Už nelegalų darbą – legali atsakomybė

Už nelegalų darbą – legali atsakomybė

Nelegalus darbas labiausiai paplitęs statybos, žemės ūkio ir miškininkystės srityse.


Neapskaitomos ekonomikos mastą labiausiai didina neracionalus iš mokesčių mokėtojų surinktų piniginių lėšų naudojimas, valdžios institucijose vešanti nekompetencija, korupcija, nepotizmas, atsakomybės nebuvimas, nesubalansuota mokesčių sistema. Nelegalus darbas – vienas iš šešėlinių pajamų gavimo būdų. Tai – atsakas į netvarką valdžios institucijose.


Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas


Nelegalaus darbo samprata


Naujajame Darbo kodekse (DK) neliko sąvokos „nelegalus darbas“. Ši sąvoka perkelta į nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusį Užimtumo įstatymą, pakeitusį iki tol taikytą Užimtumo rėmimo įstatymą su visais jo pakeitimais ir papildymais.


DK nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą darbdavys privalo pranešti draudėju jį įregistravusiam „Sodros“ teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo sutartyje numatytos darbo pradžios. Na, o Užimtumo įstatymo nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens – darbuotojo – pavaldžiai kitam asmeniui – darbdaviui – ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka (žr. šių metų 31-ąjį „Savaitės“ numerį) nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša „Sodros“ teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.


Nelegaliu darbu taip pat laikomas asmens, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai jas atliekantis asmuo yra įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos tvarkos.

REKLAMA


Minėto įstatymo nustatyta, kad nelegalaus darbo prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija.

Atsakomybė ir įpareigojimai


Nelegalaus darbo kontrolę vykdanti institucija darbdaviui, nustatyta tvarka su darbuotoju nesudariusiam darbo sutarties raštu arba nepranešusiam „Sodros“ teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, skiria baudą nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Na, o tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Analogiško dydžio bauda darbdaviui būtų skirta ir už jo naudai trečiosios šalies piliečio atlygintinai atliktas (atliekamas) nelegalias darbines funkcijas. Be to, pirmuoju atveju darbdavys būtų įpareigotas sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu (jeigu darbo santykiai yra nepasibaigę) darbo sutartį raštu, apie tai pranešti darbdavį draudėju įregistravusiam „Sodros“ teritoriniam skyriui ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (jeigu šis atlyginimas nebuvo sumokėtas).


Nelegaliai dirbusio trečiosios šalies piliečio nustatymo atveju darbdavys būtų įpareigotas per 3 darbo dienas nutraukti darbo santykius, atlyginti nelegaliai dirbusiam asmeniui už atliktą darbą (išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas), sumokėti visas piniginių lėšų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, ir šio piliečio grąžinimo išlaidas. Na, o informacija apie nelegaliai dirbusį (dirbantį) asmenį būtų perduota Migracijos departamentui.

Subsidiarioji atsakomybė

REKLAMA


Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už ankstesniame šio straipsnio skirsnyje nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus (leidimus gyventi (būti) ir dirbti mūsų valstybėje) ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti.


Jei rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat subsidiariai atsakingi už jau minėtų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiarioji rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia, kad tiek nelegalaus darbo kontrolę vykdanti institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau šis piniginis reikalavimas nebuvo įvykdytas arba buvo įvykdytas nevisiškai.


Nelegalaus darbo kontrolę vykdanti institucija rangovui, išskyrus minėtą atvejį, skiria baudą nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už tokį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.


Įrodymų svarba


Nelegaliai dirbusiems darbuotojams (trečiosios šalies piliečiams) žinotina, jog šiame straipsnyje minėtais nelegalaus darbo nustatymo atvejais yra laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai trunka 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui (trečiosios šalies piliečiui) mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata netaikoma tuomet, kai nelegalaus darbo faktą nustačiusi institucija ar darbuotojas (trečiosios šalies pilietis) įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, – trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį. Pastaroji nuostata ypač svarbi darbdaviui nelegaliai dirbusiam darbuotojui (trečiosios šalies piliečiui) apskaičiuojant atlyginimą už nelegaliai atliktas darbines funkcijas.



Be to, nelegaliai dirbę asmenys (trečiosios šalies piliečiai) turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio DK nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbovietė, toleravusi nelegalų darbą.


Baudos dydžio nustatymas


Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja tos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kaip minėta, tokia teisė suteikta Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir policijos pareigūnams. Nelegalaus darbo atvejį nustačiusi institucija, skirdama baudą darbdaviui (rangovui), jos dydį apskaičiuoja pagal Užimtumo įstatymo nustatytą baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Taip pat atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.


Esant darbdavio (rangovo) atsakomybę lengvinančių aplinkybių skiriamos baudos už nelegalų darbą dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Na, o kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Visais atvejais baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti teisiškai motyvuotas.


Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą asmuo užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Na, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

REKLAMA


Senaties terminas


Užimtumo įstatymo už nelegalų darbą numatytos baudos darbdaviams (rangovams) gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos. Išieškotos baudos patenka į valstybės biudžetą.


Darbdaviai ir rangovai baudos už nelegalų darbą skyrimą turi teisę ginčyti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.





Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris