Šių metų gegužę „Sodra“, naudodamasi išsivysčiusių šalių patirtimi, pradėjo vyšninių vokų akciją – išsiuntė 138 tūkst. laiškų žmonėms, kurių pajamos – mažesnės už minimaliąją mėnesinę algą, ir priminė, kad jie per metus nesukaupia metų darbo stažo, todėl pensijos bus žymiai mažesnės. Neseniai buvo paskelbti pirmieji akcijos rezultatai.

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio vyšninio voko, atlyginimas nuo gegužės perkopė minimaliąją mėnesinę algą. Vyšninių vokų gavėjų atlyginimai padidėjo vidutiniškai 55 proc. o „Sodra“ per 4 mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų.

Pasak „Sodros“ direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus, nuo gegužės iki rugpjūčio 18 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė vyšniniai vokai, pajamos išaugo ir viršijo minimaliąją mėnesinę algą. Iš viso nuo metų pradžios 50 tūkst. gyventojų, kuriems buvo išsiųsti laiškai, gavo didesnį darbo užmokestį. Tam turėjo įtakos ir didėję atlyginimai.

Uždirbti bent minimaliąją algą svarbu, nes darbo stažas senatvės pensijai gauti skaičiuojamas nuo atlyginimo, kuris yra ne mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga. T. y. gyventojas, per mėnesį gavęs mažiau apmokestinamųjų pajamų, sukaupia proporcingai mažiau darbo stažo. „Sodros“ duomenimis, pernai nesukaupęs būtinojo stažo į pensiją išėjo kas ketvirtas (iš 20 tūkst.) dirbantysis. Skuodo, Ignalinos, Jurbarko, Šalčininkų, Kalvarijos, Kelmės rajonuose tokių gyventojų – beveik pusė.

Neturintieji būtinojo darbo stažo gauna vidutiniškai 158 eurų pensiją. Ji – kone perpus mažesnė nei 288 eurus siekianti pensija, kurią gauna sukaupusieji būtinąjį stažą. Įprastai minimaliąją mėnesinę algą ar dar mažiau uždirba tie, kas triūsia kirpyklose ir grožio salonuose, restoranuose ir maitinimo įstaigose, statybos srityje. Kone kas dešimtas, gaunantis minimaliąją mėnesinę ar mažesnę algą, užima vadovo pareigas.

Nerimą kelia ir tai, kad trys iš penkių gyventojų, dirbusių ne pagal darbo sutartį, nurodė, kad jų pajamos siekia tik minimaliąją mėnesinę algą ar yra mažesnės. Be to, kas trečias advokatas, notaras ar antstolis deklaravo, kad uždirbo per mėnesį tik minimaliąją algą ar dar mažiau. Tad „Sodra“ artimiausiu metu dėmesį sutelks būtent į gyventojus, besiverčiančius individualiąja veikla. Daugiau nei pusė jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių moka per mažas įmokas.

Nesąžiningi visuomet ras būdų

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Dagys netiki, kad dėl didinamos minimaliosios mėnesinės algos tūkstančiai žmonių sukaups reikalingą darbo stažą. Ieškantys būdų būti nesąžiningais mokesčių mokėtojais darbdaviai visada galės darbuotojus įdarbinti ne visą darbo dieną: Darbo kodeksas įvedė daug „lanksčių“ normų.

Vakaruose šį rebusą sprendžia profesinės sąjungos. Jos yra labiausiai suinteresuotos, kad darbuotojai gautų normalius atlyginimus, o darbdaviai sąžiningai mokėtų mokesčius, tapsiančius kieno nors pensijomis. Mūsų profesinės sąjungos yra per silpnos, kad apgintų darbuotojus. Lietuvoje joms priklauso mažiausiai darbuotojų visoje Europos Sąjungoje – tik 8 proc., vidutiniškai bendrijoje – 23 proc., o Skandinavijos šalyse – net 65 proc. Mūsų Valstybinės darbo inspekcijos galimybės – taip pat ribotos.

Politikams nepakanka ryžto

Kaimynai latviai, pavargę gaudyti šešėlį, nusprendė: įdarbinus žmogų socialinio draudimo mokestis mokamas bent nuo minimaliosios mėnesinės algos. Kadangi dalis verslo nesiruošia išeiti iš šešėlio, parlamentaro teigimu, verta svarstyti latviško įstatymo projektą, jau antrą kartą užregistruotą Algirdo Syso ir lyg jau sulaukusį Vyriausybės pritarimo. Bent jau minimaliąją mėnesinę algą uždirbantiems žmonėms motyvacija slėpti pajamas tikrai sumažėtų.

Žinoma, kovojant su šešėliu reikia turėti omenyje ir žmonių motyvaciją mokėti mokesčius. Patys didžiausi yra socialinio draudimo mokesčiai, skiriami dabartiniams pensininkams išlaikyti. Dabartinė sistema iš esmės nemotyvuoja būsimųjų pensininkų mokėti socialinio draudimo mokesčius, nes jų būsimųjų pensijų dydis mažai nuo tų mokesčių priklauso. Todėl neretai kalbama apie tai, jog bazinės pensijos būtų mokamos ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto, kad pensijų dydis priklausytų nuo mokamų įmokų dydžio. Visi su tuo sutinka, bet niekas iš politikų to nesiima įgyvendinti.

R. Dagys įvardija dar vieną galimą priemonę: socialinio draudimo mokestis galėtų nebūti skirstomas į asmens ir darbdavio mokamas įmokas. Jei šis mokestis būtų bendras ir mokamas nuo viso atlyginimo, darbdavys nebūtų suinteresuotas jo slėpti. Dabar darbdaviai taupo savo išlaidas ir skatina darbuotojus atsiimti uždarbį grynaisiais.

Laiškai turi būti adresuoti darbdaviams

Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojas Arūnas Pocius atkreipia dėmesį į politikų priimamus įstatymus ir tūkstančių žmonių realybę. Oficialiai dalis mūsų darbdavių ir toliau moka mažesnę nei minimaliąją mėnesinę algą, nors to neleidžia įstatymai. Be to, su naujuoju Darbo kodeksu įsigaliojo nuostata, kad minimaliąją mėnesinę algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Tačiau minimalusis darbo užmokestis gali būti mokamas už dalį darbo dienos (pavyzdžiui, formaliai dirbant puse etato), nesąžiningi darbdaviai ras ir kitų būdų mokėti mažesnę nei minimaliąją algą.

A. Pocius itin sveikina šiųmetę „Sodros“ akciją, kai buvo išsiųsta 138 tūkst. vyšninių vokų tiems, kas gavo itin mažas algas ir dėl to nesukaupė visų metų darbo stažo. Tai anksčiau ar vėliau teigiamai paveiks mokesčių, taip pat ir socialinio draudimo įmokų surinkimą.

Tačiau kažkodėl pamirštami nesąžiningi darbdaviai, kurie moka mažesnę nei minimaliąją algą ir nusuka mokesčius, lyg skęstančiųjų gelbėjimas būtų tik jų pačių reikalas. Nors yra tikrai daug sąžiningai su darbuotojais atsiskaitančių ir tvarkingai mokesčius mokančių darbdavių, labai gaila, kad ganėtinai didelė dalis mūsų verslo vis dar stokoja paprasčiausios socialinės atsakomybės. Todėl ateityje derėtų labiau kontroliuoti būtent tuos darbdavius, kurie moka savo darbuotojams itin mažas algas ir nuslepia didelę dalį mokesčių.