Jau 21-ąjį kartą rengiamas tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ nuo kovo 31 d. skelbia tikrą emocijų pavasarį. Žiūrovai galės rinktis iš daugiau kaip 200 kino juostų, susitikti su filmų kūrėjais, pasimėgauti kino šventės atmosfera. Apie tai, kaip nepasiklysti spalvingoje festivalio programoje, teiravomės „Kino pavasario“ direktorės Vidos RAMAŠKIENĖS.

– Kokie nauji vėjai padvelks šiame „Kino pavasaryje“?

– Manau, svarbiausia, kad šis kino forumas, kaip ir ankstesni, padovanos žmonėms teigiamų emocijų. Jas ir suteiks tie naujausi kino pasaulyje dvelkiantys vėjai. Šių metų festivalio partnerė – Ispanija, nes „Kino pavasaris“ užmezgė glaudžius ryšius su prestižiniu San Sebastiano kino festivaliu. Bus rodomi originaliausi ispaniški filmai, o į Vilnių festivalio dienomis atvyks Ispanijos kino industrijos profesionalų. Žiūrovai turės progą rinktis iš „Oskarams“ nominuotų, prestižiniuose kino festivaliuose apdovanotų filmų. Pirmą kartą rengiamos hibridinių filmų ir muzikinių klipų programos, taip pat, manau, reikšminga pagal Viljamo Šekspyro kūrinius sukurtų filmų retrospektyva, svarbūs naujausi iškilių kino kūrėjų darbai. Iš ryškių šių metų festivalio filmų – danų drama „Karas“ (rež. Tobiasas Lindholmas), prancūzų ir turkų „Mustangės“ (rež. Deniz Gamzė Ergiuven) ir britų „Kerol“ (rež. Todas Heinsas), taip pat totalitarinę Šiaurės Korėjos sistemą atskleidžiantis Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Čia visad šviečia saulė“, geriausiu ispanišku filmu pripažintas „Trumanas“ (rež. Seskas Gajus) ir kt. Kino šventė didžiuosiuose šalies miestuose truks iki balandžio 14 d.

– Kokia šių metų festivalio „aritmetika“?

– Mūsų festivalio komanda, atsižvelgdama į žiūrovų pageidavimus, nes buvo sunku aprėpti net ir įdomiausius filmus, šiemet atrinko mažiau negu pernai kino juostų, bet bendras seansų skaičius liko toks pats. Per dvi balandžio savaites numatyta parodyti 210 filmų, 80 iš jų – trumpametražiai. Jie suskirstyti į konkursinių ir nekonkursinių filmų programas. „Trumpukų“ gerbėjų lauks ne tik įprasti, bet ir išskirtiniai naktiniai seansai. Žiūrovai galės išreikšti savo nuomonę ir išrinkti geriausią trumpojo metro filmą. Beje, vyriausiasis festivalio programos sudarytojas Edvinas Pukšta suskaičiavo, kad norint peržiūrėti visus „Kino pavasario“ filmus prireiktų 252 valandų ir 21 minutės, arba 10,5 dienos. Net penki filmai bus ilgesni nei trijų valandų trukmės, o Berlyno „Sidabriniu lokiu“ apdovanota „Lopšinė liūdnai paslapčiai“ (rež. Lavas Diazas) pareikalaus aštuonių valandų susikaupimo.

– Įdomus ir jūsų pačios, kino gurmanės, prioritetinis festivalio filmų penketukas.

– Man patinka, kad išskirtinis dėmesys skiriamas moterų gyvenimams, taip pat jautrioms vyro ir moters santykių bei emocijų temoms. Tad iš savo rekomenduojamų filmų pirmuoju numeriu pažymėčiau danų režisieriaus Tomo Vintenbergo filmą „Komuna“. Jį pamačiau šiemet Berlyno kino festivalyje. Jis mane sužavėjo stipriais veikėjų paveikslais. Filme žiūrovų klausiama, kur ta riba tarp laisvės ir savininkiškumo porų santykiuose. Antrasis būtų islandų filmas „Avinai“ (rež. Grimuras Hakonarsonas). Jame, nors veiksmas vyksta Islandijos kaime, personažų būdas yra artimas lietuviškam temperamentui. Įsiminė režisieriaus gebėjimas su humoru atskleisti gilius išgyvenimus. Trečiasis – nepaprastai jautrus Ispanijos ir Argentinos filmas „Trumanas“. Čia sužavėjo pagrindinės temos perteikimas – draugystės svarba mirties akivaizdoje, taip pat puiki ispanų aktorių vaidyba. Dar vienas mane sužavėjęs filmas – „Mustangės“, kur profesionaliai papasakota istorija apie paauglių maištą, laisvės troškimą, norą laužyti tradicijas, maža to, daryti tai su džiaugsmu. Penktasis filmas, kurį rekomenduočiau dėl jame vaizduojamo ypatingo gamtos ir žmogaus ryšio, – lenkų režisierės Martos Minorovič „Stepių vaikas“. Jame atskleisti išgyvenimai, kuriuos sukėlė berniuko draugystė su prijaukinta laukine kumelaite ir juos supantis stepių grožis.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

„Kino pavasario“ filmų penketukas

1. „Komuna“. Rež. Tomas Vintenbergas. Danija, Švedija, Nyderlandai.

2. „Avinai“. Rež. Grimuras Hakonarsonas. Islandija, Danija.

3. „Trumanas“. Rež. Seskas Gajus. Ispanija, Argentina.

4. „Mustangės“. Rež. Deniz Gamzė Ergiuven. Prancūzija, Vokietija, Turkija.

5. „Stepių vaikas“. Rež. Marta Minorovič. Lenkija, Vokietija.

Filharmonijoje ketvirtadienio vakarą iškilmingai atidarytas jau 21-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris", kasmet džiuginantis sostinės bei visos Lietuvos kino mėgėjus. Dvi savaites truksianti didžiausia Lietuvos kino šventė šiemet žiūrovams pasiūlys daugiau kaip 200 rinktinių filmų iš viso pasaulio ir sulauks tiek pat svečių - kino profesionalų.

Premjeras Algirdas Butkevičius festivalio atidarymo iškilmėse sakė, jog „Kino pavasaris" - tai išskirtinė proga susipažinti su didžiųjų kino meistrų kūryba. Jis sveikino organizatorius, padovanojusius kino mėgėjams dar vieną įspūdžių kupiną pavasarį, o kino mėgėjams palinkėjo naujų atradimų.

„Šis renginys jau seniai peržengė kino festivalio ribas - tai viso miesto šventė, kasmet vis įdomesnė, įvairesnė ir pritraukianti vis daugiau svečių iš viso pasaulio. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kuriantiems draugišką ir atvirą miesto atmosferą", - atidarymo renginyje susirinkusius žiūrovus ir festivalio organizatorius pasveikino ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus miesto savivaldybė yra festivalio partnerė, įsteigusi prizą festivalio konkursinės programos „Nauja Europa - nauji vardai" nugalėtojui.

„Kino pavasaris" vieno didžiausių ir gausiausiai lankomų renginių šalyje vardą užsitarnavo pateikdamas žiūrovams kruopščiai atrinktą, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose kino profesionalų ir mėgėjų įvertintą kino programą. Pernai festivalio filmus pamatė daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.

„Emocijų pavasaris!" - toks yra šių metų festivalio šūkis. Iš viso šių metų „Kino pavasaryje" galima rinktis iš daugiau nei 200 pilnametražių ir trumpametražių filmų, pirmą kartą rodomų Lietuvoje. Tarp jų - šešiems „Oskarams" nominuota drama „Kerol" („Carol"), „Oskarui" už geriausią užsienio filmą nominuoti „Karas" („A War") ir „Mustangės" („Mustang") ir daugelis kitų.

Festivalyje įvyks ir lietuviškos filmų premjeros: Mariaus Kvedaravičiaus „Mariupolis", Igno Miškinio „Karalių pamaina", Albinos Griniūtės „Ateljė „Rojaus drabužiai". Kaip ir pernai, „Kino pavasaris" rengia programą „Lietuviai svetur", kurioje - Lietuvos kino kūrėjų, gyvenančių ne Lietuvoje darbai. Iš viso festivalyje įvyks 18-os filmų premjeros, prie kurių dirbo Lietuvos kino kūrėjai.

