Kai žydi ievos

Kai žydi ievos


Ievų žydėjimas – tikrojo pavasario požymis, rodantis, kad netrukus pražys vyšnios, raudonieji dobilai, paprastieji putinai. Mūsų protėviai žinojo, kad ievų vegetacija – patikimas ženklas, kada laikas sėti tam tikras daržoves. Sužaliavus ievoms dar dažnai pasitaiko šalnų, todėl galima sėti tik atsparias šalnoms daržoves: salotas, burokėlius, sodinti ankstyvąsias bulves, svogūnus, česnakus, o joms pradėjus žydėti – sodinti ir kopūstų daigus.


Daiva Červokienė


Ievos – erškėtinių šeimos slyvinių pogenčio augalai. Gentyje yra 30 rūšių, Lietuvoje savaime auga tik viena – paprastoji ieva (Prunus padus, sin. Padus avium), auginamos dar trys: Makio (Prunus maackii), vėlyvoji (Prunus serotina), virgininė (Prunus virginiana).


Paprastosios ievos – dekoratyvūs, medingi, nuodingi daugiamečiai medžiai ar krūmai, dažni visoje Lietuvoje. Jos auga greitai, užauga 3–10 m aukščio, gyvena apie 100 metų, gerai pakelia šalčius. Lapus ievos skleidžia anksčiausiai iš visų pas mus savaime augančių medžių. Žievė – specifinio kvapo, vaisiai, dažnai vadinami uogomis, – juodi kaulavaisiai raukšlėtu kauliuku, iš pradžių smulkūs ir žali, o prinokę – juodi. Sunoksta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, valgomi, jų skonis truputį kartus ir aitrus. Ievos mediena gelsva, tvirta, lanksti, naudojama smulkiems dirbiniams tekinti, drožinėti. Iš šakų pinami krepšiai, iš žievės gaunami dažai (dažo sodria tamsiai žalia spalva). Sakoma, kad ievų žieve dažyti marginiai yra labai patvarūs. Iš žiedų gaminamas ievų vanduo, naudojamas parfumerijoje. Etnologai sako, kad daug kur pasaulyje gyvybės medžiu buvo laikyta ir ieva. Mituose ji laikoma ir pirmąja motina.

REKLAMA


Vaistinės ir nuodingosios savybės


„Ievų žieduose yra daug dezinfekuojamųjų medžiagų, neatsitiktinai žiedų distiliato buvo pilama į akių lašus ar jis vienas taikytas plovimams, pavilgams. Labai mėgstame sukrimsti kokį slyvos ar vyšnios branduolį, obels ar kriaušės sėklą – malonus kartumas lyg širdį atgaivina. Taip veikia nedidelės cianidų dozės. Branduoliuose daug amigdalino, o minkštime – tanidų. Tuo mokėjo pasinaudoti liaudies medicina: kai burnoje opelių atsirasdavo, ievų arbata skalaudavo ar jų vaisių čiulpdavo ir žaizdos užsitraukdavo – taip veikia tanidas. Dabar žinome, kad jis tinka tik tada, kai nėra pūlinių opų, nes šios gali tapti lėtinės. Seniau smulkintasi mažiau, pagerėjo tądien – ir gerai. Vargina viduriavimai dabar, dar dažniau vargindavo seniau, o jei įsimesdavo infekciniai viduriavimai, ne vienas taip nusilpdavo, kad tik sienų pasiramstydamas vaikščioti galėjo. Kas išmanė, kiek ievų uogelių smulkiai sugrūsti, kiek sveikų įdėti – atsigaudavo“, – rašė mokslų daktarė, garsi farmacininkė ir liaudies medicinos žinovė Eugenija Šimkūnaitė.

REKLAMA


Ievų vaisiuose yra apie 5 proc. cukraus, citrinų ir obuolių rūgščių, pektino, rauginių ir kitokių medžiagų. Žievėje yra glikozido amigdalino, laisvo ciano vandenilio (žievėje – 0, 09 proc., lapuose – 0, 05 proc.), rauginių ir kitų medžiagų. Ievų fitoncidai itin stiprūs ir veiksmingi – jie naikina ne tik mikrobus, bet ir vabzdžius. Trintais sausais ievų lapais ar žievės nuoviru mūsų senoliai naikino muses, utėles ir kitus vabzdžius. Šviežių ievų lapų dedama ant sumuštų kūno vietų, pūlinių, jų arbatos geriama sergant gastritu, kolitu. Ievų žievės preparatai skatina šlapimo ir prakaito skyrimąsi, stabdo viduriavimą, gydo gastritą, reumatą, podagrą, jos užpilai tinka skaudamiems sąnariams trinti. Homeopatijoje ievų žievė vartojama kaip tonizuojanti, galvos skausmą malšinanti priemonė.


Ar verta bandyti?


Šiandienos žolininkai teigia, kad vaistinės ir nuodingosios ievų savybės tarsi grumiasi tarpusavyje, todėl šių augalų dera vartoti labai atsargiai. Pasak aukščiausios kvalifikacinės kategorijos provizorės Jadvygos Balvočiūtės, ievų žiedų nuoviras, naudojamas išoriškai, stiprina regėjimą, gydo konjunktyvitą (akių junginės uždegimą), vokų uždegimą. Juo reikia plauti akis kelis kartus per dieną. Į nuovirą galima įmaišyti medetkų, ramunėlių ar jonažolių žiedų, svarbu nepamiršti, kad juo plausite akis, todėl skystis turi būti skaidrus, be priemaišų. Ievų preparatų negalima vartoti nėščiosioms.



Pirtininkai teigia, kad ievų vantos maloniai kvepia migdolais, yra labai švelnios. Jos, kaip ir liepinės, labiau mėgstamos moterų. Lietuviškos pirties akademijos vadovas Rimas Kavaliauskas sako, kad ievų vantos ypač teigiamai veikia jaunus žmones, nes padeda atkurti vidinę harmoniją, neleidžia įsigalėti žeminamiems santykiams. Jeigu jauni žmonės nesutaria, išsipėrę ievų vanta dažnai susitaiko. Ievų vantos skatina valymosi procesus, vidinę žmogaus darną, malšina skausmą, gydo odos ir kvėpavimo takų ligas, egzemas, padeda atsikratyti antsvorio. Tad norintiems išbandyti ievų stiprybę bene geriausia būtų pradėti nuo vantų. Galima paragauti ir vaisių. Šio straipsnio autorė ievos vaisių ragavo Nidoje. Per pusvalandį suvalgius tris truputį karčius ir aitrius, sutraukiančio, kiek vyšnias primenančio skonio vaisius daugiau jų nesinorėjo, bet nieko blogo pajusti neteko.


Fenologų duomenimis, paprastosios ievos Lietuvoje vidutiniškai pražysta apie gegužės 10 dieną, ankstyviausios ir vėlyviausios jų žydėjimo datos skirtinguose šalies regionuose gali skirtis net 17–21 dieną. Ievų žiedų kvapas ne toks ir nekaltas: žydinčių ievų nepatariama merkti namuose, ypač patalpose, kuriose miegame, nes po kelių valandų galime pajusti silpnumą, galvos svaigulį, skausmą, pykinimą – šis medis išskiria daug lakiųjų medžiagų ir fitoncidų, žieduose yra ciano rūgšties. Tiesa, ši rūgštis yra ne gryno, o cheminių junginių pavidalo – jos randama ir šių medžių žievėje bei vaisiuose.


Kai žydi ievos


Akims plauti


E. Šimkūnaitė patarė: akims labai pridulkėjus ar įsidirginus nuo krislo, jas reikia praplauti, tada sutrinti 1–2 ievų žiedų kekes, užpilti švariu vandeniu, po to nukošus pamirkyti jame švarų skudurėlį ir palaikyti keliolika minučių ant akių vokų. Jei ir nepadės, pasiekus medikus bus lengviau akis gydyti.


Ievų vaisių užpilas


Du valgomuosius šaukštus ievų vaisių užpilkite stikline vandens ir palaikykite 3–5 val. Nupiltą skystį naudokite vonelėms, kompresams, odai valyti.


Spiritinis ievų žievės antpilas


Priberkite pusę butelio susmulkintos ievų žievės, užpilkite degtine ir palaikykite 10–14 dienų vis pakratydami butelį. Užpilu trinkite skaudamus sąnarius.


Žiedų aliejus


Saulėtą dieną surinktus ievų žiedus užpilkite aliejumi, palaikykite 10–14 dienų. Aliejų naudokite odai valyti, suskirdusioms pėdoms gydyti, sąnarių skausmui malšinti (įtrinti reikia pašildytą). Laikomas kambario temperatūroje, jis nesugenda tris mėnesius, šaldytuve – iki pusės metų. Beje, kai kuriuos žmones gali erzinti net vos juntamas ievų kvapas.

REKLAMA


Žievės nuoviras grybeliui gydyti


Valgomąjį šaukštą džiovintos susmulkintos ievų žievės užpilkite stikline karšto vandens, pavirkite 10–15 min. ant silpnos ugnies ar vandens vonelėje. Atvėsusį skystį nukoškite ir jame mirkykite kojas. Taip pat juo galima naikinti muses, uodus.


Žievės nuoviras stafilokokui naikinti


100 g ievų žievės ir 30 g uosių sėklų užpilkite litru vandens, pavirkite 5–10 min. ant silpnos ugnies ar vandens vonelėje. Atvėsusį skystį nukoškite. Vartokite po valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną prieš valgį.


Vonia raumenų skausmui malšinti


Saują ievų žiedų užpilkite litru karšto vandens, pavirkite 20 min. ant silpnos ugnies ar vandens vonelėje. Nukoštą skystį supilkite į vonią ir joje pagulėkite 15 min.


Atpalaiduojamoji vonia


Po 100 g smulkintos ievų žievės, ajerų šaknų, avižų šiaudų, pušų spyglių, čiobrelių žolės ir kadagių uogų užpilkite karštu vandeniu, kad apsemtų, pavirkite 20 min. ant silpnos ugnies ar vandens vonelėje. Nukoštą skystį supilkite į vonią ir joje pagulėkite 15–20 min.


Plaukams stiprinti


Saują ievų šakelių užpilkite karštu vandeniu, pavirinkite kelias minutes, nukoškite ir šiuo skysčiu skalaukite galvą. Toks nuoviras stiprina plaukus, suteikia jiems žvilgesio.


Parengta pagal žurnalą „Namie ir sode" Nr. 9 (2016 m.)

Kai žydi ievos








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>