Šildymo kainos – „rūpestingose“ politikų rankose

Šildymo kainos – „rūpestingose“ politikų rankose


Šildymas nebrangs nei rudenį, nei nuo kitų metų pradžios – Seimas pratęsė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui galiojimą iki 2017-ųjų birželio pradžios. Anksčiau valdžia šią PVM lengvatą buvo atšaukusi, vėliau – pratęsusi iki šių metų pabaigos, dabar vėl pratęsė, bijodama užgauti jautrią piliečių stygą – šildymo kainas.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Svarstė ir kompensavimo tvarką


Seimas nusprendė svarstyti ir naują kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką, kuri turėtų įsigalioti nuo kitų metų birželio ir sušvelninti PVM lengvatos centriniam šildymui panaikinimo padarinius socialiai remtiniems žmonėms. Pataisomis siūloma kompensacijas mokėti tiems gyventojams, kurių išlaidos šildymui viršys 10 proc., o ne 20 proc. jų pajamų ir valstybės remiamų pajamų skirtumo.


Be to, „valstiečiai“ siekia išplėsti gretas asmenų, gaunančių kompensacijas, – jas siūloma ateityje mokėti ne tik besinaudojantiesiems centriniu šildymu, bet ir tiems, kurie šildosi elektra, dujomis, malkomis ar kitais būdais. Tai numatančios įstatymų pataisos kol kas nėra pateiktos.


Dabar kompensacijas už šildymą gauna 130 tūkst. šalies gyventojų. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisų rengėjai nurodo, kad pakeitus šių kompensacijų skyrimo tvarką paramą gaunančių gyventojų skaičius gali išaugti iki 257 tūkst.


Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas, taikomas centriniam šildymui, yra 9 proc., standartinis – 21 proc.


Labiausiai „mėtoma“ lengvata


Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centriniam šildymui buvo įvestas 2001 metų sausį. Jis turėjo galioti tik iki 2003-iųjų pabaigos, tačiau jo galiojimas buvo nuolat pratęsiamas, kaskart vis įsiplieskus diskusijoms. Paeiliui parlamente valdančiąją daugumą sudariusios socialdemokratų ir konservatorių partijos puikiai suprato šios lengvatos reikšmę savo politinei gerovei. Juk dauguma aktyviausių rinkėjų – ir per šalies, ir per savivaldybių rinkimus – yra būtent senjorai. Nuo jų balsų iš esmės ir priklauso, kuri partija ketverius metus valdys šalį ar rajoną, o kuri sėdės ant „alkanų“ opozicijos suolų.

REKLAMA


Taip viskas ir vyko pastaruosius 16 metų, iki pastarųjų Seimo rinkimų, kai nė viena iš minėtų dviejų partijų negavo daugumos vietų Seime ir valdančioji koalicija buvo sudaryta vadovaujant naujajai politinei daugumai – „valstiečiams“. Šios valdančiosios koalicijos balsais šių metų birželį buvo nuspręsta minėtos lengvatos nebepratęsti. Nors opozicija iš karto ėmė raginti grąžinti buvusią tvarką: pašalpos kainuos daugiau.


Savo nuomonę išsakė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pareiškė, kad netaikant PVM lengvatos centriniam šildymui biudžetas papildomai surinks 30 mln. eurų, tačiau niekas neskaičiuoja, kiek reikės papildomų pašalpų. Jų prašyti, galima neabejoti, į savivaldybes jau šį rudenį būtų kreipęsi tūkstančiai miestų gyventojų. Mat anksčiau siūlytas 15 proc. tarifas yra akivaizdi skriauda visiems šilumos vartotojams – jie būtų turėję mokėti už šildymą bent 6 proc. daugiau nei pernai.


Šilumos tiekėjų niekas neklauso


Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas pateikė skaičiavimus, kaip keistųsi skaičiai sąskaitose už centralizuotai tiekiamą šilumą gyventojams, priklausomai nuo to, koks bus nustatytas PVM tarifas minėtai paslaugai. Šilumos tiekėjai apskaičiavo keturis variantus – kai PVM tarifas yra 5, 9, 15 ir 21 proc.


