Artimoje ateityje mūsų gali likti tik 2 milijonai

Artimoje ateityje mūsų gali likti tik 2 milijonai

Emigracijos tempų prognozė pagal "Eurostat".


Spėjama, kad 2017–2050 m. gyventojų mūsų šalyje sumažės daugiau kaip 15 proc., maždaug iki 2,4 milijono. Ar galime ką nors pakeisti?


Emilija Čepulionytė


Pokyčiai, kurių reikėjo tikėtis


„Apie tai, jog Lietuvoje mažėja gyventojų, demografai kalba jau kelis dešimtmečius. Tai, kas vyksta dabar, užprogramuoja tam tikrus ateities pokyčius. Tai, ką turime šiandien, yra praeities demografinių pokyčių pasekmė. Šie pokyčiai nevyksta staiga. Žinojome, kad bus taip, kaip yra šiandien, o po 10–20 metų, jeigu neįvyks staigių pokyčių, kaip kad Vokietijoje, į kurią staiga plūstelėjo imigrantų, bus daugiau ar mažiau panašu į tai, kaip demografai prognozuoja ateitį šiandien. Taip, Lietuvos gyventojų gerokai sumažės“, – sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dr. Daumantas Stumbrys.


Tiesa, skirtingų mokslininkų prognozės šiek tiek skiriasi. Taip yra todėl, kad vieni numato didesnį gimstamumą, kiti – mažesnį. Tas pats ir su emigracijos srautais arba kitais svarbiais demografiniais rodikliais.

REKLAMA


Pavyzdžiui, „Eurostat“ prognozės skelbia, kad jau 2021 m. Lietuvoje bus 1 mln. gyventojų mažiau nei 1992-aisiais, kai šalyje gyveno daugiausia – 3,7 mln. – žmonių. Taigi, manoma, kad po kelerių metų Lietuvoje liks vos 2,7 mln. gyventojų.


Didžiausia grėsmė – emigracija

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų – 39,2 tūkst., arba 1,4 proc., mažiau negu 2016 m. pradžioje. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija. Neigiama neto tarptautinė migracija (29,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo, negu imigravo) sudarė 75,5 proc. bendro nuolatinių gyventojų skaičiaus sumažėjimo. Dėl neigiamos natūralios kaitos (mirė 9,6 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė kūdikių) nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 24,5 proc.


„Gyventojų skaičiaus pokyčius lemia trys pagrindiniai veiksniai: gimstamumas, mirtingumas, migracija. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui turi, be abejo, didžiulė emigracija, gerokai pranokstanti neigiamus natūralios gyventojų kaitos rodiklius. Nė viena kita šalis Europoje pastaruoju metu nepatiria tokios emigracijos, kokia tenka Lietuvai“, – sako D. Stumbrys.

REKLAMA


Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 51 tūkst. gyventojų, tai 6,4 tūkst. (14,5 proc.) daugiau nei 2015 m. Šalį paliko 25,8 tūkst. vyrų ir 25,2 tūkst. moterų. Palyginti su 2015 m., emigravusių vyrų skaičius padidėjo 1,5 tūkst. (6,2 proc.), moterų – 4,9 tūkst. (1,2 karto). Kas trečias emigravęs vyras ar emigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.

Emigruojančių yra ir daugiau


Tiesa, ne visi emigrantai deklaruoja išvykimą, be to, kai kurie išvyksta trumpam, sugrįžta ir išvažiuoja vėl. Iš tiesų, emigracijos mastas yra didesnis. „Gyventojų, išvykstančių iš Lietuvos, yra kur kas daugiau. Tačiau tą srautą iš dalies kompensuoja grįžtantys emigrantai. Pavyzdžiui, 2016 m. emigravo 51 tūkst. gyventojų, imigravo 21 tūkst., tarp jų daugiausia – grįžtančių lietuvių.
Be to, yra ir tokia emigrantų dalis, kurios statistika neparodo. Pavyzdžiui, trumpalaikiai emigrantai, kurie išvyksta mokytis ar dirbti, pavyzdžiui, keliems mėnesiams. Sakykime, vasarą leidžia Norvegijoje, ten užsidirba ir grįžta į Lietuvą. Išvažiuoja į užsienį ir Lietuvos mokslininkų. Jie stažuojasi kažkiek mėnesių svetur, o tada vėl sugrįžta į Lietuvą ir t. t. Jie trumpam išvyksta iš Lietuvos, tad savo išvykimo nedeklaruoja. Kai įvertiname, kokie skirtingi gali būti emigrantai, matome, kad jų yra iš tikrųjų labai daug“, – sako mokslininkas.


Didžiąją emigrantų dalį – tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų – sudaro jauni žmonės.


Nepatrauklūs užsieniečiams


2016 m. į Lietuvą iš viso imigravo 21,4 tūkst. žmonių, tai 772 (3,5 proc.) mažiau negu 2015 m. Į Lietuvą grįžo gyventi 16,5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (77,2 proc. visų imigrantų) – 1,9 tūkst. (10,4 proc.) mažiau nei 2015 m. Pernai į šalį imigravo 4,9 tūkst. užsieniečių, tai 1,1 tūkst. (30,2 proc.) daugiau negu 2015 m. Imigravo daugiau vyrų nei moterų – atitinkamai 12,3 ir 9,1 tūkst. Kas trečias imigravęs vyras ar imigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus, kas ketvirtas – 30–39 metų amžiaus.



Kodėl nesame patrauklūs užsieniečiams? „Kam dirbti ir gyventi Lietuvoje, jeigu galima rinktis kitą Europos šalį, kurioje daug palankesnės ekonominės sąlygos, socialinės garantijos. Žmonės renkasi tą valstybę, kurioje jiems bus gyventi geriau. Lietuva pagal daugelį rodiklių atsilieka nuo kitų Europos šalių, tad nieko keisto, kad nesame ta socialinės gerovės šalis, į kurią drąsiai imigruotų užsieniečių“, – aiškina D. Stumbrys.


Nevienodos sąlygos


Gyvenimas didžiuosiuose miestuose ir regionuose skiriasi. Pagal daugelį rodiklių didžiuosiuose miestuose gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo to, koks yra kitose Europos valstybėse. Regionuose, labiau nutolusiuose nuo didžiųjų miestų, savo ruožtu ekonominiai, socialiniai rodikliai gerokai prastesni.


„Nors Lietuva yra maža šalis ir nuolat mažėjanti, diferenciacija tarp žmonių auga. Tai atspindi ekonominius skirtumus, ir ta nelygybė didėja. Regionuose gyventojų mažėjimo tempai yra gerokai didesni. Jauni, aktyvūs, išsilavinę žmonės vyksta į miestus, provincijose lieka vyresnio amžiaus žmonės. Tad matome, kad turime kelias Lietuvas: aktyvią, jauną, veržlią ir kitą, kuri nyksta, kurioje didžiulis nedarbas, skurdas“, – apibendrina D. Stumbrys.


Problemų regionuose nesprendimas jas tik dar labiau gilina. Todėl ir matome, kad Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 630 tūkst. asmenų, jie sudarė 21,9 proc. visų šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba pernai buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.


Vyrams – nepakeliama našta


Vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė yra 69 metai. Moterų – beveik 11 metų ilgesnė. Tad ir vėl skirtumai akivaizdūs. „Labai didelis vidutinio amžiaus vyrų mirtingumas Lietuvoje susijęs su sveikatai žalinga elgsena, mirtimis eismo įvykiuose, savižudybėmis. Be to, apskritai mūsų vyrai pralaimi moterims pagal daugelį socialinių rodiklių. „Eurostat“ duomenimis, 2015 m. Lietuvoje 96 proc. kalinčiųjų buvo vyrai ir tik 4 proc. – moterų. Įkalinimas yra pasekmė gyvenimo būdo, neišsipildžiusių lūkesčių, kartais net pernelyg didelės atsakomybės, su kuria nesusitvarkoma ir dėl to ryžtamasi nusižengti įstatymams. Kitas rodiklis – skyrybos. Mūsų šalyse išyra beveik kas antra santuoka. Su kuo lieka vaikas? Absoliučia dauguma atvejų vaikai lieka su mama. Vyrai, kuriems po skyrybų paliekami vaikai, sudaro apie 5 proc. Mes neturime tokios tradicijos, kad buvę sutuoktiniai dalintųsi globą. Taigi, ir vėl matome, kad situacija klostosi vyrų nenaudai. Mūsų teisinė sistema diskriminuoja vyrus“, – teigia mokslininkas.

REKLAMA


Vyrai dažniausiai bando atitikti tradiciškai primestą vyriškumo modelį: vyras turi būti stiprus, išlaikyti šeimą, daug dirbti ir uždirbti. „Tačiau neretai matome, kad tai nepavyksta. Ir ne dėl vyro, kaip individo kaltės, o dėl visuomenėje gajos socialinės struktūros: egzistuojančių normų, teisinės sistemos, primetamų lūkesčių. Ir kai žmogui nepavyksta jų įgyvendinti, matome pasekmes. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų – akivaizdus įrodymas“, – sako D. Stumbrys.


Kas išlaikys pensininkus?


Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1992 m., kai šalyje buvo didžiausias gyventojų skaičius – 3,7 mln., netekome 581 tūkst. darbingo amžiaus žmonių nuo 15 iki 64 metų. Kuo toliau, tuo labiau darbingo amžiaus žmonių mažės. Kas ir kaip uždirbs pensijas senjorams?
„Visuomenė sensta. Garbingo amžiaus žmonių daugėja, tačiau, jeigu pažiūrėsime į Europos šalis, Lietuvos visuomenė nėra labai sena – esame maždaug apie vidurį. Kitas klausimas, kiek iš viso naudinga esama „Sodros“ sistema, kai realiai nekaupiame senatvei, o mokame dabartiniams pensininkams? Vis dėlto veiksmingesnis būtų tarpinis modelis, kai ir mokame esamiems pensininkams, ir kaupiame ateičiai“, – aiškina D. Stumbrys.


Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje 908,2 tūkst. asmenų, arba trečdalis šalies gyventojų, gavo bent vienos rūšies pensiją. Su senatve susijusias pensijas, įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) ir šalpos pensiją pensinio amžiaus gavėjams, 2016 m. pabaigoje tokias išmokas gavo 674,4 tūkst. asmenų, arba ketvirtadalis šalies gyventojų.


Kas ateis po mūsų?


Vaikų iki 14 metų skaičius Lietuvoje per pastaruosius 25 metus sumažėjo perpus – 49,29 proc. Vaikai taip pat yra išlaikomi suaugusiųjų. „Tai reiškia, kad sumažėjus vaikų skaičiui palengvėjo dirbantiems suaugusiesiems tenkanti ekonominė našta. Tačiau toks požiūris gana trumparegiškas, turime galvoti apie tai, kas gi ateityje dirbs“, – atkreipia dėmesį D. Stumbrys.

REKLAMA


Nors dabar suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje – 1,7 vaiko, šiek tiek didesnis nei Europos vidurkis, prielaidų, kad gyventojų skaičius didės, pasak D. Stumbrio, neturime. Reikėtų, kad suminis gimstamumas būtų bent 2 ar 2,1 vaiko. Tada tėvų kartą pakeistų panašaus skaičiaus vaikų karta.


„Labai svarbu sudaryti šeimoms sąlygas, palankias vaikų auginimą derinti su karjera. Dabar yra taip, kad dažniausiai su kūdikiu namuose būna mama, ir pirmus metus ji negali dirbti, nes tokia pat suma, kiek uždirbs, bus sumažintos valstybės jai skiriamos išmokos. Kai šeimoje vienas po kito gimsta keli vaikai, mama namuose lieka ir 4, ir daugiau metų. Tai reiškia, kad ji netenka įgūdžių darbo rinkoje, ne visada išlaikoma ir jos darbo vieta, darbdaviai nemotyvuojami padėti jaunoms šeimoms, pavyzdžiui, sutikti, kad darbuotojas dirbtų lanksčiu darbo grafiku ir t. t.“, – sako D. Stumbrys.
Šeimoms taip pat reikia ir elementarių paslaugų, pavyzdžiui, vaiko priežiūros ne visą dieną, o dalį dienos, vaikų priežiūros nuo jaunesnio amžiaus. „Kai sistema yra tokia, kokia yra, šeimos gerokai pagalvoja prieš apsispręsdamos susilaukti vaikų“, – daro išvadą pašnekovas.


Reikia politinės valios


Ar galėtų kas nors pasikeisti? „Kad pagerėtų demografiniai rodikliai, turėtų arba padidėti gimstamumas, arba imigracijos srautai. Ir vienu, ir kitu atveju tai neįvyks savaime. Reikia kompleksinio darbo, o svarbiausia, politinės valios, politinių sprendimų. Tačiau politiniai sprendimai šioje srityje greito rezultato neduoda. Reikia laiko, kad pamatytume, kaip ir kiek jie efektyvūs“, – sako D. Stumbrys.


Kita vertus, pašnekovas tvirtina, kad tinkami politiniai sprendimai ir jų įgyvendinimas duoda labai gerų rezultatų. „Pastaruoju metu matome, kaip stipriai sumažėjo mirčių skaičius dėl alkoholio arba mirtingumas eismo įvykiuose. Tačiau tas mažėjimas yra lėtas ir, palyginti su kitomis Europos šalimis, kur rodikliai taip pat gerėja, atrodo nepakankamas, nors mūsų šaliai tai yra didžiulis laimėjimas. Taigi, tinkami politiniai sprendimai yra būtini, tačiau taip pat svarbus jų savalaikiškumas. Jeigu iškeliame sau prioritetus, turime į juos lygiuotis ir daryti viską, kad juos įgyvendintume“, – sako pašnekovas.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)



Daugiau >>