Žodžiais galima stipriai sužeisti. Beje, ne tik ką nors kitą, bet ir save patį. Tiesą sakant, kai kurie iš mūsų tuo užsiima diena iš dienos kartodami tas pačias frazes. Neišlaikė egzamino ir iš karto pareiškė: „Aš – kvailys!“ Priaugo kelis kilogramus – „Aš tokia stora!“. Kokių frazių vertėtų atsisakyti dėl psichologinio komforto ir sveikatos?

„Man viskas kaip ne visiems“

Kai mes ištariame vienas ar kitas frazes, tą momentą patvirtiname tam tikrą savo būseną (stora, nelaiminga, pavargusi ir pan.). Vis dėlto derėtų keisti formuluotes, kaip keičiate vidinį vektorių konkrečiam veiksmui atlikti: reikia ne likti stora, nelaiminga ir t. t., o keistis! Suvokite, kur link dera nukreipti savo energiją, kad įveiktumėte savo diskomfortą ir problemas, ir veikite.

„Man viskas kaip ne visiems“ – labai dažna frazė. Kalbėdamas tokius dalykus žmogus pateisina savo būtinybę nuolat klysti ir patekti į nemalonias situacijas, tarytum taip ir turi būti. Viena vertus, mes visi nesame idealūs. Kita vertus, mes susikuriame tokį informacinį lauką, kuriame apie save matome tik blogus dalykus. Tiesiog galima pasakyti kitaip: „Visi mes klystame“ ar „Mes visi – neidealūs, bet iš klaidų mokomasi, jos daro mus stipresnius“.

„Mane supa tik bjaurūs žmonės“

Žmogus šią frazę taria, kai pyksta ant savo aplinkos, nes ji nepateisina jo lūkesčių. Kartais tokie žodžiai nuskamba iš žmonių, kurie norėtų savo atsakomybe pasidalyti su kitais, bet negali to padaryti todėl, kad nepasitiki aplinkiniais, lūpų. Jiems atrodo, kad gerai padaryti gali tik jie patys.

Tačiau minėta frazė jus užprogramuoja tam, kad niekas ir niekuomet jums nepadės ir pasikliauti galima tik savimi. Ją galima pakeisti kita: „Mane supa nuostabūs žmonės, jiems aš turiu už ką padėkoti.“ Gali būti, kad kai kurie šiuos žodžius ištartų su tam tikru sarkazmu, kartu lyg ir užsimindami apie savo nepriklausomybę, bet kalbant apie savo informacinės erdvės formavimą šis variantas – neginčijamai geresnis.

„Už laimę reikia mokėti“

Ši nuostata atėjusi iš vaikystės. Daugelį mūsų taip auklėjo: turi užsitarnauti dešimtuką, mamos šypseną, Kalėdų dovanėles ir t. t. Bet juk būna kitaip! Iš pradžių, kai mes gimstame, gauname meilės ir švelnumo be jokios priežasties, tiesiog todėl, kad gimėme. Mus myli už tai, kad esame. Vėliau mes lygiai taip pat atiduodame savo šilumą, globą ir švelnumą savo vaikams. Besąlygiška meilė taip pat egzistuoja!

Frazė „Už laimę reikia mokėti“ formuoja skolininko psichologiją. Tokiam žmogui nuoširdžiai atrodo, kad už kiekvieną saulės spindulėlį teks dešimteriopai atsilyginti. Būtent tokie žmonės vėliau eina į įvairius psichologijos seminarus, kad sužinotų ir suvoktų paprastą tiesą: niekas niekam nieko neprivalo, saulė šviečia tiesiog šiaip, o laimė – tai vidinė būsena.

Neatmeskime ir atsakomybės, egzistuoja žiauri realybė. Vis dėlto mes mokame tikrai ne už viską, ir būtent gebėjimas vertinti paprastus dalykus ir patirti džiaugsmą dažnai sukuria laimės pojūtį. Priminsime, kad sveikata – tai taip pat nemokama duotybė, apie kurią dažnai nesusimąstome. Kol sveikatos yra, nesaugome jos.
Alternatyva minėtai neigiamai nuostatai – „Aš labai dėkingas už viską, ką turiu“.

„Man jau nedaug liko“

Žinoma, tokią frazę ištaria nuo visko pavargę žmonės. Jeigu ją nuolat atkakliai kartosite, savo smegenis ir organizmą įtikinsite, kad iš tiesų liko nedaug, jėgų nėra ir resursai baigiami išeikvoti.

Iš tiesų reikia gyvenime ką nors keisti, kad pagerintumėte savo būseną. Geriau sakykite taip: „Laikas ir man pailsėti.“

„Aš – toks kvailys“

Bardami save jūs labai norite pasiteisinti ir paaiškinti kitiems, kad turite teisę klysti. Be abejo, tokie žodžiai padeda atsikratyti atsakomybės, bet drauge jūs aplinkiniams transliuojate nepagarbą sau. Žinoma, anksčiau ar vėliau ateis diena, kai pačiu nepalankiausiu metu išgirsite jums sakant: „Taigi tu – kvailys!“
Pakeiskite minėtą frazę į „Klaidos mane daro blogesnį, bet svarbiausia – laiku jas pastebėti, ištaisyti ir nekartoti“.

„Aš – stora, negraži“

Ši frazė labiau būdinga moterims ir dažnai nėra susijusi su realiu žmogaus svoriu. Reikia priminti, kad ypač nekorektiška ją išsakyti girdint iš tiesų apkūniems žmonėms.

Žinoma, moteris (kaip vyras, kuris tokią frazę vartoja) taip siekia išgirsti priešingus žodžius: „Tu – nestora!“ Be to, minėta frazė rodo nepasitenkinimą savo išvaizda. Tikriausiai turite problemų dėl savivertės, todėl reikia patvirtinimo iš aplinkos. Geriau apie save sakykite taip: „Gerai, kad esu sveika.“

„Mes – paprasti žmonės“

Šia fraze žmonės nori pateisinti savo kuklų egzistavimą, dėl kurio jiems gėda ar kas nors juos bando sugėdinti. Žinoma, tai pats tikriausias savęs programavimas tolesniam tokiam paprastam egzistavimui, jo nekintamumui. Visuomet tokiais momentais kalbama apie orumą.

Labai svarbu suvokti tikrąją šių žodžių prigimtį. Labai dažnai žmones tenkina paprastas gyvenimas – be deimantų, brangių kailinių ir ištaigingų automobilių. Tačiau būna, kad žmogus pats nuo savęs slepia savo gėdos jausmą dėl to, jog negyvena ganėtinai oriai. Pasakykite sau: „Aš gyvenu taip, kaip man komfortiška!“
Vis dėlto ką jūs patiriate? Ar jums iš tiesų patogu, gera? O gal jums gėda dėl savo gyvenimo? Jeigu komfortiška, tai jaudintis neverta, o jeigu ne – dirbkite ir stenkitės pagerinti padėtį.

„Visą gyvenimą tempiu savo šeimą“

Kitaip tariant, ši frazė reiškia „Aš didžiuojuosi tuo, kad auginu nuo manęs priklausomus žmones. Man malonu būti svarbiu žmogumi, be kurio visi kiti – bejėgiai“. Greta tokio žmogaus aplinkiniai greitai atsipalaiduoja ir nenori už nieką atsakyti. Tai užkrečiamas dalykas. Galiausiai toks žmogus pavargsta, bet išdidumas neleidžia nuleisti kartelės.

Ką reikia sakyti šiuo atveju? Sakykite: „Man visi padeda.“ Jeigu kartosite šią frazę, šiek tiek pakeisite savo požiūrį į situaciją, imsite vertinti artimųjų gebėjimą veikti. Kitaip tariant, išdalysite visiems šaukštus ir leisite jiems valgyti patiems, be jūsų pagalbos.

„Vis sėdžiu ant sutuoktinio sprando“

Tai – pagyros, pridengtos kančiomis. Šia fraze mes labai norime parodyti, koks geras mūsų sutuoktinis, kaip mums pasisekė, kaip prabangiai gyvename. Juk antraip kodėl nesusirandame darbo?

Panašūs žodžiai – neveikimo pateisinimas ir gyvenimo programavimas ta pačia linkme. Atrodytų, kad nieko blogo čia nėra, bet norėtųsi priminti, kad gyvenime būna visko: net ir sėkmingą karjerą pasiekusius žmones ištinka nesėkmės, sutuoktiniai išeina pas kitus, miršta, galų gale, ir jūs privalote turėti atsarginį ėjimą. Net jeigu mėgstate sakyti „Vis sėdžiu ant sutuoktinio sprando“, nuolat kartokite sau šiuos žodžius: „Aš bet kokioje situacijoje susitvarkysiu pats.“ Tai nuteiks jus tam, kad reikia rūpintis savimi, ką nors dėl to daryti.

„Aš toks nelaimingas“

Akivaizdu, kad žmonės šia fraze skundžiasi gyvenimu. Deja, maža to, kad konstatuoja faktą, bet ir patvirtina, pateisina savo nelaimingą būseną. Galiausiai tai tampa norma.

Vis dėlto nedera programuoti savo nelaimės, nereikia zyzti, geriau padaryti taip, kad jums norėtųsi ką nors pakeisti. Vartokite frazę: „Aš noriu būti laimingas!“

Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 36)