Karo pabaiga: dvi datos ir nežinomas aukų skaičius

Karo pabaiga: dvi datos ir nežinomas aukų skaičius


Gegužės 8-oji minima kaip Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje diena. Tačiau Rusijoje, o anksčiau Sovietų Sąjungoje, Pergalės diena buvo minima gegužės 9-ąją. Kodėl?


Ramūnas Bogdanas


1945 m. gegužės 6 vakarą Jungtinių pajėgų vadas amerikiečių generolas Dwightas Eisenhoweris paskelbė ultimatumą, jog vokiečiai privalo nedelsdami besąlygiškai kapituliuoti, antraip po dviejų dienų bus atnaujinti masiniai vokiečių pozicijų ir miestų bombardavimai. Vokiečių generolas Alfredas Jodlis pranešė apie ultimatumą admirolui Karlui Donitzui, kuris pagal balandžio 30-ąją nusižudžiusio Hitlerio testamentą buvo valstybės vadovas.


K. Donitzas įgaliojo A. Jodlį pasirašyti kapituliacijos aktą, ir tai įvyko Prancūzijos mieste Reimse pirmosiomis gegužės 7 d. valandomis – 2 val. 41 min. Iš sovietų pusės pasirašė generolas Ivanas Susloparovas, komandiruotas prie Sąjungininkų pajėgų štabo. Kapituliacija turėjo įsigalioti gegužės 8 d. 23val. 01 min.
Pakartotina kapituliacija


Stalinas buvo nepatenkintas, kad ne tie asmenys pasirašė, kad ne Berlyne pasirašė, ir pareikalavo naujos ceremonijos. Vinstonas Churchillis ironiškai pastebėjo, jog pasirašė vieną aktą dėl vokiečių, o dabar pasirašys kitą dėl rusų.


Antram pasirašymui Karlhorste prie Berlyno buvo atsiųstas Stalino favoritas maršalas Grigorijus Žukovas. Kad nedirgintų jautrių rusų, vietoj D. Eisenhowerio, kuris savo pareigomis buvo aukščiau už G. Žukovą, pasirašė jo pavaduotojas britas jungtinių pajėgų aviacijos maršalas Artūras Tedderis. 

REKLAMA


Rusai nesutiko, kad būtų daugiau nei trys nugalėtojų parašai, įskaitant G. Žukovo. Generolas de Gaulle‘is reikalavo, kad pasirašytų ir prancūzai. Taigi, jau keturi parašai. Visą vakarą vyko derinimai ir perspausdinimai. Pagaliau nutarta, kad amerikiečių ir britų atstovai pasirašys tik kaip liudininkai. Iš vokiečių pusės pasirašė K. Donitzo įgaliotas feldmaršalas Wilhelmas Keitelis.


Dokumentas buvo realiai pasirašytas 22 val. 43 min., kada Maskvoje jau buvo  gegužės 9-osios 00 val. 43 min. Pagal tekstą, kapituliacija įsigaliojo beveik tuoj pat, gegužės 8d. 23val. – lygiai kaip numatyta ir pirmajame kapituliacijos akte, pasirašytame Reimse. Todėl Vakarai, remdamasi abiem kapituliacijos aktais, ir mini gegužės 8-ąją kaip Pergalės Europoje dieną.


Karo pabaiga: dvi datos ir nežinomas aukų skaičius

Ramūnas Bogdanas. Š.Mažeikos (Delfi.lt) nuotr.


Stalinas nuo pat pradžių nusprendė atsidalinti tą pergalę, atsiriboti nuo savo sąjungininkų ir gegužės 9 d. rytą paskelbė įsakymą dėl pergalės saliuto Maskvoje, kuriame pranešė, kad besąlygiškos kapituliacijos aktas buvo pasirašytas gegužės 8-ąją Berlyne, tačiau čia pat įsakyme Pergalės diena pavadino gegužės 9-ąją.


Net pirmas apvalus gegužės 9-osios jubiliejus 1955 m. buvo paminėtas be paradų. Dar buvo per daug liudininkų, mačiusių šios pergalės kainą. Pasak Stalino, žuvo 7 mln. žmonių. Kol jis buvo gyvas, niekas neginčijo, nors skaičius – visai iš lubų trauktas. 


Tik prie Leonido Brežnevo 1967 m. atidengtas paminklas Nežinomam kareiviui prie Kremliaus sienos. Nuo Nikitos Chruščiovo laikų jau buvo pripažįstama, jog Tarybų Sąjunga per karą neteko 20 mln. gyventojų.


Prie Michailo Gorbačiovo skaičius buvo padidintas iki 27 mln. O šių metų vasarį per klausymus Rusijos Dūmoje „Patriotinis Rusijos piliečių auklėjimas. Nemirtingasis pulkas“? buvo pateikti pribloškiantys duomenys iš išslaptintų TSRS Plano komiteto archyvų, jog per karą žuvo 42 milijonai.


Dūmoje kariuomenės nuostolius bandyta tradiciškai mažinti iki 19,4 mln. Istorikas Borisas Sokolovas patvirtina bendrus duomenis, išskirdamas, jog šį skaičių sudaro 14 mln. civilių aukų ir beveik 27 mln. kariškių. Palyginimui, Rytų fronte žuvo 2,7 mln. vokiečių karių.

REKLAMA


Dūmoje vasarį paskelbtame pranešime bandyta mažinti armijos nuostolių skaičių iki 19,4 mln. Per paskutinį oficialų bandymą skaičiuoti karo aukas 1993, jau prie Boriso Jelcino, istorikai sako patyrę didelį spaudimą pateikti tokius kariuomenės praradimus, kad jie būtų kuo artimesni vokiečių nuostoliams. Tada buvo paskelbta, jog žuvo 8,6 mln. sovietų karių.


Vokietija iš viso per karą neteko 7,4 mln. gyventojų, iš jų – 4,3 mln. kariškių visuose frontuose. O dėl karo pradžios šios valstybės susitarė drauge, 1939 rugpjūčio 23 pasirašydamos slaptuosius protokolus ir pirmą karo etapą iki 1941 birželio 22 praėję kaip sąjungininkės.


Dabartinė Kremliaus valdžia toliau pučia Pergalės dienos pompastiką, po kariniais paradais ir Georgijaus juostelėmis slėpdama siaubingą tiesą, kad milijonai piliečių buvo suvartoti kaip patrankų mėsa. Jų gyvybėmis buvo užkamšytas TSRS vadovybės nesugebėjimas kariauti. Vladimiras Putinas to viešai pripažinti negali, nes griūtų jo mitas apie vadą, kuris privalomas Rusijos valdžios viršūnėje. 


Istorinė tiesa yra pavojinga dabartiniam režimui, vaizduojančiam ne mažesnį atsiribojimą nuo Vakarų kaip ir 1945 m. gegužę ir žvanginančiam ginklais ne prasčiau, kaip per Šaltąjį karą. Tačiau pagrindas pūstis yra labai netvirtas, nes jis padarytas iš melo, kuris nesulaikomai lenda į paviršių, ir kada nors Rusija išgirs tų 42 mln. aukų klausimą – Kodėl? 


Tik tada, ieškodami atsakymo, jie pradės atsisveikinti su imperine praeitimi. Bet niekas nežino, kada Rusija kaip valstybė subręs tiek, kad galėtų pažvelgti į 42 mln. netekčių prarają, nes tik jos dugne rastų skaudų ir aiškų atsakymą apie savo klystkelius, kuriuose praleido beveik visą 20 amžių.


Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ. Karo pabaiga: dvi datos ir nežinomas aukų skaičius



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris