Pasaulinė pašto diena

Spalio 9-toji - minima kaip Pasaulinė pašto diena, kuri šiemet žymi 141-ąsias, dar 1874 m. įkurtos, Tarptautinės pašto sąjungos (Universal Postal Union - UPU) metines bei 1969 metais Japonijos sostinėje Tokijuje Pasaulinės pašto sąjungos Kongrese paskelbtą Pasaulinę pašto dieną.

Sakoma, kad pašto svarba išaugo tada, kai tik žmonės išmoko kalbėtis ir pradėjo keliauti. Pirmieji komunikaciniai signalai buvo siunčiami dūmais, vėliau norimą žinią pradėjo nešti raiteliai ir pašto balandžiai.

Iki mūsų dienų pašto pristatymo būdai turėjo labai įvairių formų, pavyzdžiui, artilerinis paštas - artilerijos pabūklai specialiais sviediniais šaudydavo korespondenciją. Vėliau paštas pradėtas gabenti oro transportu - oro balionais ir dirižabliais (XIX a.). Kai kuriose valstybėse paštą net bandyta gabenti raketomis.

Visgi, manoma, kad pirmąją oficialią pašto tarnybą, Karališkąjį paštą, 1512 m. įkūrė Henrikas VIII. Ji buvo skirta valstybiniams reikalams. Praėjus daugiau nei šimtmečiui, Vokietijoje sukuriami pirmieji vokai.

1635 m. atidaroma pirmoji viešoji pašto tarnyba Didžiojoje Britanijoje, dar po ketverių metų Bostone įkuriama pirmoji oficiali kolonijų pašto tarnyba. 1653 m. Žanas Žakas Reno de Vilajė (Jean-Jacquesas Renouardas de Villayer) Paryžiuje sukuria Petite Poste („mažąjį paštą") ir įveda pirmąją iš anksto apmokėto pašto sistemą.

Praėjus dar beveik 200 metų išleidžiami pirmieji pasaulyje klijuojami pašto ženklai. 1861 m. Džonas Čartonas (John P. Charlton) išrado atvirlaiškį, kurio autorines teises pardavė kanceliarinių prekių pardavėjui Hymanui Lipmanui (Hyman Lipman).

1874 m. įkuriama Tarptautinė pašto sąjunga. Lietuva į Pasaulinę pašto sąjungą įstojo 1922 m. sausio 1 d., o savo narystę šioje pasaulinėje organizacijoje atkūrė atgavusi Nepriklausomybę.

Nors Lietuva prie UPU prisijungė praėjus beveik 50 metų nuo jos įkūrimo, pašto sistema pas mus veikti pradėjo gerokai anksčiau.

Dar 1562 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas liepė pradėti organizuoti nuolatinį pašto siuntimą tarp Vilniaus, Krokuvos, Vienos ir Venecijos.

Praėjus 21 metams Steponas Batoras suteikė paštui viešumą - paštu naudotis galėjo kiekvienas norintis, o šios paslaugos mokesčiai visiems tapo lygūs.

Lietuvai atsikovojus Nepriklausomybę, lapkričio 16 d. buvo įkurta Lietuvos pašto valdyba. Tad nuo šios dienos Lietuva skaičiuoja savo pašto istoriją.

1990 m. spalio 7 dieną pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas".

Nors interneto atvertos galimybės sumažino siunčiamų popierinių laiškų skaičių, galimybė apsipirkti viso pasaulio parduotuvėse, atsivėrusios sienos ir lietuvių emigracija padidino siunčiamų siuntų skaičių.

„Lietuvos pašto" duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį išsiųsta ir gauta buvo beveik 29 mln. siuntų. Tai - 15 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Taip pat šalia tradicinio pašto formų atsirado privačios kurjerių tarnybos bei siuntų brokeriai, kurie siuntų siuntimo rinką išplėtė dar labiau.

Manoma, kad ateityje, siunčiant siuntas, reikės vis mažesnio žmogaus įsikišimo - pašto skyrius pakeis e. platformos ir savitarnos sistemos. Lietuvoje pirmoji internetinė siuntimo platforma „Siuskpigiau.lt" startavo jau prieš 5 metus.

Specialistų teigimu, po 5-7 metų kurjeriams visame pasaulyje turėtų pradėti talkinti siuntas oru atskraidinančios bepilotės skraidyklės, kurios pirmuosius siuntų gabenimo bandymus jau atliko Šveicarijoje.

Pagal ELTA inf.