Kūrybiškos biologijos pamokos: tyrinėja gruntą, gaudo drugelius ir nakvoja palapinėse

Viktorija Dačinskaitė

Kaip įdomiausiai mokytis biologijos – perskaityti skyrių apie retus augalus ar išsiruošti į žygį po miškus jų ieškoti? Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja Lina Rutkauskaitė neabejoja, kad bet kuris mokinys rinktųsi antrąjį variantą. Tuo ji įsitikino trečius metus mokiniams organizuodama ekspedicijas į gamtą.

Įtraukia galimybė tobulėti

„Ką padaryti, kad mokiniai pajaustų poreikį įgyti naujų įgūdžių, gebėjimų, kažką išmokti? Mokytojas turi sukurti tų žinių poreikį. Kai sukuri tam tikras problemines situacijas, kurias mokiniai turi išspręsti, užkreti entuziazmu, jie noriai įsijungia ir patys ieško atsakymų“, – pasakoja gimnazijos biologijos mokytoja L. Rutkauskaitė.

Vaikystėje augusi tarp mokytojų – jos močiutė buvo vienos iš mokyklų Radviliškyje įkūrėja – L. Rutkauskaitė su pedagoginiu darbu susipažino gana anksti, todėl kai studijų laikais atsirado galimybė dirbti mokytoja, nedvejojo. Tiesa, pirmiausia ji dirbo kaip anglų kalbos mokytoja, nes jų poreikis buvo didžiausias, o vėliau pradėjo mokyti ir taip mylimos biologijos. Anot jos, būtent iš didelės meilės savo darbui ir gimsta įdomios pamokos vaikams.

L. Rutkauskaitė sako, kad galimybė įdomiai perteikti žinias, o kartu ir nuolat tobulėti – yra du labiausiai motyvuojantys dalykai pedagogo darbe. „Gal kitoje veikloje tiek ir negalėtum pats mokytis kaip būdamas mokytoju, o čia privalai, nes nuolat atsiranda įdomių naujovių“, – sako ji.

Praktika – geriausia mokytoja

Mokykloje ji kartu su ekonomikos mokytoja Virginija Klusevičiene, geografijos mokančia Eugenija Baciuškiene, IT mokytoju Rolandu Bartkumi ir lietuvių kalbos mokytoja Rūta Čiupliene įgyvendina šių penkių modulių laisvai pasirenkamo dalyko programą.

Kartą per mėnesį ar du mokiniai keliauja į gamtą ir užsiima lauko tyrinėjimais. Jų užduotis – gamtos mokslų tema parengti tiriamąjį darbą.

Vienas svarbiausių šios programos tikslų – skirtingų dalykų integracija. Pavyzdžiui, šiemet atlikdami užduotis Alytaus miesto sode moksleiviai turės prisiminti geografijos pamokose išmoktą orientavimąsi pagal pasaulio šalis, atliks grunto vertinimą, turės pasinaudoti biologijos žiniomis, kai reikės atpažinti augalų rūšis ir amžių. Sukauptą informaciją per IT pamokas jie susistemins į diagramas ir lenteles, viską suskaičiuos ir, padedant lietuvių kalbos mokytojai, aprašys. L. Rutkauskaitės teigimu, programa skirta taikyti mokslinio tyrimo metodą. Tokių įgūdžių mokiniams prireiks ir rengiant neseniai į mokymo programą įtrauktą brandos darbą.

Paklausta, kodėl taip svarbu integruoti skirtingus dalykus, biologijos mokytoja atsako pateikdama pavyzdį: „Kartą po 10–okų žinių patikrinimo vaikai man skambino ir sakė: mokytoja, nepatikėsit, to, ką darėm stovykloje, mums reikėjo per matematikos pasiekimų patikrinimą. Tokiais momentais vaikai pajunta sąsajas tarp dalykų, atranda integracinius ryšius. Ir jiems daugiau nebekyla klausimų, kam man ta matematika, jei aš noriu būti gydytojas.“

Ko nerašo vadovėlyje

Nors vadovėliai visais laikais buvo pagrindinė mokymo ir mokymosi priemonė, L. Rutkauskaitė sako, kad reikia atskirti du dalykus: mokinių dalykines kompetencijas, kurioms ugdyti jie ir yra skirti, ir mokinių bendrąsias kompetencijas, kurių lavinimas – jau visai kita tema.

Vadovėliai skirti suteikti žinių, analizuoti, spręsti. Vis tik bendrosios ugdymo programos skatina mokytojus ugdyti ir tokias moksleivių kompetencijas kaip bendradarbiavimas, kompiuterinis raštingumas, gebėjimas spręsti problemas, planuoti laiką, darbus. To iš vadovėlių neišmoksi. Anot jos, šiandien mokytojas turi būti ne tik žinių, bet ir gyvenimo kompetencijų vadybininkas.

Mokosi gamtoje

Gamtos mokslų pamokas mokslo metų pabaigoje vainikuoja trijų dienų stovykla Metelių regioniniame parke. Būtent čia vaikai galutinai įtvirtina per metus įgytas gamtos mokslų žinias ir išmoksta gyvenime praverčiančių dalykų.

„Pamokų gamtoje metu mokiniai įgyja bendrą patirtį, mokosi vieni iš kitų, tampa bendruomeniški. Vienas iš mūsų atradimų – žiniomis reikia dalytis. Kai stovykloje keli vaikai turėjo patys ruošti valgį, nors nelabai žinojo kaip, tai mokantis vaikas jiems nepatarė. Ir tik kai visi valgėme ne pačią skaniausią sriubą, jis prasitarė matęs, ką virėjai daro blogai, tačiau nutylėjo. Tada išmokome, kad žiniomis reikia dalytis, nes vieno žmogaus gebėjimai gali turėti įtakos visiems“, – prisimena ji.

Stovykloje mokiniai sužino daugybę dalykų. Pavyzdžiui, dalis mokinių stovyklautojų – Šaulių sąjungos nariai. Šauliai kitaip orientuojasi, kitaip pasiruošia gyvenimui gamtoje. Vaikai matė, kaip pasirūpinti malkomis iš miško, kaip planuoti laiką, kada gaminti maistą.

„Po stovyklos man keli vaikai yra sakę: mokytoja, aš pirmą kartą miegojau palapinėje. Mes plovėm indus ežero vandenyje, jame maudėmės, nes gamtoje nėra dušo. Ir visi išgyvenom. Vienais metais net tikrą audrą esame patyrę. Kitais metais tie patys mokiniai jau ir drabužių šiltesnių pasiima, ir palapinės dugno nebepamiršta, nes praėjusį kartą teko išmiegoti baloje“, – juokiasi ji.

* * * * *

Kad pamokos būtų dar įdomesnės, šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai,  mikroskopai, optikos rinkiniai. Naujų eksperimentams atlikti reikalingų priemonių įsigijimui skirta beveik 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.