Sužinokite: gal ir jūs iš kilmingųjų giminės?

Sužinokite: gal ir jūs iš kilmingųjų giminės?

A. Každailio ofortų leidinio „Senoji Prūsa“ puslapis LBKS herbai.


Jeigu jūsų pavardė – Radvila, Giedraitis, Goštautas ar Tiškevičius, gali būti, kad jūsų giminės šaknys persipynusios su garsiosiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų šeimomis. Istorikai spėja, kad iki 10 proc. – iki 200 tūkst. – dabartinės Lietuvos gyventojų galėtų būti kilę iš kilmingųjų luomo.


Laimius STRAŽNICKAS


Istorinis rakursas


Gilindamiesi į savo krašto istoriją ar tiesiog skaitydami istorijos vadovėlius ne kartą susidūrėme su žodžiu „luomas“. Juo apibūdinama socialinė grupė, turėjusi įstatymais ir papročiais nustatytas paveldimas teises, privilegijas ir pareigas.


Istorikai aiškina, kad Lietuvoje kilmingųjų luomas susiformavo XIV a. iš didžiojo kunigaikščio kariauninkų. Jie buvo remiami kunigaikščio centralizuotai surinktos duoklės lėšomis, todėl galėjo geriau apsiginkluoti ir atsitraukę nuo ūkio užsiimti nuolatine karine ir administracine veikla. Vienas seniausių mokesčių buvo pagalvės mokestis, vėliau atsirado gėralų, tiltų, kelių tiesimo, kalėjimo ir dar daug kitokių.


Po kurio laiko karo tarnybą atliekančius žmones imta vadinti bajorais. Ilgai bajorų luomas išliko atviras, t. y. į jį buvo galima patekti ne tik pagal kilmę, bet ir už nuopelnus didžiajam kunigaikščiui, pavyzdžiui, valstietis už 10 kariuomenei įteiktų kirvių ar keletą žirgų galėjo būti paaukštintas – tapti bajoru. Plečiantis stambiajai žemėvaldai, bajorijos viršūnė pasivadino ponais.

REKLAMA


XV a. atsiradusi Ponų Taryba prisidėjo prie valstybės valdymo, patarė karaliui. XVI a. pabaigoje visi bajorai ėmė dalyvauti valstybės valdymo procese ir vadintis ponais, o buvę ponai tapo didikais. Bajorų luomas susiskaidė – jį sudarė aukščiausios kilmės didikai (kunigaikščiai), tarnybiniai bajorai, stambieji bajorai, taip pat priklausomų žmonių neturintys bajorai, plikbajoriai, labai priklausę nuo didikų.


Dalijimasis į socialines grupes nuteko savo galios 1918 m., kai Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo panaikinta luomų sistema.


Buria tituluotus žmones


Šiandien Lietuvoje veikia keletas tituluotų žmonių palikuonis vienijančių organizacijų: Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, LDK kilmingųjų susivienijimas ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrija. Taigi mūsų šalyje yra kitados kilmingųjų luomui priklausiusių žmonių palikuonių, kuriems rūpi savo giminės genealogija.


Bajorų karališkoji sąjunga šiandien vienija apie 4 200 iš beveik 600 bajoriškų giminių save kildinančių asmenų. Šiai sąjungai priklauso tiek vyriškosios, tiek moteriškosios linijų atstovai. Į LDK kilmingųjų susivienijimą, vienijantį pagal vyriškąją liniją kilmingojo titulą paveldėjusius žmones, yra susibūrę apie 100 asmenų, o į Kilmingųjų palikuonių bendriją – daugiau kaip 200.

REKLAMA


VšĮ „LDK atminties rūmai“ direktorius ir Kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas Danielius Vervečka pabrėžė, jog garbingas giminės titulas paveldimas tik pagal tradiciškai pasaulyje pripažįstamą vyriškąją liniją, kilmingomis tituluotis dar gali ir dukros, tačiau ne jų šeimos nariai. Tiesa, genealogijos požiūriu tokios giminės palikuonys yra ir jų vaikai. „LDK kilmingųjų susivienijimas buvo kuriamas pagal tarptautinius standartus, kurie Europoje galioja ir dabar. Be paveldimumo pagal vyriškąją liniją nustatymo, dar vienas iš reikalavimų – kilmingumo teisėtumas, patvirtintas nepriklausomos komisijos“, – pridūrė pašnekovas.