Taigi senos statybos standartinio 60 kv. m ploto buto savininkai už šildymą per visą šildymo sezoną (6 mėn.) atitinkamai mokėtų apie 380, 390, 410 ar 430 eurų. Jei namas – labai senas, o jo sienos ir stogas – visai kiauri, tokio pat ploto buto savininkai mokėtų tikrai daug: apie 690, 720, 760 ar 800 eurų. Labiausiai sutaupytų, aišku, būsto savininkai naujos statybos daugiabučiuose – jų gyventojai per šildymo sezoną mokėtų apie 180, 185, 195 ar 205 eurus. Žodžiu, kainos už centrinį šildymą yra daugiau nei įspūdingos, ypač turint galvoje, kad naujos statybos namuose negyvena nė 5 proc. miestų gyventojų, apie 10 proc. žmonių gyvena namuose, kurių sienas košia vėjas, tad iš jų būstų išpučia šilumą, o iš piniginių – pinigus. Todėl V. Stasiūnas klausia: kodėl visi nori matyti tik vis mažėjančias šilumos kainas ir niekas nenori mažinti tos brangios šilumos vartojimo? Šildymo kainas, pabrėžia pašnekovas, centralizuotai tiekiamos šilumos atstovai gali kažkiek sumažinti, tačiau tai nekeičia reikalo – sąskaitų už šildymą – iš esmės. O štai radikaliai sumažintas suvartojamos šilumos kiekis gali kaip reikiant sumažinti skaičius minėtose sąskaitose. Kaip, tai jau visų pirma tų pačių politikų reikalas: tai nuo jų iniciatyvos priklauso renovacijos proceso pagreitis ir mastas. Mat jau akivaizdžiai įsitikinta, kad atnaujinti daugiabučiai daugiau ar mažiau (kiek konkrečiai, priklauso nuo atliktų darbų kokybės) taupo brangią centralizuotai tiekiamą šilumą.

REKLAMA


Šilumos punktai – pamiršti


V. Stasiūnas pabrėžia, kad dalies daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktai – pamiršti. Tai nedidelės patalpos namų rūsiuose, kur sumontuota aparatūra, fiksuojanti, koks kiekis šilumos pasiekia konkretų daugiabutį namą. Iki 2012 metų minėtus šilumos punktus įrengė patys šilumos tiekėjai. Deja, suspėta ne tiek jau daug: iš viso įrengta tik 19 tūkst. tokių punktų ir tik 8 tūkst. iš jų sumontuota skandinaviška aparatūra (ji, pašnekovo nuomone, pati tiksliausia). Iki 1940-ųjų statybos daugiabučių namų mūsų šalyje yra daugiau kaip 10 tūkst., 1961–1990 metų statybos – daugiau nei 20 tūkst.


Procesui neįsibėgėjus iš Prezidentūros pasigirdo kritika: reikia stabdyti tų monopolininkų šilumininkų savivalę, punktų įrengimu tegul rūpinasi daugiabučių namų savininkų bendrijos. Ir procesas nutrūko. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas trauko pečiais: kaip namų gyventojai gali įsirengti minėtus punktus, juk tam reikia specifinių žinios ir išsilavinimo, tai atlikti gali tik šilumos tiekėjai. Pašnekovas įsitikinęs, kad šilumos punktų įrengimas turi būti atnaujintas. Pasak jo, jei šiuolaikiškas punktas veikia net ir senos statybos daugiabutyje ir yra subalansuota karšto vandens tiekimo sistema, gali būti sutaupoma iki trečdalio išlaidų už šildymą, ir tai būtų daugiau nei taikant 5 proc. PVM tarifą. Tiesa, subalansuota sistema – gana didelė retenybė: ją išbalansuoja bet kurio buto gyventojai, įsirengę kambariuose papildomus radiatorius, šildomąsias grindis tualete ar vonios kambaryje ir atlikę kitas „inovacijas“.



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris
Apsaugos kodas:
Įjunkite apsaugos kodo paveiksliuką
Atnaujinti kodą