Migdolai

Migdolai


Šiam šiltųjų kraštų augalui vis dar per šalta Lietuvoje. Nebent ateityje, kai ir mūsiškės žiemos bus tokios pat lengvos kaip Turkijoje ar bent jau kaip Gruzijoje, ir pas mus ims derėti migdolai.


Viduržemio jūros regione po lengvos žiemos pirmieji pražysta migdolai. Jau sausio mėnesį, dar prieš išsiskleidžiant lapams, artėjantį pavasarį pranašauja jų kvapnūs balti penkialapiai žiedai. Todėl nuo seno migdolai visuose Viduriniuose Rytuose, kur tik auga šie medžiai, buvo laikomi prisikėlimo simboliu. O vaisiai subręsta labai gretai – jau kovo mėnesį. Tad tenykštėms tautoms tai buvo puikus baltymų ir vitaminų šaltinis, juolab kad kitų vaisų dar tekdavo palaukti. Dėl tvirtos šaknų sistemos migdolų medžiai ištvermingai atlaiko sausras, tad ir derlių subrandindavo kasmet.


Paprastųjų migdolų (Prunus dulcis) medžiai, palyginti su šimtmečius augančiais alyvmedžiais ir figmedžiais, yra tikri trumpaamžiai. Pradėję anksčiau už pastaruosius vesti vaisius – jau ketvirtaisiais penktaisiais augimo metais – migdolai derlių kasmet duoda apie 30–50 metų. O auga šie medžiai vidutiniškai 130 metų.

REKLAMA


Migdolai


Migdolų gimtinė – Vakarų Azija, tačiau ilgainiui žmonės juos ėmė auginti visose Viduržemio jūros pakrantėse. Į Europą migdolai pateko per ją kelis tūkstančius metų švietusią Graikiją. Senovės graikų mituose migdolai buvo laikomi vaisingumo simboliu. II amžiuje jie buvo atvežti į Romą ir kaip gana lepūs augalai puoselėti tik patricijų soduose. Iš Apeninų migdolai paplito po Pirėnų pusiasalį ir kiek šiauriau – pasiekė ir Prancūziją. Auginti ir kitose Europos šalyse, tik ne visur sėkmingai.


Šiandien migdolai jau auginami JAV, Kinijoje, Vidurinėje Azijoje ir Kaukaze bei Krymo pusiasalyje. Pavienių medžių galima rasti ir prie šiaurinės jų paplitimo ribos: šiltesnėse Slovakijos dalyse, Pietų Moravijoje ir Čekijoje.


Migdolai


Kad ir koks gražūs ir naudingi būtų paprastieji migdolai, deja, Lietuvoje jie auga labai sunkiai, o kai kuriose vietovėse net visai neauga. Jie gali augti ir ten, kur žiemomis būna iki –15 °C, tačiau mūsų krašte, net ir žiemą gausiai apklosčius, šie augalai vis tiek skurstų, apšaltų ir, pasikankinę kelerius metus, galutinai nušaltų. Jei migdolams ir pavyktų peržiemoti, vėliau greičiausiai jų žiedus nukandžiotų gana aršios mūsų pavasarinės šalnos. Todėl sodininkas profesionalas Vytautas Kazlauskas visiems entuziastams pataria: verčiau auginti tuos migdolus, kurie gali augti Lietuvoje ir atlaikyti mūsų žiemas, – triskiautį ir keružinį. Tai gražūs dekoratyviniai krūmai, kurie savo žiedais puošia mūsų aplinką jau ankstyvą pavasarį, o jų retai užmezgamus vaisius reikėtų pamiršti – jie yra kartūs bei nuodingi.


Migdolai


Triskiaučiai migdolai – džiugesys akiai


Triskiaučiai migdolai (Prunus triloba) – tai iki 4 m aukščio (jei nekarpomi) užaugantys dekoratyviniai krūmai. V. Kazlauskas primena, kad tai šviesomėgiai augalai, todėl jie jokiu būdu negali augti pavėsyje – ten skurs ir prastai žydės. Triskaučiai migdolai dažnai auginami kaip medžio įskiepis. Tam paprastai pasirenkamos slyvos (tos pačios genties augalai), mat jos nuo seno gali augti šaltesniame klimate.


Migdolai


Šie migdolai žydi balandį–gegužę, todėl kartais nukenčia nuo vėlyvųjų pavasario šalnų. Gausiausiai žydi antrametės šakelės. Žiedai pilnaviduriai, švelniai rožinės spalvos. Tokiu ryškiu vasarišku žydėjimu šie dekoratyviniai krūmai džiugina apie 2 savaites. Rudenį triskiaučiai migdolai tarsi pražysta antrą kartą – buvę sodriai žali jo lapai tampa ryškiai geltoni ir oranžiniai.


Kadangi paprastai žydi tik antrametės šakelės, šį medelį ar krūmą reikia kasmet apgenėti. Geriausia – iškart kai peržydi, tuomet dar tais pačiais metais spėja susiformuoti nauji ūgliai. Ir, aišku, nukarpomi įskiepio ūgliai, kad nepraaugtų migdolo.


Migdolai


Saugant jaunų medelių ar krūmų šaknis nuo šalčių, vėlų rudenį ar žiemą rekomenduojama jas mulčiuoti. Tam priberiama kitų medžių lapų, jie lengvai suspaudžiami. Medžių kamienus ir įskiepius reikia aprišti popieriaus juostomis, antraip jie gali iššalti. Svarbiausia nepamiršti jau vėlų rudenį (jei jis buvo sausas) migdolą gerai palaistyti.


Keružiniai migdolai – ne tokie populiarūs


Keružiniai migdolai (Prunus tenella) užauga tik iki 1–1,5 m aukščio ir yra ne tokie dekoratyvūs kaip triskiaučiai. Jie ne taip gausiai žydi, žiedeliai – tamsiai rožiniai, panašaus dydžio kaip triskiaučių, bet siauresniais žiedlapiais. Žydi šie migdolai kiek vėliau už labiau Lietuvoje paplitusius savo giminaičius – gegužę ir birželį, kai aplink jau ir taip daug žydinčių augalų. Gal todėl jie yra ne tokie populiarūs.


Migdolai


Keružiniai migdolai natūraliai auga Rytų Europoje, Kaukaze, Sibire ir Centrinėje Azijoje. Bet iki Lietuvos jie savaime dar neišplito. Tad mūsų sodininkai dažniausiai augina išvestas keružinių migdolų veisles: ‘Alba’ – visiškai baltais žiedais, ‘Fire Hill’ („Ugnies kalnelis“) – labiausiai paplitusi šių migdolų veislė) ir ‘The Bride’ („Nuotaka“) – žiedai balti, bet viduriuke traukia akį raudonos kuokelės, o pats krūmelis labai tankus.


Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode" Nr. 19 (2016 m.)


Migdolai


Migdolai







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)