Žemaitiją garsina Šunų ir Katinų muziejai

Žemaitiją garsina Šunų ir Katinų muziejai

Menininkas, poetas, Šunų muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas palangiškis Vytautas Kusas.


Žemaitiją garsina Šunų ir Katinų muziejai


Naminių gyvūnų mylėtojai rūpinasi savo augintiniais, savanoriauja beglobių gyvūnų prieglaudose ir joms aukoja. Tačiau kartais meilė keturkojams nuveda dar toliau – paskatina įkurti muziejus. Lietuvoje, Žemaitijoje, veikia Katinų ir Šunų muziejai – jei negali laikyti tūkstančių gyvūnų, gali surinkti tūkstančius jų statulėlių ir atvaizdų...


Saulius BARASA


Pasukus į nuo Šiaulių miesto centro atokiau esančią Žuvininkų gatvelę, pasirodo žalumoje skendintis Jaunųjų gamtininkų centras. Kačių pėdutės veda į antrą aukštą – nepasiklysi. Unikaliame Katinų muziejuje galima išgirsti daug įdomių pasakojimų iš kačių gyvenimo. Šiuo metu ekspozicijoje yra apie 4 000 kačių iš viso pasaulio. Ir kiekviena turi savą istoriją, savą gyvenimą. Šiandien Katinų muziejus pasitinka ne vien iš įvairių medžiagų pagamintomis katėmis. Lankytojai gali susipažinti su kačių veislėmis ir jų charakterio savybėmis, veisimo sąlygomis. Čia galima išvysti kačių statulėlių, paveikslų, atvirukų, pašto ženklų, indų, žaislų, piešinėlių, knygų, netgi paskaityti eilėraščių apie kates. Katinėliai sukurti iš gintaro, porceliano, keramikos, medienos, kailio ir kitų medžiagų.

REKLAMA


Eksponatai į muziejų atkeliavo iš viso pasaulio: Brazilijos, Rusijos, Meksikos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Korėjos, Tailando, Kubos, Afrikos šalių ir, žinoma, Lietuvos... Įvairovė stebina net daug mačiusiuosius. Visą šią kolekciją sukaupė ir muziejuje 1990 m. įkurdino farmacininkė, gamtos mylėtoja šiaulietė Vanda Kavaliauskienė (1923–2011).


Žemaitiją garsina Šunų ir Katinų muziejai

Muziejaus lentynose galima gėrėtis apie 4 000 eksponatų, atkeliavusių iš 40 pasaulio šalių.


Lauktuvės iš Lenkijos


Katinų muziejus jau daugiau kaip 25 metus visame pasaulyje garsina Šiaulių miestą. Muziejų įkūrusi gamtos mylėtoja čia atgabeno savo gausią, namuose nebetilpusią įvairiausių kačių kolekciją. Katinų muziejus – unikalus tokio tipo muziejus visame Pabaltijyje.


Ši kolekcija prasidėjo nuo lauktuvių iš Lenkijos. Tai buvo nedidelis medinis katinukas su geltonu kaspinėliu. Po kelių dienų dar vienas katinas atkeliavo iš Kauno. Draugai, pažįstami, kolegos žinojo, kad ponia Vanda myli gyvūnus. Nuo tada ji ėmė kolekcionuoti. Suvenyrai plaukė iš įvairių miestų ir šalių. Prasidėjo kačių era...


Kai kolekcija nebetilpo namuose, buvo pradėta rūpintis kitomis patalpomis. Taip prieš 26 metus Šiauliuose, Jaunųjų gamtininkų centre, duris atvėrė Katinų muziejus. Žinia apie tokią kolekciją netruko pasklisti. Į Šiaulius važiavo žurnalistai iš įvairiausių šalių. Straipsnius spausdino Suomijos, Prancūzijos, Lenkijos žurnalai.


Šis muziejus nėra vienintelis kačių muziejus pasaulyje. Tačiau kitose šalyse esančių analogiškų muziejų specifika – kiek kitokia. Vienur jie yra labiau kaip prieglaudos, kitur orientuojamasi į paveikslų kolekcijas. Tiesa, pasaulyje, Katinų muziejaus darbuotojų žiniomis, tokių muziejų yra tik trys: Šiauliuose, Šveicarijoje ir Malaizijoje.

REKLAMA


Žemaitiją garsina Šunų ir Katinų muziejai

Šiuo metu ekspozicijoje yra apie 4 000 kačių iš viso pasaulio.


Tūkstančiai kačių iš Pakruojo


Neseniai viena moteris iš Pakruojo muziejui padovanojo savo mamos Virginijos Stuogytės (1954–2012) kačių kolekciją. Iš viso – daugiau kaip 1 000 mielų, simpatiškų, mylėtų ir puoselėtų kačių. Šiuo metu naujieji „gyventojai“ atidžiai tvarkomi, skaičiuojami ir laukiama, kol bus pagamintos ekspozicinės spintos naujai kolekcijai sudėti.


