jie netektų teisių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES, jei būtų priversti rinktis Lietuvos arba Didžiosios Britanijos pilietybę. Tiesa, dvigubos pilietybės priešininkams tokie argumentai negalioja.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