D. Vervečkos teigimu, kilmingieji ir bajorai nėra tas pats. „Bajoras – nebūtinai kilmingas. Tai nėra titulas. Bajorai – tik bendras privilegijuoto luomo pavadinimas. Bajorais galime vadinti ir Romos popiežių, Rusijos carą ar karalius. XVI–XVII a. bajorais vadindavo netgi dvaruose dirbančius žmones. Pavadinti nobilituotą kilmingą asmenį bajoru ne visuomet būdavo gero tono ženklas. Pagrindinė žodžio „bajoras“ reikšmė Vytauto laikais buvo „karys“. Bajoras nešiodavosi ginklą, prireikus turėdavo eiti į karą. Jam išėjus į kariuomenę, turėjo kas nors pasirūpinti jo ūkiu.


Bajorui būdavo paskiriami vienas ar du valstiečiai, jie ir rūpindavosi bajoro žeme ir ūkiu. Tačiau ne kiekvienas LDK kariuomenėje tarnavęs karys įgydavo privilegijų ir titulų. Tais laikais kariai būdavo samdomi ir tarnaudavo už pinigus. Šiandien ginčijamasi dėl žodžio „bajoras“ kilmės. Vieni jį kildina iš rusų kalbos (boj), kiti istoriniai šaltiniai byloja, kad jis atėjęs per Bizantiją iš Rytų Azijos, treti linkę manyti, jog tai vertinys iš italų kalbos, bet atrodo, kad tai tam tikros žmonių grupės apibūdinimas, kilęs iš tiurkų kalbų („bajus“ reiškia „turtuolis“, „ponas“)“, – dėstė D. Vervečka.



Sužinokite: gal ir jūs iš kilmingųjų giminės?

D. Vervečka sako, jog garbingas giminės titulas paveldimas tik pagal vyriškąją liniją.


Giminystės ryšių paieškos


Praėjusių metų pabaigoje į Lietuvą atskriejo žinia, kad Jungtinės Karalystės Oksfordo mieste mirė kunigaikštis Mykolas Giedraitis. Ar šiandien mūsų šalyje yra žmonių, galinčių save kildinti iš kunigaikščių? Pasak LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovo, tokių Lietuvoje yra tik vienetai, tiesa, šiais laikais vis daugiau žmonių domisi savo kilme.


„Žmonėms smalsu, kas buvo jų protėviai, iš kur jie kilę, kuo užsiėmė. Atskleidęs savo giminės praeitį, šiek tiek kitokiomis spalvomis pradedi matyti ir suvokti savo istoriją. Jei tavo protėviai yra iš kilmingųjų, vadinasi, jie buvo prisidėję prie valstybės valdymo. Savo kailiu esu patyręs – išsiaiškini savo giminės medį ir pajunti savotišką dvasinį pakylėjimą. Juk ne viskas šiais laikais matuojama pinigais“, – kalbėjo D. Vervečka ir pridūrė, kad maždaug apie 200 tūkst. mūsų šalies žmonių galėtų didžiuotis savo kilminga praeitimi, tačiau tik 10 proc. kiek išsamiau žino apie tikrąją savo giminę ir protėvius.


Pašnekovo teigimu, dėl to dažniausiai kalti įvairūs istoriniai kataklizmai. LDK padalijimų laikais okupacinė valdžia stengėsi išbraukti iš žmonių atminties giminių, ypač garsių, istoriją. Carinė valdžia, norėdama surinkti kuo daugiau mokesčių, nuo kurių kilmingieji būdavo atleidžiami, neretai juos paversdavo tiesiog miestiečiais ar valstiečiais. Bajorų skaičius periodiškai buvo mažinamas po 1831 ir 1863 m. sukilimų. Sovietmečiu taip pat stengtasi kuo greičiau viską ištrinti iš žmonių atminties.
Jeigu žmogus panorėtų išsiaiškinti savo protėvius, nuo ko derėtų pradėti savo šaknų paieškas? „Pirmiausia reikėtų apklausti vadinamąjį gyvąjį archyvą, t. y. vyriausius giminės atstovus, ir išsiaiškinti senelių ar net prosenelių pavardes, galbūt gimimo metus ir vietas, aplankyti kapus. Būtų pravartu sužinoti ir moterų mergautines pavardes.