Kiekvienas eksponatas kataloguojamas. Užrašoma, kas padovanojo, kokiomis aplinkybėmis, iš kokio miesto, šalies. Eksponatai nuvalomi, jei reikia, išskalbiami. Dauguma jų laukia savo eilės, kada bus parodyti muziejaus lankytojams, nes kol kas trūksta laisvos vietos.


Urtė Vaserienė, laikinoji muziejaus vadovė, džiaugiasi, kad dovanoti katinukai gausiai papildys ekspoziciją. Sukatalogavus ir sutvarkius naujuosius eksponatus, būtinai bus surengtas parodos pristatymas. Tuomet muziejaus eksponatų skaičius turėtų gerokai viršyti 5 000. Taip muziejus ir plečiasi. Taip vis daugiau lankytojų gali apžiūrėti gausėjančią V. Kavaliauskienės išpuoselėtą ir Šiaulių miestui padovanotą kolekciją.


Žemaitiją garsina Šunų ir Katinų muziejai

Septintus metus gyvuojantis Šunų muziejus įrengtas daugiabučio namo bute.


„Katiniška“ muziejaus vadovybė


Augantis Katinų muziejus dabar jau užima daugiau nei tris sales. Dvi pagrindinės salės lankytojus maloniai kviečia grožėtis eksponatais, surūšiuotais pagal tai, iš kokios šalies yra atkeliavę, ar pagal savo stilistiką, medžiagą, formą, pagaminimo specifiką. Trečioji yra renginių salė, kur vyksta Katinų muziejaus gimtadienio šventės, parodų atidarymai, įvairūs edukaciniai užsiėmimai, susitikimai su kačių gerbėjais ir mylėtojais.


Visus muziejaus lankytojus pirmasis pasitinka katinas Perlas, vadinamas muziejaus direktoriumi. Meilaus būdo škotų nulėpausis labai myli muziejaus svečius, ypač vaikus. Šiuo metu muziejuje taip pat gyvena iš prieglaudos paimtos pilka su baltais lopais rainė pavaduotoja Meilutė ir pūkuota baltanosė baltapagurklė sekretorė Mildutė. Jos, kaip ir pridera muziejaus šeimininkėms, pasitinka lankytojus, keletą minučių pasiglausto, gauna dėmesio ir laimingos eina savais keliais.
Kiekvienais metais į muziejų atvyksta daugiau nei 10 000 turistų iš viso pasaulio. Kai kurie iš jų – ne vieną kartą. Katinų muziejus susirašinėja ir bendradarbiauja tiek su kačių, tiek su pelių muziejais iš Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Belgijos, Brazilijos ir kitų šalių.


Jaunųjų gamtininkų centre, Katinų muziejaus prieigose, yra įkurtas ir gyvasis kampelis – jame gyvena įvairūs egzotiški gyvūnai. Čia lankytojai gali pamatyti pitoną, Lietuvos žaltį, driežų, net mielą mažą beždžionėlę. Dvi skirtingos ekspozicijos puikiai papildo viena kitą.


Žemaitiją garsina Šunų ir Katinų muziejai
Pirmasis pasitinka katinas Perlas, vadinamas muziejaus direktoriumi.


Šunų muziejus pasitinka netikėtumais


Barzdotas, kresnas, nestokojantis žemaitiško akcento ir subtilaus humoro, su akyse žybsinčiais velniukais, energingas ir nenustygstantis vietoje kaip jo augintinis – tokį Vytautą Kusą teko sutikti nekantriai lūkuriuojantį Šunų muziejaus prieigose. Gidu tapęs palangiškis ausiai miela žemaičių tarme papasakojo muziejaus atsiradimo ir kiekvieno neįkainojamo eksponato istoriją.


Prieš 25 metus Vida su būsimuoju vyru Vytautu vaikščiodama veislinių šunų parodoje Kaune visai netikėtai buvo paklausta: „Nori šuns?“ Gavęs teigiamą atsakymą Vytautas kelioms minutėms dingo. Sugrįžęs į Vidos delnus įdėjo mažytį simpatingą molinį šuniuką. „Dabar jau turi“, – tepasakė. Nuo to momento būsimieji sutuoktiniai susirgo liga, kuria užsikrėtė jų vaikai, giminės, kaimynai, draugai, pažįstami ir nepažįstami. Suvenyrinių šunų kolekcionavimo liga.
Pirmaisiais kolekcionavimo metais rasti suvenyrinių šunų buvo sunkoka. Laikui bėgant, Vida ir Vytautas turėjo beveik visus „šuniškus“ suvenyrus, kurie pasirodydavo Lietuvos parduotuvių lentynose. Šiandien pasirinkimas – didžiulis, tačiau ir jie tapo išrankesni. Dabar suvenyro pasirinkimą dažniausiai lemia piniginės storis. Be to, Kusų šeimai kolekcionuoti padeda visi, kas gali: artimieji, giminės, draugai, geri pažįstami ir net nepažįstami. Žinodami sutuoktinių aistrą, visi dovanų veža šuniukų.



