Stojo trumpiausia diena. Ji truks 7 val. 14 min.

Stojo trumpiausia diena. Ji truks 7 val. 14 min.

Kalėdų Senelio būstinėje prie poliarinio rato – Suomijos Rovaniemio mieste – trumpiausia metų diena trunka vos 2 val. 15 min.


Jau lyg ir esame pripratę prie skausmingai trumpų žiemos dienų ir optimistiškai nuteikiančios ištįsusios šviesiosios vasaros paros dalies. Tačiau ar susimąstome, kodėl mes turime išgyventi tokius svyravimus, kai pusiaujyje gyvenantys žmonės visais metų laikais gali mėgautis dvylika valandų trunkančia diena?


Laimius STRAŽNICKAS


Trumpiausia diena


Gruodžio 20–23 dienos pas mus bus trumpiausios - diena trunka tik 7 val. 14 min. Kas lemia, kad pusę metų dienos trumpėja, o kitą pusę – ilgėja? Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algirdas Kazlauskas aiškina, jog dienų trukmės kaitą lemia tas faktas, kad Žemės sukimosi ašis yra pasvirusi į ekliptikos (kelio, kuriuo Žemė keliauja aplink Saulę) plokštumą apie 23,5 laipsnio. Todėl Žemėje keičiasi metų laikai ir, tolstant nuo pusiaujo, per metus kinta dienos ilgumas.


Du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – Žemės sukimosi ašis tampa statmena Saulės krypčiai ir visoje Žemėje dienos ir nakties ilgis susilygina, todėl šie momentai vadinami lygiadieniais. Šiaurės pusrutulio gyventojams pavasario lygiadienis (kovo 20 ar 21-ąją) yra astronominio pavasario pradžia, o rudens lygiadienis (rugsėjo 22-ąją) – astronominio rudens pradžia. Pietų pusrutulio gyventojams, atvirkščiai, kovo 20 diena yra astronominio rudens pradžia.


Būtent laiko tarpas tarp dviejų pavasario lygiadienių apibrėžia vadinamųjų atogrąžinių metų ilgį. Atsižvelgiant į jį derinami ir civiliniai kalendoriai. Vidutinė atogrąžinių metų trukmė – 365 dienos 5 val. 48 min. 45 sek. Todėl, kad dienos atitiktų metų laikus ir įvairias su datomis susijusias šventes, kas ketverius metus pridedama po vieną papildomą dieną (keliamieji metai), išskyrus metus, kai keičiasi šimtmečiai. Tiesa, jei metų skaičius be liekanos dalijasi iš 400, tokie metai taip pat yra keliamieji, pavyzdžiui, tokie buvo 2000-ieji.

REKLAMA


Diena dienai nelygi


Jeigu imtume nagrinėti astronominį kalendorių, nesunkiai pastebėtume, kad skirtingose šalyse net ir tomis pačiomis dienomis dienos trukmė yra skirtinga, t. y. Saulė teka ir leidžiasi ne tuo pačiu metu. Kartais net ir kaimyninėse valstybėse šie skirtumai siekia valandą ir daugiau.


Antai Vilniuje žiemos saulėgrįžos metu dienos trukmė yra 7 val. 14 min., Rygoje – 6 val. 38 min., Taline – tik 6 val. 04 min. O štai Kalėdų Senelio būstinėje prie poliarinio rato – Suomijos Rovaniemio mieste – trumpiausia metų diena trunka vos 2 val. 15 min. (Saulė teka 11 val. 08 min., o leidžiasi 13 val. 23 min.).


Užtat vasarą mūsų šiaurės kaimynai gali ilgiau džiaugtis šviesa. Vilniuje birželio 21-ąją dienos ilgumas – 17 val. 18 min., o štai Rygoje – 17 val. 53 min., Taline – net 18 val. 37 min. Ilgiausiomis metų dienomis visą mėnesį Kalėdų Senelis Rovaniemyje gali iš viso nemiegoti, nes ten Saulė išvis nepasislepia už horizonto.


Tokie saulėtekio ir saulėlydžio laiko svyravimai yra susiję ir su Žemės sukimosi ašies polinkiu į ekliptikos plokštumą ir Saulės kryptimi. Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo didesni dienos ir nakties ilgumo skirtumai vasarą ir žiemą.


Kai orbitoje šiaurinis Žemės pusrutulis atsisuka į Saulę, apšviečiamas Šiaurės ašigalis ir už poliarinio rato Saulė šviečia visą parą, stoja poliarinė diena. Lygiai taip pat, kai Žemės pusrutulis nusisuka nuo Saulės, jos spinduliai Žemei sukantis visai nepasiekia poliarinių Šiaurės rajonų, stoja poliarinė naktis. Atvirkštinė situacija susiformuoja ir pietiniame Žemės pusrutulyje. Astronominę poliarinę naktį galima stebėti kai kuriose Antarktidos stotyse. Vadinasi, ilgiausia diena ir ilgiausia naktis būna prie abiejų Žemės polių. Abi jos trunka po pusę metų.

REKLAMA


Žemėje yra vietų, kurių gyventojai negali įsivaizduoti, kad diena gali trukti vos septynias valandas, kaip ir neįsivaizduoja, kad Saulė gali šviesti net septyniolika valandų. Tokie žmonės gyvena ties Žemės pusiauju. Tame planetos regione dienos trukmė visuomet yra apie dvylika valandų.
Pagal kokius kriterijus apskaičiuojama dienos trukmė? Pasak dr. A. Kazlausko, Saulės tekėjimu / laida laikomas tas momentas, kai horizonto liniją paliečia viršutinis regimojo Saulės disko kraštas, atsižvelgiant ir į tai, kad atmosferoje Saulės spinduliai šiek tiek užlinksta. Todėl dienos trukmė vidutiniškai yra šiek tiek ilgesnė už nakties.


Įdomu, ar astronominiai procesai kasmet kartojasi tomis pačiomis kalendorinėmis dienomis, tarkim, ar kasmet tą pačią dieną Saulė teka ir leidžiasi tuo pačiu metu? Astronomijos specialistas aiškina, kad metams bėgant tie skirtumai yra labai nežymūs – kadangi kas ketverius metus pridedama po vieną papildomą dieną, po keliamųjų metų tą pačią mėnesio dieną gali susidaryti iki trijų minučių skirtumas, palyginti su praėjusiais metais.


Kaip minėjome, Saulei pasiekus žiemos solsticijos tašką (gruodžio 22-ąją), dienos trukmė pradeda ilgėti. Iš pradžių – tik sekundėmis, o per Kalėdas tų sekundžių susikaups tiek, kad jau galėsime džiaugtis viena minute ilgesne diena. Vėliau dienos ilgės, o naktys trumpės vis sparčiau.
Kodėl dienos trumpėja ar ilgėja netolygiu tempu – kartais ta trukmė kelias dienas lyg ir nesikeičia, kartais pailgėja viena minute, kartais – dar daugiau? Pašnekovo teigimu, tai susiję su Žemės sukimosi ašies ir Saulės krypties savitarpio padėtimi.


Greičiausiai ji kinta per pavasario ir rudens lygiadienius. Todėl tuomet dienos ilgumas keičiasi greitai – po keturias penkias minutes per dieną. Atvirkščiai būna vasaros ir žiemos solsticijos metu – kai ašigaliai būna atsukti į Saulę, dienos trukmės pokytis būna lėtas, todėl keletą dienų iš eilės dienos ilgumas beveik nesikeičia.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris