Konglomerato uola ir kiti Užpalių stebuklai

Konglomerato uola ir kiti Užpalių stebuklai

Konglomerato uola - masyvus molio ir žvyro luitas.


Šiandien ne vienas galime pasipuikuoti svečius kraštus pažįstą geriau nei gimtąjį. Ir kur tik mūsų nebūta? Pabuvota Balyje ir Maldyvuose, Indijoje ir už Atlanto. O Lietuvoje, ko gero, dar daug nepažintų kampelių. Pavyzdžiui, Užpalių apylinkės.

Atgal į praeitį


Užpaliai – nedidelis miestelis šiaurinėje Utenos rajono dalyje. Šventosios upė jį tarsi perskiria pusiau. Aplinkui išsibarstę kaimeliai – Kaimynai, Galiniai, Vilkabrukiai, Auleliai – tolimesni ir artimesni Užpalių bičiuliai ar giminaičiai. Užpalių apylinkėse aptikti pilkapiai ir senos kapinės liudija, kad šiame krašte žmonių gyventa jau IV–VI amžiais.


1845 metais archeologai rado žalvarinių papuošalų – žiedų, apyrankių, segių, – peilių, kirvių ir kitokių daiktų. XIX amžiaus pabaigoje buvo atidengtos senos kapinės, jose rasta daugybė žmonių kaulų, taip pat IV amžiui priskirtinų daiktų – įvairių smeigtukų, apyrankių, antkaklių. O viename netoli Užpalių esančiame dvare po pastatų pamatais aptiktas išties įspūdingas lobis – daugiau kaip 30 varinių Romos monetų, paauksuota segė ir bronzinis auskaras.

REKLAMA


Archeologų nuomone, Užpalių pilies ištakos gali siekti labai senus laikus – pirmuosius amžius prieš Kristaus gimimą ar po jo. O pilies kilmę reikėtų sieti su Pašvenčiuose gyvenusios giminės pilimis, apie kurias senuosiuose metraščiuose išlikę užuominų, esą aisčių žemėje yra daug miestų ir kiekvienas iš jų turi savo karalių. Vienas iš tokių „miestų“ galėjo būti Užpalių pilis. Deja, šios pilies vieta – Šeimyniškių piliakalnis – nedaug ištyrinėta.


Konglomerato uola ir kiti Užpalių stebuklai

Užpalių dvaro liekanos.

Užpaliečiai – seniausi lietuviai?


Ar iš tiesų lietuvių šaknys prasideda ties Užpaliais? Užpalių seniūnas Eugenijus Keraminas teigia, jog daugelį atsakymų galima rasti Stanislovo Balčiūno ir Vandos Kuliešienės knygoje „Užpaliai – mūsų svajonių kraštas“, kur suguldyta šio krašto istorija. Manoma, kad lietuvių tautos (pradėjusios formuotis pirmojo tūkstantmečio antrojoje pusėje) pagrindą sudarė lietuvių gentis, gyvenusi į rytus nuo Nemuno vidupio ir Šventosios iki Merkio upės. Taigi peršasi mintis, kad Užpalių krašto žmonės yra seniausio lietuvių tautos kamieno palikuonys.


Užpalių vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmąsyk minimas 1261 metų Mindaugo dokumente, kuriame nurodomos ordinui užrašomos sėlių žemės ribos. 1274-aisiais Livonijos ordinas dėl žygių į Lietuvos gilumą pastatė Daugpilio tvirtovę. Kartu su kitomis pilimis buvo tvirtinama ir Užpalių pilis. Strateginiu požiūriu pastaroji buvo bene svarbiausia šio ruožo tvirtovė.


Užpalių pilis stovėjo ant Šeimyniškių piliakalnio, stūksančio dviejų didžiulių raguvų apsuptame šlaito kyšulyje. Kadaise čia kone 20 metrų aukštyje stovėjo rąstų aptvaru apjuosta pilis. Piliakalnio papėdėje buvo vandens griovys. Dar ir dabar, ypač per pavasario potvynius ar smarkesnes liūtis, piliakalnį iš pietų ir šiaurės pusių skalauja atgiję Pilupio ir Piliaus upeliai. Užpalių piliai priklausė didžiulės apylinkės – ir už Anykščių, netoli Kavarsko, buvęs Pienionių dvaras, ir netgi prie Vilniaus įsikūręs Sudervės miestelis su gretimomis apylinkėmis.

REKLAMA


Nuo XIV amžiaus pabaigos iki XV amžiaus vidurio Užpalius valdė Kernavės bajoras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vietininkas Kristupas Astikas, aktyviai dalyvavęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame gyvenime.


Po mirties jo vietą užėmė sūnus Radvila Astikaitis. Abudu – ir tėvas, ir sūnus – buvo ne tik sumanūs karvedžiai, bet ir puikūs diplomatai. Radvila Astikaitis kartu su Kauno pilies vietininku Sudvaju pasirašė Rastenburgo sutartį, nubrėžusią sieną tarp Lietuvos ir Livonijos. Jo valdymo laikais (XV amžiaus viduryje) Užpaliuose buvo ketinama šaukti tarptautinį suvažiavimą ilgai užsitęsusiems pasienio ginčams su Livonija spręsti. XV amžiuje Užpaliuose buvo tarptautinis teismas, kur teisdavo netgi kitų valstybių piliečius.


Konglomerato uola ir kiti Užpalių stebuklai

Dabartinis Užpalių Vytauto Didžiojo tiltas pastatytas 1930 m.


Užpalių vardo kilmė


Istorikas Arminas Saulis teigia, esą dėl Užpalių pavadinimo būta įvairių minčių, netgi ginčų kilę. Vieni šaltiniai tvirtina, kad ši vietovė pavadinta kairiojo Šventosios upės intako – Užpalos upelio, tekančio šiauriniu gyvenvietės pakraščiu, – vardu. Kita Užpalių vardo kilmės versija – esą kadaise prie upės gyveno didelis būrys žmonių, juos nuolat puldinėjo priešai – plėšdavo turtą ir žudydavo gyventojus, – taigi Užpalių pavadinimas kilo iš žodžių „užpuolis“, „užpuolimas“.


Dar viena Užpalių vardo kilmės versija tokia: neva ten, kur šiandien dunkso Užpalių miestelis, stovėjo didelis pono Užpalio valdytas dvaras, ilgainiui jis išnyko, o vietovė taip ir liko pavadinta buvusio dvarininko vardu.


Vis dėlto dažniausiai Užpalių pavadinimas kildinimas iš daiktavardžio „palios“ ir prielinksnio „už-“. Pastaroji versija, regis, įtaigiausia. Ir šiandien Užpalių centre sutikta miestelio senolė Eleonora, paklausta, ar žinanti Užpalių vardo istoriją, skuba pasakoti seną padavimą. Tikina jį girdėjusi dar iš savo bobutės lūpų. Girdi, kadaise netoli nūdienos Užpalių telkšojo pelkės, vadintos paliomis. O už jų – didžiulis miškas, kuriame augo tiesūs, aukšti medžiai. Užtat miškas vadintas Lygiuoju mišku. Ponai mėgo tame miške medžioti. O susiruošę į medžioklę ir užklausti, kur joja, atsakydavo, girdi, ten, už palių, į Lygųjį mišką!



Apylinkių grožybės


Kokių grožybių galima pamatyti Užpalių apylinkėse? Pasak seniūno E. Keramino, čia daug įvairiausių dalykų. Įspūdinga Konglomerato uola Šeimyniškių kaime, Vytauto Didžiojo tiltas per Šventąją, tolimą praeitį menantis vandens malūnas, legendomis apipintas Krokulės šaltinis ir kita.


Pasakojama, jog senovėje ąžuolinių rąstų tiltas Šventosios upę juosė ne dabartinėje vietoje, o kone puskilometriu piečiau. Ilgainiui apgriuvęs tiltas buvo perstatytas, vėliau, per Pirmąjį pasaulinį karą, sudegė. 1930 metų vasarą buvo pastatytas dabartinis Užpalių Vytauto Didžiojo tiltas. Gelžbetoninio trijų arkų tilto projekto autorius – architektas, inžinierius-statybininkas Pranciškus Markūnas. Įdomu, kad per Antrąjį pasaulinį karą tiltą bombardavo ir rusai, ir vokiečiai, tačiau nė viena bomba tilto nesugriovė. Štai taip!


„O kurgi tas Krokulės šaltinis?“ – teiravomės vietinių. „Čia pat, už kelių žingsnių į šoną“, – mostelėjo ranka praeivis. Vis dėlto tie keli žingsniai – tai pora kilometrų ne itin smagaus žvyrkelio! Krokulės šaltinis – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Legenda byloja, esą vieną šiltą vasaros rytą piemenėliams šioje vietoje pasirodė Kristus. Nusigandę vaikai puolė ant kelių ir ėmė melstis. Kristus vaikelius palaimino ir išnyko. Šiandien šioje vietoje stovi koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į šaltinio duburį yra įleistas akmeninis rentinys, iš kurio perteklinis vanduo siaura protaka įteka į Šventąją. Teigiama, jog Krokulės vanduo – stebuklingas – gydo kūno ir sielos negalavimus.


Konglomerato uola ir kiti Užpalių stebuklai

Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė.


Tikėjimo buveinės


Užpaliuose stovi ir Švč. Trejybės bažnyčia su varpine, ir Šv. Nikolajaus cerkvė. Pirmoji medinė Užpalių apylinkių cerkvė (pašventinta 1866 metais) buvo pastatyta Mažeikiškių kaime, nutolusiame nuo miestelio per 2,5 kilometro. Vėliau buvo gautas Vilniaus gubernatoriaus Michailo Muravjovo leidimas statyti mūrinę cerkvę. Tąsyk laikinos Mažeikiškių cerkvės šventikas kreipėsi į gubernijos tarnybą su prašymu, kad cerkvė būtų statoma ne Mažeikiškiuose, o Užpaliuose. Iki 1869-ųjų pabaigos vyko susirašinėjimas, kol galop buvo nutarta mūrinę cerkvę statyti Užpaliuose.


Užpalių miestelio aikštėje šalia bažnyčios, kelių parduotuvių ir turgavietės pastatytas paminklas šv. Florijonui. Vienų šaltinių teigimu, paminklas iškilo XIX amžiaus pabaigoje, kitų – po 1912 metų gaisro. Tačiau įdomiausia, jog 1944 metų vasarą, kai traukdamasi vokiečių armija miestelį apšaudė bei bombardavo ir aikštėje sprogo aviacinė bomba, paminklas nenukentėjo! 1963 metų vasarą paminklas buvo nugriautas, o 1991-aisiais vėl atstatytas.

Įspūdingoji Konglomerato uola

REKLAMA


Ir kas gi tas konglomeratas? Tai – nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs žvirgždas, gargždas, rieduliai. Konglomeratas susiformuoja dėl sudėtingų požemyje vykstančių hidrocheminių procesų.


Konglomerato uola – masyvus molio ir žvyro luitas. Konglomerato atodanga atrasta netoli Užpalių esančiame Šeimyniškių kaime. Anksčiau šioje vietoje buvo žvyro karjeras. Kasant žvyrą išniro keisti didžiuliai molio ir akmenukų luitai. Pasirodė, kad tai – gana retas gamtos paminklas.


2002 metais Konglomerato uola buvo paskelbta geologiniu gamtos paveldo objektu. Vaizdas išties įspūdingas! Prieš akis atsiveria įspūdingi akmens luitai. Sunku suvokti, jog visa tai – ne kažkur, tolimuose kalnuotuose kraštuose, o mūsų Lietuvėlėje! Iš tolo akiai grėsmingi akmenys, vos priėjus artyn, atsiveria žaismingomis faktūromis. Vis dėlto daugelyje vietų susmaigstytos lentelės su įspėjančiais užrašais „Nelaipioti!“.


Konglomerato uola ir kiti Užpalių stebuklai

Buvęs vandens malūnas. Užpalių dvaro inventoriuje paminėtas 1847 metais.

Užpalių vandens malūnas


1800–1831 metais Užpaliuose buvo pastatytas šiaudais dengtas medinis malūnas. Vėliau, 1836-aisiais, suręstas akmeninis vandens malūnas. O apie 300 metrų į šiaurę nuo malūno iškilo medinė Šventosios užtvanka. Nuo jos atsišakojo baudžiauninkų iškastas kanalas akmenimis grįstais krantais, juo vanduo atitekėdavo iki malūno pastato.


Užpalių dvaro inventoriuje vandens malūnas paminėtas 1847 metais. Malūnas, kuriame buvo trejos girnos ir vėlykla, įkainotas 3 000 rublių. Iš Valstybės turtų rūmų jį nuomodavo įvairūs asmenys. 1851-ųjų potvynis apgriovė pastatą ir sugadino įrenginius. 1875 metais malūną įsigijo buvęs kanceliarijos tarnautojas Michailas Lebedevas, o po metų pardavė Ukmergės miestiečiui Anuprui Kosarskiui. Šis 1877-aisiais pastatą atstatė. Malūno ir užtvankos atstatymo, mechanizmų atnaujinimo ir kanalo tvarkymo darbai atsiėjo daugiau kaip 20 000 rublių.


1929 metais malūną įsigijo Steponas Pranckevičius ir valdė iki Antrojo pasaulinio karo. S. Pranckevičiaus iniciatyva buvo pastatytos betoninės užtvankos atramos. Malūnas veikė iki 1969-ųjų. Jis kurį laiką priklausė Utenos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatui. Šiandien Užpalių vandens malūnas privatizuotas. Kaip jis atrodys po metų kitų, kokia bus jo paskirtis? Pagyvensime – pamatysime!


Parengta pagal žurnalą „Savaitė“







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)