Kad sušlubuotų sveikata, nereikia nei uraganų, nei žemės drebėjimų. Dažniausiai sveikata pablogėja dėl, atrodytų, natūralių gamtos reiškinių: atmosferos slėgio pokyčių, magnetinių audrų, metų laikų kaitos, pakitusio oro drėgnio ar temperatūros. Orų permainų metu pablogėjusi sveikatos būklė vadinama meteopatija.

Tai, kad žmogaus kūnas reaguoja į orų permainas, – normalu, tik svarbu, kokia yra ši organizmo reakcija. Net ir visiškai sveiki žmonės jaučiasi prasčiau, kai svyruoja atmosferos slėgis, keičiasi oro drėgnis, temperatūra ir saulės aktyvumas.

Manoma, kad apie 85 proc. žmonių yra jautrūs orų permainoms. Pasak specialistų, šiuo metu kas trečias miesto gyventojas skundžiasi pablogėjusia savijauta, kai keičiasi orai. Už atsiribojimą nuo gamtos šiuolaikiniams žmonėms tenka brangiai mokėti – nuo nemigos iki miokardo infarkto.

Orų permainos ir ligos

Pastebėta, kad blogą savijautą lemia ne patys orai, o jų pokyčiai. Nustatyta, kad iki 70 proc. lėtinėmis ligomis sergančių žmonių labai jautrūs staigioms meteorologinių sąlygų permainoms. Žmonės, sergantys įvairiomis ligomis, skirtingai reaguoja į įvairius gamtos veiksnius. Specialistų teigimu, orų permainoms jautriausi yra tie, kuriuos vargina širdies ir kraujotakos ligos (82 proc.), bronchų ir plaučių ligos (70 proc.), sąnarių ligos (87 proc.), centrinės nervų sistemos ligos ir psichikos sutrikimai (82 proc.).

Sergantiesiems išemine širdies liga ir astma blogiausia, kai ore sumažėja deguonies. Sergančiuosius širdies ir kraujotakos ligomis orų permainų metu pradeda kamuoti dusulys, pakyla kraujospūdis. Jeigu ciklono metu prasideda ir magnetinės audros, tiems, kuriuos vargina širdies ir kraujotakos ligos, padidėja rizika patirti miokardą infarktą ar insultą, ypač per Mėnulio pilnatį. Sergantieji širdies ligomis liguistai reaguoja ir tuomet, kai staiga atšąla.

Tie, kuriuos vargina hipertenzija ar hipotenzija, prasčiau jaučiasi, kai staiga pakinta atmosferos slėgis. Sumažėjus oro slėgiui, atšilus žiemą ar atšalus vasarą, padidėjus santykiniam oro drėgniui, sergantiesiems hipertenzija nukrinta kraujospūdis, todėl jie jaučiasi geriau. O štai tokiomis oro sąlygomis hipotenzijos kamuojami žmonės jaučiasi prastai, juos kamuoja dusulys, nuovargis, mieguistumas ir padažnėjęs širdies ritmas.

Sergantieji sąnarių ligomis prasčiau jaučiasi, kai padidėja oro drėgnis. Reumato varginami asmenys junta skausmą prieš darganą ir kitas orų permainas. Prieš lietų sergantiesiems artroze pradeda gelti kojas, rankas ar strėnas.

Anglijos mokslininkų teigimu, stiprūs vėjai pakenkia sergančiųjų centrinės nervų sistemos ligomis savijautai. Vėjuotomis dienomis paūmėja ir psichikos ligos. Prieš lietų nervingesni žmonės tampa pikti ir nekantrūs.

Metų laikų kaitai ir orų permainoms jautrūs yra ir paaugliai, nėščios moterys ir klimakterinio amžiaus žmonės. Tai lemia organizme vykstanti hormonų pertvarka.

Vaistinių augalų pagalba

* Jei vargina hipertenzija, orų permainų metu patariama gerti vaistinių augalų, mažinančių kraujospūdį ir retinančių širdies ritmą, preparatų: sukatžolių, baltųjų amalų ūglių, dobilų, trikerčių žvaginių ir pelkinių pūkelių antpilų ir nuovirų.

* Išgerkite gudobelių antpilo: šaukštą susmulkintų gudobelių vaisių užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite valandą. Gerkite po pusę stiklinės ryte ir vakare. Tai pati veiksmingiausia priemonė, puikiai padedanti pagerinti savijautą nuo orų pokyčių priklausantiems žmonėms.

* Orų permainų metu kai kuriems žmonėms pradeda spazmuoti galvos smegenų kraujagyslės, sutrinka kraujo krešėjimas. Nuo galvos smegenų kraujagyslių spazmų apsaugo ir kraujo krešėjimą normalizuoja geltonžiedžių barkūnų, pelkinių vingiorykščių ir žliūgių žolė, kiaulpienių šaknys ir šiliniai viržiai.

* Yra žmonių, kuriuos, keičiantis orams, kankina galvos skausmai ir sumažėjęs kraujospūdis. Galvos skausmus numalšinti padeda vaistinės melisos, kadagių uogos, dirvinės mėtos, vaistiniai valerijonai, pelkinės vingiorykštės, dygliuotieji dirveniai. Kraujagysles saikingai praplečia ir sumažėjusį kraujospūdį padidina žydrieji bandreniai, kininiai citrinvyčiai, paprastosios jonažolės, dygliuotosios kardažolės.

* Jeigu esate pernelyg dirglus, jei kankina nemiga, gali padėti vaistiniai augalai, raminantys sudirgusią centrinę nervų sistemą: vaistinių valerijonų ir mėlynųjų palemonų šaknys, liepžiedžiai, apynių spurgos, raudonėliai, paprastosios sukatžolės ir pasifloros, ypač naudingos vaistinės melisos.

Meteopatijos profilaktika

* Kad sveikatai nepakenktų nepalankūs veiksniai, reikia organizmą reguliariai valyti, grūdinti, aprūpinti būtinomis medžiagomis. Orų kaitos dienomis patariama valgyti lengvai virškinamą maistą, kuriame gausu vitaminų, ypač C ir E. Žmonėms, jautriems orų permainoms, liaudies medicinos žinovai pataria dažniau valgyti raudonųjų burokėlių, razinų, džiovintų slyvų ir abrikosų. Be to, labai svarbu pakankamai judėti, mankštintis, sportuoti.

* Organizmui stiprinti ypač tinka vandens procedūros. Ryte patariama nusimaudyti po kontrastiniu dušu. Karšto ir šalto vandens skirtumas gali būti 10–12 laipsnių. Procedūrą reikia užbaigti šaltu dušu.

* Prieš miegą nusimaudykite šiltoje (36–37 laipsnių) vandens vonioje su melisų arba ramunėlių nuoviru ar po kontrastiniu dušu (vakarines vandens procedūras reikia baigti šiltu dušu).

* Organizmą stiprina kasdienis kūno trynimas šaltu drėgnu rankšluosčiu ar veido, kaklo, kūno apipylimas šaltu vandeniu. Ypač naudingas kūno apipylimas vandeniu su čiobreliais.

* Ilgiau ir dažniau būkite gryname ore. Ypač sveika į lauką išeiti anksti ryte, kai ore yra daugiausia biologiškai aktyvaus deguonies. Prieš miegą kuo ilgiau pasivaikščiokite gryname ore.

* Keičiantis orams, labai svarbu gerai išsimiegoti. Nustatyta, kad gerai miegantys žmonės beveik nesiskundžia blogu orų permainų poveikiu.

Parengė Remigija ZINKEVIČIENĖ

Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 40)