Eksponatai iš 40 pasaulio šalių


Septintus metus gyvuojantį muziejų, įrengtą daugiabučio namo bute, palangiškio menininko V. Kuso dirbtuvėse, jau spėjo aplankyti nesuskaičiuojama gausa turistų iš 28 šalių. Atsiliepimų knygoje yra įrašų ne tik lotyniškais rašmenimis ar kirilica, bet ir hieroglifais. Muziejaus lentynose galima gėrėtis apie 4 000 eksponatų, daugiausia yra suvenyrinių šunų statulėlių. Eksponatai atkeliavo iš 40 pasaulio šalių.


Visi Šunų muziejaus eksponatai kataloguojami. Kiekvienas turi kortelę, kurioje nurodyta šuns atsiradimo data ir istorija, šuns veislė, medžiaga, spalva, aukštis, poza ir kt. Visus eksponatus kruopščiai registruoja didžiausia Vytauto pagalbininkė – žmona Vida. Šiuo metu didžiausias muziejaus eksponatas – 80 cm aukščio rankų darbo medinis sėdintis šuo. Mažiausias – 5 mm ilgio sidabriniai šuns formos auskarai.


„Šuniukai pagaminti iš maždaug 25 rūšių medžiagų: aukso, sidabro, tešlos, šiaudų, odos, porceliano, plastiko, medienos, kriauklių, gintaro, muilo, ragų, kaulų, akmens, metalo, stiklo, keramikos, šokolado ir t. t.“, – neužsikirsdamas vardija žodžio kišenėje neieškantis palangiškis. Kai kurie šuniukai turi tiesioginę paskirtį buityje. Tai gertuvė, monetos, žiebtuvėliai, žiedai, liniuotė, antpirštis, kortos, laikrodis, žvakė, kepimo formelė, taupyklės, peleninė, rašalinė, peilis... Muziejaus atidarymo proga Vytautui ir Vidai brolis padovanojo žiedus su šunų simbolika.


Žemaitiją garsina Šunų ir Katinų muziejai

Vienas eksponatų.


Menininko darbai – rekordų knygoje


Namo grįžtančio Vytauto laukia jagdterjerų veislės šuo Tiksis. „Jis – tikrai nuostabus draugas. Beje, visada turi savo nuomonę“, – sako Šunų muziejus įkūrėjas. Augintiniui pakanka šeimininko žvilgsnio, kad suprastų, kokia yra jo nuotaika. Jei pamato, kad nuotaika – gera, taikosi kokią šunybę iškrėsti. Tačiau jei pastebi, kad viskas yra priešingai, elgiasi ramiai.


Užsukusieji į Šunų muziejų gali išvysti ne tik jo eksponatus. Kitoje patalpoje lankytojus nustebina šio Palangos menininko tapyti paveikslai, sukurtos miniatiūros, meniškai išpjaustyti įvairių paukščių kiaušinių lukštai. Keli unikalūs Vytauto darbai yra patekę į Lietuvos rekordų knygą. Pirmasis iš menininko darbų į ją pateko ilgiausias paveikslas. 7,1 m ilgio ir 2 cm pločio kūrinyje įamžinti šalies istorijos fragmentai, geografinės vietovės. Dvejus metus kurtame piešinyje yra apie 10 000 įvairių figūrų. Kitas rekordų knygoje atsidūręs V. Kuso kūrinys – mažiausia Lietuvoje spausdinta knyga „Pojūtis“. Jos dydis tesiekia 8 × 9 mm, storis – 3 mm. 56 šios knygos puslapiuose tilpo V. Kuso eilėraštis ir trys nutapytos miniatiūros.

REKLAMA


Pasaulio šviesą išvydo devynios Vytauto poezijos knygos. Devintoji – kelių centimetrų dydžio. Knygutėje atspausdintos darbų reprodukcijos yra originalaus dydžio. Ji skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms atminti. „Knygutėje yra tiek reprodukcijų, kiek metų M. K. Čiurlionis nugyveno“, – sako poetas. Iliustruotą eilėraščių rinktinę sudaro 100 puslapių.


Ne tik mažieji lankytojai, bet ir jų tėveliai su dideliu susidomėjimu apžiūri Palangoje, Taikos gatvėje, įsikūrusį Šunų muziejų. Ar mažiesiems gali būti didesnis džiaugsmas už galimybę išvysti vienoje vietoje gausybę suvenyrinių geriausių žmogaus draugų? „Žmogiška padėka – tai pats geriausias įvertinimas, kokio tik gali susilaukti iš lankytojų“, – atsisveikindamas prisipažino žemaitis menininkas, poetas, Šunų muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas V. Kusas.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)