Tam labai pravers neseniai genealogijos entuziastų parengtas skaitmeninis bažnyčių žemėlapis https://gengen.maps.arcgis.com. Kuo daugiau informacijos pavyks surasti, tuo sklandesnė bus paieškų pradžia. Atlikus paprasčiausius namų darbus, reikėtų kreiptis į savo parapijos kleboną – galbūt bažnyčios metrikų knygose pavyks aptikti įrašų apie giminės atstovų krikštynas, santuokas, mirtis. Tačiau Lietuvos bažnyčių parapijose saugomi bažnyčių archyvai dažnai yra apgailėtinos būklės, jais menkai rūpinamasi, todėl svarbi dalis jų jau negrįžtamai prarasta. Kai kurie yra sunkiai prieinami ir dėl įvairių juridinių suvaržymų. Dalis bažnytinių metrikų knygų dabar saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve ir yra suskaitmenintos (www.epaveldas.lt, www.familysearch.org), nemažai Lietuvos bažnyčių metrikų galima rasti lenkų archyvų portale www.szukajwarchiwach.pl.

REKLAMA


Sužinokite: gal ir jūs iš kilmingųjų giminės?

Šiais laikais vis daugiau žmonių domisi savo kilme.


Lietuvių genealogijos medžiagos yra ne tik lenkų, rusų archyvų, bet ir įvairių genealogijos draugijų interneto svetainėse, pavyzdžiui, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos portale www.genealogija.lt, Lietuvos archyvų integralioje administracinių paslaugų sistemoje http://iaps-pub.archyvai.lt, Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje https://www.limis.lt. Tad asmuo, mokantis rusų, lenkų, lotynų kalbas ir nors minimaliai susipažinęs su paleografija, tyrinėti savo šeimos genealogiją gali savarankiškai internete.


Tai įdomus, įtraukiantis užsiėmimas, kai kam jau tapęs uždegančiu hobiu. Siekiant rasti daugiau svarbios informacijos, taip pat galima kreiptis į Valstybės archyvą. Neturint patirties, tokios paieškos nėra paprastas uždavinys. Todėl šią paslaugą galima užsisakyti iš privačių genealogų, kurie užsiima giminės medžių sudarymu. Čia gali padėti ir „LDK atminties rūmų“ darbuotojai. Metrikuose, išduotuose iki 1918 m., rusų kalba būdavo nurodoma žmogaus priklausomybė luomui – dvorianin („dvarininkas“), nors nebūtinai toks žmogus turėjo dvarą ir buvo turtingas. Žinome, kad Lentvaryje dvarą turėjo ir verslininkas Laimutis Pinkevičius, tačiau nereiškia, kad jis buvo dvarininkas“, – aiškino D. Vervečka.


Pasak pašnekovo, kapstymasis po giminės istoriją – labai įdomus, tačiau kruopštaus darbo ir daug laiko reikalaujantis užsiėmimas. Kartais neužtenka vien Lietuvos valstybės istorijos archyvo, tenka raustis ir Vilniaus universiteto ar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos archyvuose. Naudingos genealoginės informacijos po luominės santvarkos panaikinimo yra Lietuvos centriniame valstybės archyve, beje, turinčiame turtingą skaitmeninę duomenų bazę. Rusijos valstybės istorijos archyve Sankt Peterburge saugomas Rusijos imperijos senato heroldijos archyvinis fondas – tikras neišsemiamas lobynas Lietuvos ir ne tik kilmingųjų šeimų istorijai tyrinėti.
„Aš pats užtrukau apie porą metų, kol išsiaiškinau gimines iš motinos pusės, ir dar tiek pat laiko sugaišau nagrinėdamas savo genealogiją iš tėvo pusės. Taip pat ištyriau žmonos genealogiją. Ji kilusi iš vienos turtingiausių ir įtakingiausių didikų Karpių giminės, turinčios itališkų ir ispaniškų šaknų“, – atskleidė D. Vervečka.


