Demografija jau stabdo prekybą automobiliais 

Demografija jau stabdo prekybą automobiliais 

Palyginti su praėjusiu dešimtmečiu, smuko visų mūsų, naudotų automobilių pardavėjų, apyvarta ir pelnas.

Vidmantas UŽUSIENIS


Lietuviai jau ketvirtį amžiaus, nuo pat Nepriklausomybės 1990-aisiais atkūrimo, yra pelnytai laikomi Europos naudotų automobilių karaliais. Dėl to žinia, kad 2015 metais, palyginti su 2005-aisiais, mūsų šalyje sumažėjo vidaus naudojimui skirtų važinėtų mašinų, daugelį gali stebinti.


Maža to, Lietuva viso labo buvo viena iš trijų Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurioje pasireiškė ši tendencija. Kitos dvi šalys buvo mūsų kaimynė Latvija ir ekonomiškai stipriausia ES narė Vokietija. Palyginti su 2005 metais, Lietuvoje naudotų mašinų prieš dvejus metus buvo registruota 14,6 proc. (2015-ųjų registravimo rezultatas – 1 244 000, 2005-ųjų – 1 455 000), Latvijoje – 8,5 proc. (2015 m. – 679 000, 2005 m. – 742 000), Vokietijoje – 2,7 proc. (2015 m. – 45 071 000, 2005 m. – 46 090 000) mažiau.


Tokius duomenis vienoje savo naujausių ataskaitų pateikė ne kas kitas, o Tarptautinė automobilių gamintojų asociacija (OICA). Kaip rodo ataskaita, kitose ES narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse (Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine) per dešimtmetį naudotų automobilių skaičius augo.

Potencialūs pirkėjai išsivažinėjo


„Mažiau pirkti naudotų ir daugiau naujų automobilių mūsų tautiečiai tikrai nepradėjo, – „Lietuvos žinioms“ savo tvirtą nuomonę pareiškė naudotų mašinų verslu užsiimantis vienas Panevėžio verslininkas, nepanoręs viešinti savo pavardės. – Šimtai tūkstančių naudotų mašinų iš Kelių transporto priemonių registro (KTPR) pranyko tada, kai prieš kelerius metus įsigaliojo nauji teisiniai aktai, pagal kuriuos automobiliai yra automatiškai išregistruojami, jei jiems neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir jie nėra apdrausti.“

REKLAMA


Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2014 metų sausio 8 dieną, praėjus maždaug savaitei, kai įsigaliojo automatinį išregistravimą įteisinusios Saugaus eismo automobilių keliais pataisos, KTPR buvo registruoti 1 189 507 lengvieji keleiviniai M1 klasės automobiliai, arba 640 000 mažiau nei tų pačių metų sausio 1-ąją (1 829 997). OICA savo ataskaitoje atspindi bendrą M1 ir N1 (lengvųjų komercinių automobilių) statistiką.


Panevėžietis sakė OICA duomenų neregėjęs, tačiau tvirtino juntąs vis labiau siaurėjantį verslą, kuris esą su 2014 metų masiniu netvarkingų mašinų išregistravimu mažai ką turi bendra. Dienraščio pašnekovo manymu, naudotų automobilių skaičiaus mažėjimas yra labai susijęs ir su katastrofiška demografine situacija Lietuvoje.


„Palyginti su praėjusiu dešimtmečiu, smuko visų mūsų, naudotų automobilių pardavėjų, apyvarta ir pelnas. Žinoma, pirmiausia dėl to, kad 2009–2013 metais naudotų mašinų reeksportą į savo teritorijas labai smarkiai suvaržė ir pati Rusija, ir jos vadovaujamos Muitų sąjungos narės Kazachstanas bei Baltarusija, o iki 2014 metų Rusijos invazijos įvykių – ir Ukraina. Bet registravimo kritimas mūsų šalies vidaus rinkoje su tuo mažai susijęs. Manyčiau, mažiau naudotų mašinų nei prieš dešimtmetį lietuviai registruoja paprasčiausiai dėl to, kad mūsų liko daug mažiau. O ir tie, kurie liko, daugiausia yra pensinio amžiaus, ir mašinomis jie naudojasi retai. Jiems ne gėda važinėti ir dvidešimties metų senumo kledarais. Atnaujinti savo garažų transportą ryžtasi tik retas iš pensininkų, nes kam jiems tai?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

REKLAMA


Lietuvos demografinės padėties statistika išties negailestinga. 2011 metais atlikto surašymo duomenimis, mūsų šalyje gyveno 3 mln. žmonių, nors dar 2000-aisiais gyventojų buvo 3,5 milijono. Manoma, kad dabar mūsų yra belikę apie 2,7 mln., nors ir iš šio skaičiaus didelė dalis tautiečių tik yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, o iš tikrųjų dirba ir gyvena užsienyje. Jie dar yra vadinami laikinaisiais emigrantais.


Norvegijos fenomenas


Panevėžio verslininko teigimu, pastarųjų metų naudotų automobilių statistika greičiausiai būtų dar prastesnė, jei laikinieji emigrantai pirktų mašinas tose valstybėse, kuriose laikinai dirba.


„Laimė, dažniausiai svečiose šalyse dėl įvairiausių didžiulių mokesčių tautiečiams įsigyti net smarkiai pavažinėtą mašiną neapsimoka. Todėl dauguma jų naudotas transporto priemones perka Lietuvoje, o vėliau jau priregistruoja valstybėje, į kurią yra laikinai emigravę. Ir nors, pavyzdžiui, lietuvių pamėgtoje Norvegijoje registracijos mokesčiai yra milžiniški, automobilį pirkti Tėvynėje ir registruoti Norvegijoje vis tiek yra daug pigiau, nei visas procedūras atlikti vien tik Norvegijoje“, – patirtimi dalijosi panevėžietis.


Sutapimas ar ne, bet, OICA duomenimis, Norvegija buvo viena iš tų šalių, kurioje 2015 metais, palyginti su 2005-aisiais, buvo fiksuotas didžiausias Vakarų valstybėse naudotų automobilių skaičiaus augimas (21,8 proc.). Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, į kurias irgi jau seniausiai yra nusidriekę platūs emigrantų iš Lietuvos keliai, naudotų mašinų rinka per dešimtmetį augo atitinkamai 9,2 proc. ir 6,5 procento.



Demografija jau stabdo prekybą automobiliais 



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris