Tarp priklausomybės ligų – ir maisto narkomanija

Tarp priklausomybės ligų – ir maisto narkomanija


Dar visai neseniai terminas „maisto narkomanija“ buvo vartojamas norint apibūdinti per didelį pomėgį skaniai ir sočiai pavalgyti, o apkūnus žmogus sulaukdavo pastabų, esą jis silpnavalis. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai aiškiai parodo – priklausomybė nuo maisto ne tik egzistuoja, tačiau savo esme pernelyg nesiskiria nuo narkomanijos ar alkoholizmo.


Vitalijus BALKUS


„Kas geria, tas ir valgo“ – šis šmaikštus užrašas ant marškinėlių įgauna visai kitą prasmę, pažvelgus į Vašingtono universiteto 2013 metais paskelbtus tyrimo rezultatus. Tyrimo metu buvo ištirti 6 000 Australijoje gyvenančių dvynių porų mitybos ir alkoholio vartojimo įpročiai ir buvo bandoma nustatyti, kiek šiuos sutrikimus lemia genai, o kiek tai yra paties žmogaus „nuopelnas“. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo – alkoholizmas ir per didelis potraukis maistui žengia koja į koją. Be to, iš dalies pasitvirtino prielaida, kad yra šiuos sutrikimus reguliuojantis genetinis mechanizmas. Tiesa, patys tyrimo autoriai nurodo, kad genetiniai sutrikimai padidina riziką 38–53 proc., tačiau lemiamas vaidmuo, ar išsivystys priklausomybės, tenka pačiam žmogui.

REKLAMA


Veiksniai gali būti kuo įvairiausi: nuo vaikystėje atsiradusio įpročio gauti skanėstą visuomet, kai yra giriamas, iki rimtų psichoemocinių sutrikimų, kai kramtymas tampa mechaniniu veiksmu. Teigiama, kad priklausomybe nuo maisto daugiausiai skundžiasi moterys (apie 80 proc.), tačiau vertinant objektyvius rodiklius, tokius kaip nutukusiųjų skaičius ir anoniminių apklausų rezultatai, priklausomų nuo maisto moterų ir vyrų skaičius greičiausiai yra panašus. Tiesiog moterys dažniau tai suvokia kaip problemą, nes visuomenėje iki šiol vyrauja skirtingas požiūris į antsvorio turinčius vyrus ir moteris.


Nepriklausomai nuo priežasties, pats priklausomybės mechanizmas vienodas – organizmas pripranta prie didelio dopamino, kitaip dar vadinamo pasitenkinimo hormonu, kiekio. Maistas aktyvina didesnio šio hormono kiekio išsiskyrimą lygiai taip pat kaip tikri narkotikai. Tiesa, pastarieji jo kiekį gali padidinti 5–10 kartų, o nenuilstančiam valgytojui nuolatos palaikyti didelį hormono kiekį reikia daugiau pastangų.

REKLAMA


Tarp priklausomybės ligų – ir maisto narkomanija


Priklausomybę skatina pramonė


Kuo ryškesnis maisto skonis, tuo daugiau jo suvalgome – apie tai žmonės žinojo vos atsiradus kulinarijai. Be to, labiau pasitenkiname valgydami riebų, kaloringą maistą ir saldumynus. Ir jei iki XX a. pradžios virtuvės „arsenale“ maistui gerinti buvo naudojami natūralūs prieskoniai, tai šiuolaikinė maisto pramonė gali pasiūlyti kur kas daugiau.


Lūžio tašku tapo susintetintas mononatrio glutamatas (E 621). Natūraliai šios medžiagos yra jūrų gerybėse, mėsoje, sūryje (ypač kietosiose rūšyse).
1908 metais jį dirbtinai susintetinus, pirmoji jo paskirtis buvo pagerinti prastos mėsos ar žuvų žaliavos skonį. Ir taip būtų buvę iki mūsų laikų, jei šioji savybė nebūtų pastebėta stambiosios maisto pramonės, kuri naudodama mononatrio glutamatą išmoko gaminti skanius mėsos, žuvų ar sūrio produktus iš visiškai beskonės žaliavos. Nesunku tuo įsitikinti – tereikia paskaityti pigesnės dešros sudėtį, ir jūs garantuotai aptiksite joje E 621, o tuo tarpu brangūs aukščiausios rūšies gaminiai yra skanūs ir be dirbtinio priedo.