Kilmės įteisinimas


Jeigu surinktuose dokumentuose yra įrašas, žymintis bajorišką kilmę – dvorianin, mesčianin („miesčionis“), – galima kreiptis į atitinkamą organizaciją dėl kilmės liudijimo ar bajorystės pripažinimo akto išdavimo. Iškilmingoje aplinkoje LDK kilmingųjų palikuoniams įteikiamos insignijos – herbiniai atminimo ženkleliai – su kilmę patvirtinančiais dokumentais lotynų ir lietuvių kalbomis. Patvirtinti asmens kilmę gali ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija ar savarankiškai veikianti Lietuvos genealogijos ir heraldikos komisija.


Kilmingos LDK laikų giminės turėdavo nuosavus herbus. Jie susiformavo XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje ir būdavo suteikiami kartu su aukščiausiosios valdžios teikiamomis privilegijomis. Šiandien herbą kilmingas savo šaknis radusiam žmogui išduoda jį, kaip narį, priimanti organizacija.

REKLAMA


Kai kurios giminės turi daug herbų ir titulų. Savotiška rekordininkė – Šleževičių giminė. Net trys šios giminės atstovai ėjo ministrų pirmininkų pareigas. Beje, bajorų Grybauskų genealogijoje 39-uoju numeriu įrašytas mūsų Prezidentės Dalios Grybauskaitės prosenelis Zacharijus Grybauskas (Zacharij Grzybowski). Grybauskų giminės prūsiškos kilmės herbas – Prus I (su virš kilmingumo karūnos pavaizduota kardą laikančia ranka) – aptinkamas nuo XIII a. (1 389 užrašuose, 1 456 antspauduose), jis priklausė 391 pavardei. Tikra herbų rekordininkė galėtų būti Klementavičių giminė. Tyrinėjant giminės genealogiją buvo aptikta net 12 skirtingų šeimų herbų.


Sužinokite: gal ir jūs iš kilmingųjų giminės?

Bajorų Grybauskų, kurių genealogijoje įrašytas ir mūsų Prezidentės D. Grybauskaitės prosenelis, herbas.


Herbai į LDK atkeliavo iš Vakarų Europos per Lenkiją. Dauguma lenkiškų herbų buvo adaptuoti lietuviškoms šeimoms po 1413 m., kai buvo sudarytas LDK ir Lenkijos karalystės atstovų susitarimas, vadinamoji Horodlės unija. Savo herbą turėjusi giminė vėliau galėdavo jo atsisakyti ir susikurti naują, o jeigu paaiškėdavo, kad ir naujasis netenkina poreikių, – vėl grįžti prie senojo. Yra žinoma apie 100 herbų, priklausiusių LDK kilmingųjų giminėms. Ne visų herbų šaknys – lietuviškos. Antai Pliaterių herbas (aukso spalvos skydas, per kurį skersai eina trys raudonos juostos; tokia pat juosta eina nuo dešiniojo skydo krašto iki kairiojo apačios) yra prancūziškos kilmės, į LDK atkeliavęs per Livoniją. Nemažai giminių naudodavo vokiškos, itališkos kilmės herbus.


D. Vervečka teigė, jog heroldai giminių herbus kūrė anais ir tebekuria šiais laikais. Dabar vis labiau populiarėja ir nekilmingų šeimų herbų – šeimos ženklų – kūrimas, kas jau seniai įprasta senosiose Europos šalyse. Senųjų kilmingų giminių herbai nuo nekilmingų skiriasi herbo viršūne – nekilmingos giminės herbe vaizduojamas riterio šalmas yra uždaras, o kilmingos giminės herbe puikuojasi kilmingumą pabrėžianti karūna. Karūna turi heraldinę reikšmę – ji primena kiekvienam kilmingajam, kad šis turi privileginę galimybę būti išrinktas karaliumi.


LDK kilmingųjų palikuonis vienijančios organizacijos šiandien puoselėja daugybę gražių tradicijų. Du ar tris kartus per metus vyksta kilmingumą patvirtinančių dokumentų – LDK piliečių simbolinių pasų (mėlynos arba purpurinės spalvos, priklausomai nuo kilmės) – ir insignijų teikimo naujiems nariams ceremonija. Už aktyvų dalyvavimą veikloje ir indėlį į LDK paveldo puoselėjimą kilmingieji ar jų palikuonys gali būti įšventinami į riterių ordinus. Šiandien Lietuvoje yra atsikūrę ir toliau veiklą vykdo Šv. Adalberto, Jotvingių kryžiaus, net du Šv. Kazimiero ir kiti riterių ordinai.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris