O jeigu drastiškai sumažintume mokesčius?

O jeigu drastiškai sumažintume mokesčius?


Seimui vis labiau skęstant nesibaigiančių rietenų kasdienybėje, o Vyriausybei taip ir nesiimant įgyvendinti svarbiausių priešrinkiminių pažadų, visuomenei pateikiami originalūs socialiniai projektai. Štai neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo pasiūlymas smarkiai mažinti mokesčius Lietuvoje. Tikslas – iš šešėlinės ekonomikos ištraukti kuo daugiau milijonų (gal net milijardų). Ir nuo to, girdi, visiems būtų tik geriau. Oponentai tokią idėją mala į miltus: mes – ne Airija. Ši šalis prieš keliasdešimt metų tiesiog drastiškai sumažino mokesčius, taip pritraukė į savo ekonomiką pasaulinių verslo gigantų ir suklestėjo. Ar tai planuojama pakartoti ir pas mus? Tikrai ne: Lietuva nėra parengusi valstybinės programos, kuria būtų bent bandoma tokius verslo gigantus atsiplukdyti iki mūsų krantų.


Kiti priešininkai duria dar skaudžiau: nemažai smulkiųjų ir vidutinių verslininkų ir toliau atkakliai tūno šešėlyje, nes netiki, kad jų sumokami mokesčiai bus tinkamai panaudoti. Tik štai jeigu nemokėsi, ir panaudoti – netgi labai tinkamai – nebus ką... Tiesa, dar būtų galima sumažinti didelį mūsų darbo jėgos apmokestinimą, bet kas bus, jei pritrūksime lėšų socialinei paramai ir kitoms išmokoms? Žodžiu, kol Seimas su Vyriausybe vaizduoja, kad dirba, visuomenė maitinama štai tokiomis fantastinėmis idėjomis. Nes realių idėjų ir veiksmų, matyt, dar teks palaukti.


Arūnas Marcinkevičius


* * * * * * *


Siūlau pasielgti priešingai


Povilas GYLYS, Vilniaus universiteto profesorius.


– Laisvosios rinkos šalininkų pasiūlymas drastiškai mažinti mokesčius labiau priklauso vudu juodąja magija grįstos mąstysenos sričiai. Paaiškinu: prieš porą dešimtmečių tuometis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džordžas Bušas vyresnysis, reaguodamas į pasiūlymus mažinti mokesčius tikintis iš tokio žingsnio gerų ekonominių rezultatų, retoriškai šūktelėjo: bet juk tai – vudu ekonomika. Magijos daug, o ekonomikos – mažai. Tad aš vudu ekonomistams (rinkos fundamentalistams, visų rūšių liberalams) teikiu jų mąstyseną atitinkančią idėją – pasiūlykite visai panaikinti mokesčius. Įgyvendinus šią idėją, ir jų nemėgstamos valstybės pagaliau nebeliktų, ir viskas būtų racionalu pelno siekimo aspektu, tai yra –privatu. O šnekant rimtai, Lietuvoje reikėtų kelti priešingą idėją: sumažinti mokesčius vargšams ir įtikinti turtinguosius didesnę jiems dabar tenkančią pajamų dalį skirti valstybės gyvybingumui palaikyti.

REKLAMA


Be eksporto ir užsienio investicijų niekas nesikeis


Kęstutis GLAVECKAS, Seimo narys, liberalas.


– Vien mokesčių sumažinimas nepanaikins šešėlio ekonomikoje, nes žmonių sąmoningumas keičiasi lėtai. Alkoholio, tabako ir kuro akcizus reguliuoja Europos Sąjunga, o mokesčiai socialiniam draudimui yra tiesiogiai susiję su demografine struktūra, o ji sparčiai prastėja: dirbančių žmonių mažėja, o senjorų – daugėja. Be to, darbas ir kapitalas įvairiose šalyse apmokestinamas skirtingai. Išsivysčiusiose šalyse kapitalas ir darbo jėga apmokestinama maždaug vienodai. Besivystančiose šalyse darbo jėgos mokesčiai yra didesni negu kapitalo, taip bandoma pritraukti užsienio investicijų. Didžiausia mūsų bėda ta, kad pati apmokestinamoji pajamų bazė yra labai maža. Siekiant ją padidinti, neužtenka vien politinių pastangų, būtina plėsti eksporto rinkas ir pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Galimybės didinti darbuotojų pajamas, mažinant darbo mokesčius, yra ribotos: mūsų viešieji finansai ir biudžetas turi funkcionuoti nepertraukiamai ir užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą. Tad didelių rezervų ir laimėjimų taisant Lietuvos mokestinę sistemą sunku tikėtis, jeigu norime išlaikyti tą pačią socialinio draudimo sistemą, stiprinti šalies gynybinį pajėgumą ir užtikrinti viešąją tvarką.