Pats savaime mononatrio glutamatas nėra pernelyg pavojingas sveikatai. Yra duomenų, kad didelis jo kiekis gali tapti glaukomos priežastimi, be to, eksperimentai su gyvūnais parodė, kad šis priedas gali tapti opaligę skatinančiu veiksniu. Perskaičiavus eksperimentuose su gyvūnais naudotą medžiagų kiekį, paaiškėjo, kad žmogui reikia suvartoti mononantrio glutamato maždaug tiek, kiek jo yra bulvių traškučiuose, ir, taip elgiantis nuolatos, opų atsiradimo rizika tampa visai reali.


Be to, eksperimento metu priedu maitinami gyvūnai buvo agresyvesni. Esama mokslinių duomenų, kad nerimas, nemiga ar agresyvumas gali pasireikšti ir žmogui vartojančiam mononantrio glutamatą. Tarp tiesioginių vartojimo pasekmių taip pat įvardijama nutukimo rizika, kylanti iš nesugebėjimo kontroliuoti suvalgomo maisto kiekio. Na, o kai dingsta kontrolė, atsiranda priklausomybės rizika.


Tarp priklausomybės ligų – ir maisto narkomanija


Traukia cukrus ir riebalai


Pernelyg didelis cukraus kiekis taip pat „pririša“ valgytoją prie savęs. O suvartojame jo tikrai labai daug. Vakarų Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojas vidutiniškai per dieną suvalgo 21 arbatinį šaukštelį cukraus. Iš kur toks kiekis ? Labai paprasta – vienoje „Coca-Cola“ stiklinėje yra ištirpinti net 6 arbatiniai šaukšteliai cukraus. Be to, cukraus yra net ten, kur mes nesitikime jo aptikti. Konservuotuose žirneliuose ar kitose daržovėse, padažuose (kečupai, kai kurie majonezai) taip pat gali būti nemenkas cukraus kiekis.


„Taupantys“ gamintojai naudoja saldiklius, kurie vartotojui taip pat sveikatos neprideda. Atskira maisto priklausomybės rūšimi galima laikyti priklausomybę vien nuo saldumynų. Tuomet žmogus gali būti abejingas kitam maistui, tačiau nuolatos po ranka laiko saldainius ir nuolatos juos kramsnoja.



Dar vienas masalas mums – pernelyg riebūs produktai. Riebus ir kaloringas maistas yra puikus pasitenkinimo šaltinis, ir prie tokio maisto priprantama. Monrealio universiteto mokslininkai 6 mėnesius šėrė gyvūnus tradiciniais greito maisto užeigų patiekalais, turinčiais didesnį kiekį riebalų. Staigiai pakeitus racioną, buvo pastebėti reiškiniai, atitinkantys abstinencijos simptomus – gyvūnus kamavo nerimas, depresija.


Tarp priklausomybės ligų – ir maisto narkomanija


* * * * * *


Ar esate maisto narkomanas?


Kad ir kaip būtų liūdna, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje šį klausimą sau turėtų užduoti dažnas. Kelionės šaldytuvo link net nejuntant tikro alkio, saldumynai, „tirpstantys“ namuose it pavasario sniegas, ar polinkis nuolatos lankytis greito maisto užeigose yra požymiai, kad galimai esate tikrų tikriausias narkomanas.


Tik nereikia tučtuojau pulti badauti ar laikytis kokios madingos dietos. Specialistai rekomenduoja pirmiausia keisti valgymo įpročius. Sotūs pusryčiai ir pietūs jums nepakenks, o štai vakare liaukitės kimšti viską, kas pakliūva po ranka. Taip skrandis pripras prie būsenos, kai jis nėra aktyvus.


Be to, mažinkite valgymo greitį – pasitenkinimą turi sukelti maisto skonis, o ne kiekis. Prieskoniais ir skonio stiprikliais „pagardintas“ maistas – taip pat ne jums. O svarbiausia – esant stresui ir kilus norui ką nors suvalgyti, tučtuojau susiraskite kokį užsiėmimą – priklausomybės atveju reikia ne maisto, o veiklos, atribojančios jus nuo problemos.


Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 22)


Tarp priklausomybės ligų – ir maisto narkomanija








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>