Visuomenės nariai nuolat raginami padėti žmonėms duodant kraujo. Tai – labai reikalinga ir kilnu. Tačiau ar žinome, kad net ir norėdami ne visi galime būti kraujo donorais. Apie tai pasakoja Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistė Irma Pimpičkaitė.

Mėta INKĖ

Žodis „donoras“ kilęs iš lotyniško žodžio donare – „dovanoti“. Žmogus, kuriam reikia perpilti donoro kraują, yra vadinamas recipientu.

Pasak Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistės, kraujo reikia daugiau kaip 130 pacientų gydymo atvejų. Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėtos žmonių gyvybės praradus daug kraujo po sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo – tai patys dažniausi atvejai. Kraujas taip pat perpilamas po sunkių nudegimų, apsinuodijimų, sergant mažakraujyste, kepenų nepakankamumu. Kraujo perpylimas gelbsti ir kraujo ligomis ar vėžiu sergančius pacientus.

Jokios žalos donorui

Nacionalinio kraujo centro atstovės teigimu, pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir nauda ligonio sveikatai. Ilgametė Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.

Kartais žmonės baiminasi, kad duodami kraujo užsikrės kokiomis nors ligomis. Pašnekovė sako, kad toks atvejis – negalimas, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir vienkartinės. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama.

„Duoti kraujo saugu tiek pačiame kraujo centre, tiek miestų aikštėse įrengtose specialiose palapinėse, kai miesto švenčių metu vyksta kraujo donorystės akcijos. Ilgametė Nacionalinio kraujo centro medikų patirtis liudija, kad daugelis žmonių, davę kraujo, jaučiasi gerai, – dėsto I. Pimpičkaitė. – Tik kai kurie pajunta šalutinius pojūčius – bendrą silpnumą, mieguistumą, troškulį. Tačiau tai – tik trumpalaikė organizmo reakcija netekus kraujo.“

Medikai pataria prieš duodant kraujo pailsėti, pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, nusiteikti geranoriškai. Tuomet kraujo davimas neturėtų sukelti šalutinio poveikio.

Kas gali būti kraujo donorais?

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė kaip 50 kilogramų.

Būtinas ir tam tikras hemoglobino kiekis donoro kraujyje: moterų – ne mažiau kaip 125 g/l, vyrų – ne mažiau kaip 135 g/l. Donoro pulsas turi būti ritmiškas, dažnis – nuo 50 iki 100 kartų per minutę. Sistolinis arterinis kraujospūdis turi būti 100–180, diastolinis – 50–100 mmHg.

Kas negali duoti kraujo?

Pasak Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistės, kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu), sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ligomis. Taip pat negali duoti kraujo linkę nenormaliai kraujuoti, daug kartų nualpę ar patiriantys konvulsijas, sunkiomis skrandžio, žarnyno, kepenų, šlapimo ir kvėpavimo sistemų ligomis sergantys žmonės. Donorystė negalima moterims tam tikrais gyvenimo periodais: nėštumo metu, laikotarpiu, kai kūdikis maitinamas motinos pienu.

Svarbu žinoti, kad kraujo negali duoti ir vyresni kaip 65 metų asmenys. Kraujo donorais, be abejo, negali būti žmonės, priklausantys rizikos grupei: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir pan.

Net kai žmogus sloguoja, yra užkimęs (tai rodo, kad organizme vyksta uždegiminė reakcija) ar neseniai vartojo antibiotikų, prašoma jo ateiti duoti kraujo praėjus savaitei ar dviem nuo to laiko, kai pasveiks.

„Kraujas imamas tik iš visiškai sveiko žmogaus, todėl donoro sveikatos būklei įvertinti jam pateikiama išsami anketa. Tik įvertinęs visus atsakymus kraujo centro gydytojas leidžia arba neleidžia duoti kraujo“, – aiškina pašnekovė.

Kam reikalingas kraujas?

Kraujas sudarytas iš kraujo plazmos (apie 55–60 proc.) ir kraujo ląstelių, t. y. raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių (apie 40–45 proc.), arba eritrocitų ir leukocitų, ir kraujo plokštelių (trombocitų).

Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo. Tai sudaro apie 6–7,5 proc. kūno masės. Kraujas organizmui labai svarbus. Eritrocitai jam suteikia raudoną spalvą, aprūpina organizmą deguonimi, būtinu audinių gyvybingumui palaikyti. Donorų eritrocitai naudojami gydant ligonius nuo ligų, po įvairių traumų ar rimtų chirurginių operacijų.

Trombocitai itin svarbūs kraujavimui stabdyti. Jų trūkumas pasireiškia įvairiai: nuo nedidelio nosies ar dantenų kraujavimo iki gyvybei pavojingo nesiliaujančio vidinio kraujavimo į vidaus organus ar galvos smegenis. Kraujo plazmoje yra globulinų, albumino ir vadinamųjų krešėjimo faktorių, dažniausiai naudojamų gydant kraujo krešėjimo sutrikimus ir nudegimus.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 4)