Tarp romantiškiausių Europos šalių - ir Lietuva

Tarp romantiškiausių Europos šalių - ir Lietuva

UNESCO Lietuvą vienintelę iš Baltijos šalių pakvietė tapti teminio maršruto „Romantiškoji Europa“ dalimi.


Nors mūsų šalis įvairiuose tarptautiniuose reitinguose dažnai užima ne tokias vietas, kokiomis galėtume didžiuotis, ir mums pasitaiko progų pasidžiaugti – Lietuva pripažinta viena iš septynių romantiškiausių Europos Sąjungos šalių ir vienintelė iš Baltijos valstybių tapo teminio maršruto „Romantiškoji Europa“ dalimi.


Berta JANUŠAUSKIENĖ


Liepos 14 dieną Ūkio ministerijoje buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kuriant ir plėtojant teminį Vilniaus maršrutą, kuris bus UNESCO įgyvendinamo projekto „Pasaulio paveldo pėdsakais Europos Sąjungoje“ dalis. Susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą pasirašė Ūkio ministerijos, VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros, VšĮ „Go Vilnius“ ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovai.


„UNESCO Lietuvą vienintelę iš Baltijos šalių pakvietė tapti teminio Europos Sąjungos valstybes jungiančio maršruto „Romantiškoji Europa“ dalimi. Šis projektas svarbus šalies žinomumui didinti – kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių UNESCO paveldo objektais Vilniuje esantys turistų traukos centrai bus viešinami net ir tokiose tolimose rinkose kaip Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – sakė ūkio viceministras Ramūnas Burokas.

REKLAMA


Projekto tikslas – viešinti Europos Sąjungos UNESCO paveldą tolimose užsienio rinkose, sukūrus teminius maršrutus, jungiančius bendrijos valstybes. Maršrutai akcentuos darnumo, autentiškumo ir inovatyvaus pažinimo principus.


Lietuva į „Romantiškosios Europos“ projektą įtraukta kartu su kitomis šešiomis Europos Sąjungos šalimis – Kipru, Belgija, Čekija, Vokietija, Prancūzija ir Austrija. Įgyvendinant projektą bus parengta strategija, atrinktos Vilniaus vietovės. Projektas turės būti įgyvendintas per 18 mėnesių.
Projekto vykdytojas – UNESCO Pasaulio paveldo centras, pagrindinis partneris – „National Geographic“. Projekte taip pat dalyvauja Europos kelionių komisija. Jį finansuoja Europos Komisija. UNESCO ketina kurti ir plėtoti dar tris teminius maršrutus: „Antikinė Europa“, „Karališkoji Europa“ ir „Požemių Europa“. Visos šios kelionės vadinsis pasaulio paveldo kelionėmis.


Patekome neatsitiktinai


Ūkio viceministras R. Burokas, paklaustas, kas rinkosi šalis romantiškajai Europai reprezentuoti, teigė, kad temas parinko UNESCO Pasaulio paveldo centro ir „National Geographic“ specialistai, siekdami naujais pasiūlymais sudominti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos rinkas. Maršrutas inicijuotas atsižvelgiant į Europos turizmo politikos prioritetus: 2018-ieji paskelbti Europos Sąjungos ir Kinijos turizmo bei Europos kultūros paveldo metais.

REKLAMA


„Lietuva į projektą pateko neatsitiktinai – mūsų šalį garsina tautiečiai, dirbantys UNESCO ir kitose tarptautinėse turizmo organizacijose, esame įdomūs žmonės, patikimi partneriai įgyvendinant Baltijos jūros regiono projektus“, – pabrėžė viceministras.


Populiarins nemokamai


Pasak R. Buroko, projektu bus siekiama populiarinti pasaulio paveldą, kuris mažiau žinomas, lankomas ir populiarinamas pasaulyje. Bus atskleistas romantiškasis Lietuvos istorijos aspektas. Nuspręsta sukurti istorinį pasakojimą, kurio pagrindas – Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija (klasikinis romantizmas). Atsižvelgiant į turistų poreikius, bus siūloma susipažinti ne tik su Lietuvos istorija, bet ir su kulinariniu paveldu, kultūra, tautos tradicijomis. Mūsų šalies užduotis – sukurti istoriją, kuri būtų įdomi ir patraukli pasauliui.


Kaip jau minėta, šį projektą finansuoja Europos Komisija, taigi Lietuva jame dalyvauja nemokamai. Romantiškasis Vilnius bus populiarinamas visame pasaulyje garsių tinklaraštininkų, „National Geographic“ žurnalistų.


Paklaustas, ar bus siūloma aplankyti romantiškas visų šalių vietas vieną po kitos, R. Burokas sakė, kad visos šalys bus populiarinamos kaip vienas maršrutas, tačiau aplankyti visas septynias valstybes vienos kelionės metu nėra labai patogu (skirtingi turizmo objektai, susisiekimo trikdžiai, nepalanki geografinė padėtis), tad numatoma naudoti viliojimo principą: patiko vienoje romantiškoje vietoje – norisi keliauti į kitą. Žinoma, gali atsitikti ir taip, kad viena šalis privilios daugiau turistų, o į kitas šalis žmonės nebenorės vykti. Bet kokiu atveju, pasak viceministro, Lietuvai tai – labai didelė galimybė būti pamatytai iš naujo ir įvertintai.

Kol kas – tik pati pradžia



Tiesa, projektas tik prasideda. Dabar įvyko dar tik pirmasis partnerių susitikimas. Šių metų spalio pradžioje Vilniuje bus surengtas antrasis susitikimas, jo metu bus toliau plėtojamos idėjos, kurios jau bus įgavusios daug konkretesnį pavidalą.


Rudens posėdyje dalyvaus 23 prie maršruto kūrimo prisidedantys atstovai – Lietuvos, Čekijos, Vokietijos, Belgijos, Kipro, Prancūzijos, Austrijos, UNESCO, „National Geographic“ ir Europos kelionių komisijos atstovai, tinklaraštininkai.


Romantizmas be žvakių šviesos


Nors šiais laikais romantizmas labiau asocijuojasi su vakarienėmis žvakių šviesoje ir kelionių agentūrų gausiai siūlomomis kelionėmis į Paryžių, Veroną ir kitas įsimylėjėlių pamėgtas vietas, romantizmas – XVIII a. pab.–XIX a. I pusės Europos meno, filosofijos ir literatūros kryptis. Romantizmas Lietuvoje susijęs su XIX a. – 1831 ir 1863 m. – sukilimais, nacionalinio išsivadavimo kova.


Vilniaus romantizmo atstovai – Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Juzefas Ignacas Kraševskis, Vladislavas Sirokomlė, Žemaitijoje pagrindiniai romantizmo veikėjai buvo Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir Silvestras Teofilis Valiūnas, taip pat ryškus romantizmo poetas – Antanas Baranauskas, sukūręs poemą „Anykščių šilelis“. Ryškiausias mūsų romantizmo dainius – Maironis (eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“, istorinės dramos „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – Karalius“).


Vis dėlto, sprendžiant iš viceministro pasakojimo, bus remiamasi XVI a. romantiškąja Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto istorija, kuriai daug dėmesio skyrė vėlesnių epochų menininkai.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)