Šiais metais jau 21-ąjį kartą vyksiantis festivalis daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su kokybišku gero skonio kinu, bet ir su rimtomis diskusijomis, susitikimais su žinomais Lietuvos ir užsienio kino žmonėmis, įvairiausiais švietėjiškais projektais bei originaliais teminiais renginiais. Šiemet sostinėje vyks jau septintoji tarptautinė kino industrijos konferencija „Meeting Point - Vilnius". Tai labai reikšmingas projektas, skirtas kino industrijų profesionalams, siekiant atrasti Vilniaus miesto, Vilniaus tarptautinio kino festivalio bei Lietuvos kino industrijos identitetą globaliu mastu.

Į Filharmonijoje ketvirtadienio vakarą surengtą atidarymo ceremoniją iš viso atvyko daugiau kaip 600 svečių, kurie taip pat pažiūrėjo ir vieną originaliausių festivalio trumpametražių filmų „Dešimties metrų tramplinas". Atidarymo šventę lydėjo skirtingas emocijas perteikianti muzika - ją reprezentavo Alina Orlova, „Golden Parazyth", „Gerai Gerai" ir kiti muzikos kūrėjai.

21-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis "Kino pavasaris" vyks kovo 31-balandžio 14 dienomis.

G. Savickio (ELTA) nuotr.

Festivalyje - 16 lenkų filmų

Festivalio „Kino pavasaris" programoje - net 16 filmų, sukurtų Lenkijoje ar bendradarbiaujant su lenkais. Lenkų kinematografija taip pat bus pagrindinė tema festivalio metu vykstančioje 7-ojoje tarptautinėje kino industrijos konferencijoje „Meeting point - Vilnius".

Pagrindinėje konkursinėje programoje bus rodomi trys lenkų filmai - „Šokių aikštelės dukterys, „Mano dukterys karvės”, „Valpurgijos naktis" bei lenkų-čekų-prancūzų koprodukcija „Aš, Olga Hepnarova".

Kitose festivalio programose žiūrovai išvys šiuos filmus: Ježio Skolimovskio (Jerzy Skolimowski) „11 minučių", Tomašo Vasilevskio (Tomasz Wasilewski) „Jungtinės meilės valstijos", Marcino Vronos (Marcin Wrona) "Demonas".

Kino industrijos konferencijoje „Meeting point - Vilnius" dalyvaus keliolika prodiuserių, kino kūrėjų ir žurnalistų iš Lenkijos, bus pristatyti bendri lenkų - lietuvių šiuo metu kuriami kino filmai. Konferencijos atidarymui bus skirtas specialus vakaras kino industrijos atstovams, kurį remia Lenkijos institutas Vilniuje.

Žymūs festivalio ir konferencijos svečiai - aktoriai Marianas Dzedzelas (Marian Dziedziel), Michalina Olšanska (Michalina Olszanska), režisieriai Kinga Dembska (Dębska), Marcinas Bortkevičius (Marcin Bortkiewicz), T. Vasilevskis.

Lenkijos institutas bendradarbiauja rengiant programą nuo pat festivalio gyvavimo pradžios, itin svarbią vietą "Kino pavasario" programoje užima lenkų filmai.

Taip pat institutas bendradarbiauja su kitais svarbiausiais kino festivaliais Lietuvoje - „Scanorama", „Nepatogus kinas", „Baltijos banga". Pastarajame festivalyje 2016 m. Lenkija pakviesta tapti garbės viešnia. Institutas organizuoja Lenkų kino klubo renginius, todėl kiekvieną mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nemokamai rodomi geriausi lenkų filmai su lietuviškais subtitrais. Šių metų Lenkų kino klubas yra skirtas Lodzės kino mokyklai pristatyti. Jau 16 metų organizuojamas ir Lenkų kino festivalis.

Pagal ELTA inf.