Lietuvos oro uostai palydėjo ir sutiko 5,2 mln. keleivių

Lietuvos oro uostai palydėjo ir sutiko 5,2 mln. keleivių


35 vasaros dienas vykusi Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija Lietuvos oro uostams 2017 m. nesukliudė pasiekti naują rekordą. Praėjusiais metais trys šalies oro uostai iš viso aptarnavo daugiau nei 5,2 mln. keleivių, o skrydžių skaičius viršijo 55 tūkst. Puikiais augimo rodikliais ypač išsiskyrė Kauno oro uostas, laikinai atlikęs pagrindinių šalies oro vartų funkciją.


Kaip teigė šiandien spaudos konferencijoje bendrovės 2017 m. rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris, praėję metai tapo dar vieno rekordinio augimo metais. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius, lyginant su 2016 m., išaugo dešimtadaliu, o skrydžių – 5 proc.


„Net 60 proc., iki beveik 1,2 mln., ūgtelėjo Kauno oro uoste aptarnautų keleivių skaičius. Maža to, čia per metus net 54 proc., t. y. iki 12 tūkst., šoktelėjo ir skrydžių skaičius. Tokius įspūdingus rezultatus lėmė vasarą vykdyta Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija, kurios metu pagrindiniuose šalies oro vartuose 35 dienas aviacinė veikla nebuvo vykdoma, o dauguma skrydžių buvo perkelti į Kauną.


Augimą išlaikė ir Palangos oro uostas, kuriame beveik trečdaliu padaugėjo keleivių, o skrydžių srautas padidėjo 13 proc.“, – pažymėjo D. Voveris.


Didžiausiame šalyje Vilniaus oro uoste 2017 m. keleivių skaičius sumenko 1 proc., iki daugiau nei 3,7 mln., o skrydžių srautas sumažėjo 5 proc. ir beveik pasiekė 40 tūkst. Tai gerokai menkesnis neigiamas pokytis nei buvo planuotas dar prieš kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, po kurios Vilniaus oro uostas pradėjo demonstruoti itin spartų augimą kiekvieną mėnesį.

REKLAMA


Pasak D. Voverio, viena iš itin gerų 2017 m. Lietuvos oro uostų rezultatų priežasčių yra ir išaugęs skrydžių krypčių spektras.


Iš viso praėjusiais metais buvo pasiūlyta 11 naujų maršrutų – iš Vilniaus lėktuvai pradėjo kilti į Gdanską, Grenoblį, Miuncheną, Niurnbergą, Kelną, Agadirą, Geteborgą ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno – į Neapolį, o iš Palangos - į Glazgą bei Sankt Peterburgą.


Populiariausiomis šalimis 2017 m., į kurias vyko Lietuvos oro uostuose aptarnauti keleiviai, išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais: 19 proc. keleivių skrido iš arba į Jungtinę Karalystę, 9 proc. – į Vokietiją, o 7 proc. rinkosi Norvegiją.


„Daugiausiai aptarnautų keleivių praėjusiais metais rinkosi Londono Lutono oro uostą, o už jo rikiavosi Kopenhaga, Frankfurtas, Londono Stanstedo oro uostas bei Ryga. Šias kryptis dauguma keliautojų renkasi jau keletą metų iš eilės“, – pažymėjo D. Voveris.


Rekordiniais 2017 m. pasidžiaugęs Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius pridūrė, kad nuoseklaus augimo trajektoriją įmonė planuoja išlaikyti ir šiais metais. Remiantis prognozėmis, tikimasi, kad 2018 m. trijuose šalies oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius priartės prie beveik 6 mln. ribos, o skrydžių skaičius viršys 60 tūkst.

REKLAMA


Apie Lietuvos oro uostus


Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.  Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 65 kryptimis į 56 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.