Mokesčiai turi būti socialiai teisingi


Žygimantas PAVILIONIS, Seimo narys, konservatorius.


– Atvejai, kai Airijoje drastiškai sumažinus mokesčius išaugo užsienio investicijos ir biudžeto įplaukos, yra kompleksinės, ilgalaikės ir stabilios vyriausybių politikos rezultatas. To Lietuvai vis dar trūksta. Tad diskusija apie mokesčius neturi pasibaigti tik jų dydžiais. Privalu apmokestinti visas pajamas, mokesčiai turi būti aiškūs, o surinktos lėšos – tinkamai panaudotos. Be to, mokestinė sistema turi remtis solidarumo principu. Reikia didinti mūsų mokesčių sistemos progresyvumą, neišskiriant kurio nors vieno mokesčio ir taip užtikrinant didesnę pajamų lygybę. Todėl iššūkių – skurdo, nelygybės, emigracijos ir prastėjančių demografinių rodiklių – akivaizdoje privalome pagaliau įgyvendinti daug didesnes mokestines pertvarkas. Tačiau dabartinė Vyriausybė kol kas jokio plano, kaip iš esmės pertvarkyti mūsų mokestinę sistemą, taip ir nėra pateikusi. Ir nežinia, kada to sulauksime.

REKLAMA


Politikai bijo ir nerizikuos


Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.


– Verta svarstyti tik dėl darbo jėgos apmokestinimo mokesčių mažinimo, nes pelno ar turto tarifai nedideli. Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra vienas iš didesnių Europos Sąjungoje: socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčiai sudaro apie 42 proc. darbo vietos kainos darbdaviui. Ir iš darbo jėgos apmokestinimo reikėtų išskirti tik ganėtinai aukštą socialinio draudimo mokestį, nes gyventojų pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje ir taip nedidelis. Kol kas mūsų šalyje mokesčių našta mažinama tik mažiausiai uždirbantiems asmenims, didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį. Tačiau mažinti socialinio draudimo mokesčių tarifą nedrįstama: „Sodros“ biudžetas iki šių metų buvo deficitinis, todėl natūralu, kad politikai bijo eksperimentuoti: ar išties pasitvirtintų ekonomistų daroma prielaida, kad dėl mažesnio darbo jėgos apmokestinimo ne tik nesumažintų, bet dar ir padidėtų mokesčių pajamos dėl sumažėsiančio šešėlio lygio darbo rinkoje?


Ne mažinti, o atkurti mokesčių teisingumą


Petras NAVIKAS, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas.


– Mokesčiai Lietuvoje kaip ir kitose valstybėse. Skiriasi tik dydis – tarifai ir lengvatos. Išskyrus pridėtinės vertės mokesčio tarifą ir akcizus, gyventojų pajamų ir pelno mokesčio tarifai vieni iš mažiausių (15 proc.) Europos Sąjungoje. Todėl valstybės pajamos taip pat santykinai (apie 30 proc. bendrojo vidaus produkto) mažiausios. Taigi siūlyti dar mažinti mokesčių tarifus tikintis, kad sumažės šešėlyje slepiamos pajamos, kurių niekas negali konkrečiai nustatyti (tik spėliojama), gali tik asmenys, kurie nesuvokia siūlomų sprendimų padarinių valstybei, nėra atsakingi už valstybės pajamas ir atstovauja tik kapitalo interesams.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą