Gyventi daugiabučiame vis dar tenka mokytis

Gyventi daugiabučiame vis dar tenka mokytis

Būsto savininkai nežino, ko gali reikalauti iš administratorių, kokiais klausimais gali kreiptis pagalbos.


Daugiabučių namų gyventojai nepatenkinti savos nuosavybės priežiūra, ar būtų įkurta bendrija, ar dirbtų namus administruojanti įmonė, tad užverčia skundais įvairias instancijas. Tačiau iki šiol niekas nesiėmė paaiškinti daugiabučių gyventojams, kaip dera tinkamai prižiūrėti bendrą turtą. Netrukus padėtis turėtų keistis.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Neseniai Seimo nario Lauro Stacevičiaus iniciatyva vyko susitikimas su Aplinkos ministerijos viceministre Rėda Brandišauskiene ir Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vedėju Ramūnu Šveikausku. Buvo aptartos pagrindinės problemos, keliančios nerimą daugiabučių namų gyventojams. Mat, Seimo nariui bendraujant su rinkėjais, šie ne kartą jam skundėsi, kad jiems trūksta informacijos apie daugiabučių priežiūrą ir valdymą.


Žmonės piktinasi, kad neretai administratoriai nevykdo jiems teisės aktuose numatytų pareigų ir patys priima sprendimus (pvz., neorganizuoja susirinkimų, nepateikia metinių veiklos ataskaitų). Gyventojai taip pat nežino savo teisių. Būsto savininkai nežino, ko gali reikalauti iš administratorių, kokiais klausimais gali kreiptis pagalbos, kokią jų teisių apsaugą numato įstatymų leidėjas.

REKLAMA


Dažnas gyventojas teigė susiduriantis su sunkumais, bandant ar norint pakeisti namo administratorių. Gyventojai neturi informacijos, kokiu būdu ir kada, esant skundų, galima šį asmenį pakeisti. Juk būtent dėl administratorių kaltės pasitaiko neaiškių, nedetalių sąskaitų už bendras daugiabučiams namams suteiktas paslaugas.


Išeitis – švietimas


L. Stacevičiaus nuomone, pagrindinė ir lengviausiai įgyvendinama užduotis – šviesti daugiabučių namų gyventojus. Pasak Seimo nario, kiekvienas gyventojas ar buto savininkas turėtų gauti metodinę medžiagą, kurioje būtų aiškiai išdėstyti principai, kuriais vadovaujantis administruojami daugiabučiai. Ši medžiaga turėtų suteikti informaciją apie gyventojų ir administratorių teises ir pareigas. Joje turėtų būti nurodyti lengvai suprantami principai, kaip suteikiamos paslaugos ir užtikrinamas jų vykdymas.


Minėtame pasitarime sutarta, jog būtina, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius kiekvienais metais privalomai organizuotų susirinkimus ir pristatytų savo kuruojamo namo gyventojams metinę veiklos ataskaitą arba kad daugiabučių laiptinių skelbimų lentose atsirastų privalomos kasmetės administratorių darbų ataskaitos.

REKLAMA


Bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo vykdyti skaidresnę ir suprantamesnę gyventojų mokestinės prievolės apskaitą, o Aplinkos ministerija kartu su miestų ir rajonų savivaldybėmis turi nustatyti aiškius administravimo mokesčių tarifus, ir jie taip pat turi būti žinomi gyventojams.
Ketinama peržiūrėti ir bendrojo naudojimo objektų administratorių, bendrijų ir jungtinės veiklos sutartis bei su jomis susijusius teisės aktus, atsižvelgiant į abiejų šalių (ir visų pirma – gyventojų) interesus.


Daugybė skundų – dėl nežinojimo


Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis tokiai Seimo nario iniciatyvai labai pritaria. Daugybė nesusipratimų ir skundų atsiranda ne todėl, kad kas nors ką nors blogai daro ar visai nepadaro, o dėl to, kad būsto savininkai nežino nei savo teisių, nei pareigų. Dažnas skundas prasideda taip: „Aš manau, kad administratorius (bendrijos pirmininkas) neturėjo teisės...“, „Aš manau, kad administratorius (bendrijos pirmininkas) nepaiso mano nuomonės...“ ir pan. Vėliau paaiškėja, kad būsto valdytojas vykdė savo pareigas taip, kaip ir numato teisės aktai, tik buto savininkas nežinojo būsto valdytojo teisių ir pareigų, net nežinojo savo teisių.


Mūsų šalyje, pabrėžia J. Antanaitis, iš tiesų būsto savininkų ir valdytojų švietimas ir mokymas yra visiškai užmiršti, nors ši sritis – gana sudėtinga, ją reglamentuoja daugybė teisės aktų. Kadangi Lietuvoje nėra vienos būsto valdymo sistemos, vertikaliojo būsto valdytojų pavaldumo, yra panaikinta net Lietuvos būsto strategija, nieko nuostabaus, kad nėra asmenų, atsakingų už Lietuvos gyvenamojo būsto fondo kokybę, būsto savininkų ir valdytojų švietimą ir mokymą, būsto valdymo ir priežiūros specialistų rengimą.



Prievolė organizuoti mokymus buvo numatyta miestų ir rajonų savivaldybėms, tačiau Vietos savivaldos įstatyme ši nuostata – panaikinta. Reguliarus būsto savininkų ir valdytojų mokymas ir švietimas realiai organizuojami tik Vilniuje ir Šiauliuose, nes ten veikia stiprios daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos. Jos vieną kartą per mėnesį ir rengia mokymus pagal asociacijų valdybų patvirtintas programas, beje, už savo narių lėšas. Kitose savivaldybėse mokymai vykdomi entuziastų dėka. Savivaldybių administracijos juos vykdo tik epizodiškai.


Laikas išjudinti ir ministeriją


J. Antanaičio teigimu, dar viena didžiulė problema – daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų ir valdymo organų profesionalumo klausimas. Bendrijos pirmininku iš bendrijos narių gali būti išrinktas bet koks asmuo. Jis gali būti puikus mokytojas, menininkas ar inžinierius, ar tiesiog geras žmogus, tačiau nėra būsto valdymo ir priežiūros specialistas, neturi vadovavimo patirties, nežino darbo teisės, buhalterijos pagrindų, pastatų priežiūros reikalavimų ir t. t.


Todėl tokiam išrinktam žmogui sunku organizuoti ir vykdyti tinkamą namo ir namo sistemų techninę priežiūrą. O atsakomybė ant bendrijos pirmininko ir valdymo organų narių pečių gula didžiulė. Pašnekovo nuomone, būtinas, tiesiog privalomas, bent minimalus švietimas: žmogus turi įgyti bet šiokį tokį supratimą, kaip reikia valdyti, prižiūrėti bendrą turtą, kaip atstovauti bendraturčiams, kaip ginti jų pažeistas teises ir teisėtus interesus.


Kaip būsto savininkų organizacijos vadovas, J. Antanaitis labai dėkingas parlamentarui L. Stacevičiui. Galbūt jo iniciatyva Aplinkos ministerija parengs bendrą švietimo ir mokymo programą, apie kurią kalbama kone 30 metų, ir ras lėšų jai įgyvendinti. Aplinkos ministerijos pasitarimuose nuolat siūlomos idėjos įdiegti minėtą švietimo ir mokymo sistemą, tačiau kol kas nieko nebuvo padaryta.

REKLAMA


Pašnekovo manymu, jei Seimo nario idėja bus įgyvendinta, pagerės būsto valdymas, gyvenamoji aplinka, žmonių gyvenimo ir buities kokybė, sumažės psichologinė būsto savininkų įtampa. Kai dauguma daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų žinos savo teises ir pareigas, atsakomybę, mažiau kils ir nesusipratimų.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2024)

    Savaitė - Nr.: 16 (2024)