Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 127 žmonės, 39 iš jų – pėstieji. 67 proc. pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu. Kalbinti eismo žinovai sako, kad dėl šios kraupios statistikos dalį kaltės turėtų prisiimti ir pėstieji.

Vytenis RADŽIŪNAS

Pareigūnai akcentuoja, kad pėstieji dažnai nepaiso vienos iš pagrindinių pareigų, numatytų Kelių eismo taisyklėse (KET): įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Kita problema – atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų nenaudojimas tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui. Pareigūnų teigimu, tai ypač aktualu neapšviestuose keliuose. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus viršininko Tado Juozumo, atkreiptinas dėmesys, kad pėstieji dažniausiai dėvi tamsius drabužius. „Būtina suprasti, kad ruduo ir ankstyvas pavasaris – laikas, kai eismo sąlygas sunkina ilgas tamsusis paros metas, blogas matomumas, t. y. rūkas, taip pat krituliai, slidūs keliai. Dėl to transporto priemonių susidūrimų su pėsčiaisiais skaičius šiuo laikotarpiu gerokai padidėja“, – pabrėžia T. Juozumas.

Pašnekovo teigimu, tamsiuoju paros metu transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, pėsčiąjį, neturintį šviesą atspindinčių elementų, gali pastebėti tik apie 50 m atstumu. „Stabdymo kelias važiuojant 100 km/val. greičiu – 80 m. Žmogus su atšvaitu ar ryškiaspalve liemene su šviesą atspindinčiais elementais matomas apie 150 m atstumu“, – lygina T. Juozumas.

KET laikosi, kai nubaudžiami

Vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis sako, kad pėstieji ir dviratininkai dažniausiai pradeda laikytis KET tuomet, kai yra nubaudžiami. „Kai rengiamos įvairios akcijos ir pradedama bausti pėsčiuosius už KET pažeidimus, imama laikytis taisyklių. Šiandien, deja, tenka konstatuoti, kad pėstieji nesaugo savo gyvybės. Anksčiau būsimiesiems vairuotojams sakydavome, kad pavojingiausi pėstieji yra vaikai, seneliai, neįgalūs ir neblaivūs asmenys. Dabar galime kalbėti ir apie vadinamuosius kurčnebylius – tuos, kurie vaikšto su ausinukais ir kurių akys įsmeigtos į telefonus. Tokiems aplinka beveik neegzistuoja“, – pasakoja vairavimo mokyklos „Autologija“ direktorius.

K. Povilaičio teigimu, tokie asmenys dažnai kalba apie savo teises, bet pamiršta pareigas. „Jie deklaruoja savo teisę eiti per gatvę kone bet kur, tačiau pamiršta, kad prieš įžengdami net į pėsčiųjų perėją turi įvertinti atvažiuojančių automobilių greitį ir atstumą iki jų. Daugelis to nedaro ir į perėją žengia net neapsidairę“, – pabrėžia pašnekovas.

Kad pėstieji dažniausiai žino tik savo teises, o ne pareigas, sutinka ir LNK laidos „Ne vienas kelyje“ žurnalistas Egidijus Babelis. Jo teigimu, pėsčiųjų teises ir pareigas dažniausiai išmano tie, kurie yra skaitę KET. „Kas neturi vairuotojo pažymėjimo, tikriausiai neskaitė KET. Pėstieji – labai neatsargūs, ypač nereguliuojamose perėjose. Ten, kur yra įrengti šviesoforai, jie yra pavyzdingesni, nes šviesoforai suvaldo srautus“, – sako E. Babelis.

Pasak žurnalisto, yra didelis skirtumas tarp tų pėsčiųjų, kurie vairuoja, ir tų, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo. „Vairuojantis pėsčiasis paprastai visuomet sustos, kai artės prie perėjos, pakels galvą nuo telefono, pasižiūrės į abi puses ir gatvę kirs tik tuomet, kai bus įsitikinęs, jog vairuotojai jį praleidžia. Tas, kuris nevairuoja, tiesiog žengs į gatvę neapsidairęs“, – dėsto E. Babelis.

Pašnekovo teigimu, nevairuojantys asmenys nesupranta, kokį vaizdą mato vairuotojas ir kokios yra jo galimybės sustoti. „Paspaudus stabdį automobilis, priešingai nei žmogus, kai tik nori, iškart nesustoja. Stabdymo kelias, priklausomai nuo greičio ir eismo sąlygų, gali siekti ir 50 m“, – tvirtina eismo žinovas ir pabrėžia, kad dabar matomumas – itin prastas: anksti temsta, dažnai lyja. Dėl slidaus kelio automobilio stabdymo kelias tampa dar ilgesnis. Itin kebli situacija, pasak K. Povilaičio, ten, kur yra traukos objektų. „Padėtis nėra gera ir prie autobusų stotelių – žmonės bėga su mintimi, kad atvažiuojantis autobusas ar troleibusas – kone paskutinis jo gyvenime. Deja, kartais taip ir nutinka“, – sako vairavimo instruktorius.

Pėstieji – po didinamuoju stiklu

Lietuvos kelių policijos tarnyba stiprina pėsčiųjų, taip pat dviratininkų, vadeliotojų kontrolę. Visoje šalyje (iki gruodžio pabaigos) kelių policijos patrulių prioritetas – minėtų eismo dalyvių daromų pažeidimų prevencija, jų užkardymas ir išaiškinimas. Daugiausia dėmesio bus skiriama pėstiesiems užmiesčio keliuose (ėjimui kelkraščiu, važiuojamosios dalies pakraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, per važiuojamąją dalį), pėsčiųjų elgesio prie šviesoforais reguliuojamų, taip pat nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, atšvaitų ir kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimo tamsiuoju paros metu kontrolei. Ypatingas dėmesys bus skirtas ir keliams (automagistralėms, greitkeliams), kur pėstiesiems eiti draudžiama.

Minėta tarnyba atkreipia dėmesį, kad pėsčiųjų, kaip ir kitų eismo dalyvių, KET pažeidimams fiksuoti policijos pareigūnai naudoja tiek viešojo, tiek neviešojo patruliavimo būdus.

Kelių policijos patruliai savo patruliniuose automobiliuose turi atšvaitų (ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais), todėl pėstieji, neturintys šių saugos priemonių, gali kreiptis į pareigūnus ir jų gauti.

K. Povilaitis tvirtina, kad vaikai noriai dėvi atšvaitus, tačiau suaugusieji juos dažnai nešioja netinkamai. „Suaugę žmonės prisisega atšvaitus ar užsideda atšvaitines juostas daugiau kaip aksesuarus. Moterys pritvirtina atšvaitus ar atšvaitines juostas ant rankinių, tačiau jų beveik nesimato, nes dažniausiai rankines laiko už nugarų ar juos uždengia alkūnėmis“, – dėsto vairavimo instruktorius.

Tiesa, E. Babelis teigia, kad pamažu padėtis keliuose gerėja – pėstieji ir dviratininkai vis dažniau dėvi atšvaitus ar šviesą atspindinčias liemenes. „Ar išmoksime save saugoti? Galbūt kažkada. Reklamos veikia, pradedame nebesigėdyti atšvaitų. Labiausiai praverstų galimybė parodyti skeptiškiems pėstiesiems, kaip juos vairuotojai mato tamsoje, jeigu jie nedėvi atšvaitų“, – mano žurnalistas.

KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams, vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas šiems eismo dalyviams užtraukia baudą nuo 23 iki 40 eurų.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 44)