Krokai – pavasario šaukliai

Dar ne visiškai nutirpo sniegas, bet saulės spinduliai vis labiau šildo ir atidengia vis didesnius juodos, dar šlapios žemės plotus, o mes nekantriai laukiame pirmųjų žiedų – – tikrųjų pavasario pranašų. Ir mūsų lūkesčiai niekada nebūna beprasmiai. Pirmieji pasirodo trapūs snieguolių varpeliai, po to prasiskleidžia scylės ir ryškiaspalviai krokai. Tuomet į darnią virtinę rikiuojasi sniegžydrės, žydrės, hiacintai, tulpės, narcizai, vilkdalgiai...

Pakalbėkime apie vienus iš pavasario šauklių – krokus (Crocus) – paslaptingus ir tokius pažįstamus. Šie augalai turi du pavadinimus – krokai ir šafranai. Pirmasis kilęs iš graikiško žodžio kroke – „siūlas, pluoštas“, antrasis „susišaukia“ su arabiškuoju sepheran – „geltonas“. Kas gi toks tas „geltonas siūlas“? Pasirodo, tai ryškios rausvai oranžinės krokų purkos, sudžiovintos išties panašios į siūlus. Jos yra labai stiprus natūralus dažiklis.

Nuo senovės šafranas žinomas ir kaip vaistas, ir kaip religinių ritualų aromatinė medžiaga. Na, o kas nežino prieskonio, kuris ne tik praturtina maisto skonį ir spalvą, bet ir yra geras konservantas?

Krokas – neįprastas ir įdomus augalas. Tai daugiametis gumbasvogūninis augalas, kurio motininis gumbasvogūnis kasmet pakeičiamas nauju. Ant siaurų linijinių kuokštais augančių lapelių žydėjimo metu ar po jo atsiranda balta juostelė. Žiedeliai primena varpelius ir gali būti pavieniai arba, priklausomai nuo gumbasvogūnio dydžio, augti grupelėmis (iki 5 žiedelių). Antžeminis stiebas nesivysto, todėl žiedai, skleisdamiesi tiesiai iš žemės, tarsi erzina mus ryškiais oranžiniais liežuvėliais – piestelėmis. Krokų žiedų spalvų paletė – labai gausi: jie gali būti ir vienspalviai (balti, kreminiai, geltoni, mėlyni, alyviniai, violetiniai, purpuriniai), ir dvispalviai (margi, juostuoti).

Šios nuostabios gėlelės gali pakeisti visą sodo vaizdą. Jų nebūtina įkurdinti atskirose klombose ar sodinti išilgai tvoros. Ryškios krokų „dėmės“ puikiai atrodo vejose, po krūmais ir medžiais, spygliuočių augalų fone. Jeigu norite, kad sodą jau ankstyvą pavasarį gyvybingomis spalvomis papuoštų ir jūsų akis pradžiugintų krokai, būtinai juos sodinkite įvairiaspalvėmis grupėmis ne mažiau kaip po 10–15 vienetų. Kuo didesnė grupė, tuo įspūdingiau ji atrodo. Jei vis dėlto nuspręsite sodinti krokų gėlynuose, drąsiai juos komponuokite tarp daugiamečių augalų: tuo metu, kai pastarųjų žiedai tik skleisis, krokai baigs žydėti. Beje, daugelis esame įpratę džiaugtis pavasarį žydinčiais krokais, tačiau yra ir rudeninių krokų. Jie dažnai painiojami su rudeniniais vėlyviais.

Dėl gausios spalvų gamos „žaisti“ su krokais, kuriant įvairiausias kompozicijas, galima iki begalybės. Jei sode auga rausvai ar baltai žydinčių slyvų – tai tinkamas fonas gėlėms, kuriant pavasarinę rožinę kompoziciją. Drąsiai sodinkite svogūninius ir smulkiasvogūnius augalus: šviesiai bei tamsiai rausvus hiacintus ir ankstyvąsias pilnavidures „Peach Blossom“ veislės tulpes bei vėliau pražystančias „Peerless Pink“ ir „Don Quichotte“. Šią grupę nekenktų paįvairinti kreminių atspalvių turinčiais narcizais. Prie minėtų gėlių galima pasodinti daugiamečių augalų, pavyzdžiui, japoninių ir dantytalapių raktažolių. Žinoma, panaši „kompanija“ neapsieis be mūsų „herojų“ krokų – jie pradės visą šį savo grožiu svaiginantį žydėjimą. Čia labiausiai tiktų „Jubilie“ ir „Remembrance“ veislių krokai, žydintys to paties atspalvio žiedais. Tačiau nebūtina kurti tik vieno atspalvio kompozicijų.

Yra daugybė įdomių krokų rūšių ir veislių. Populiariausios iš jų – olandiški hibridai: „Pickwick“ – balsvais su violetiniais dryželiais žiedais, „Jeane d' Arc“ – grynai baltos spalvos žiedais, „Yellow Mammoth“ – stambiais geltonais žiedais, „Twinborn“ – šviesiai alyviniais su ryškiai violetinėmis juostelėmis žiedais, „Early Perfection“ – stambiais tamsiai violetiniais žiedais. Fantazuokite, derinkite vienspalvius krokus su margažiedžiais, įliekite gaivių natų į jau susiformavusio sodo spalvų skambesį, ir kiekvienais metais jis atrodys vis kitaip.

Kaip prižiūrėti ir dauginti

*Kaip ir visi augalai iš sąrašo tingiems sodininkams, krokai beveik nereikalauja priežiūros. Svarbiausia – juos tinkamai pasodinti. Jie gerai auga šviesiose, saulės šildomose vietose. Augdami šešėlyje, žiedeliai gali iki galo neišsiskleisti.

*Pavasarinės ir rudeninės šalnos krokams paprastai nepavojingos. Sodinti juos reikia rugpjūtį ar rugsėjį. Krokai mėgsta lengvą priemolį, nesulaikantį vandens.

*Griežtai laikytis sodinimo gylio taisyklės nebūtina – tai krokams nėra svarbu, nes jie suformuoja ilgas šaknis ir prireikus giliau įsišaknija patys. Tačiau galima laikytis tokios taisyklės: jei krokai sodinami į purią dirvą, tuomet juos reikia įterpti į gylį, kuris lygus dviem svogūnams, jei sodinami į sunkią dirvą – į vieną svogūną atitinkantį gylį.

*Kad augalų laikui bėgant nepriaugtų per tankiai ir dėl to nepradėtų deformuotis gumbasvogūniai, krokus reikia persodinti kartą per 4 metus.