Šešėlis: perkame dvigubai daugiau, nei uždirbame

Šešėlis: perkame dvigubai daugiau, nei uždirbame


Visi kone badu galuojasi, o prekių vežimėliai pridėti net su kaupu – šį reiškinį iš dalies paaiškina šešėlinis vartojimas, kuris ir išlenda į dienos šviesą prekybos centruose. Ir kairiųjų, ir dešiniųjų vadovaujamos Vyriausybės vis skelbia kryžiaus žygius prieš šešėlinę ekonomiką. Tiesa, apie pasiektus rezultatus – rečiau.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Viską išduoda vartojimas


Neseniai SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas paskelbė savo atlikto šešėlinės ekonomikos tyrimo rezultatus. Pasirodo, 2015 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys ir vėl priminė, jog Lietuvoje namų ūkių vartojimo išlaidos yra dukart didesnės negu oficialiosios darbo užmokesčio pajamos. Visoje Europos Sąjungoje darbo užmokesčio pajamos vidutiniškai sudaro daugiau nei du trečdalius vartojimui skiriamų lėšų.


Iš viso Lietuvoje galutinio vartojimo išlaidos pernai siekė 23,7 mlrd. eurų. Palyginti su 2014 m., jos padidėjo 3,9 proc. Ir tik pusė vartojimui išleidžiamų lėšų skiriama iš darbo užmokesčio pajamų. Tad iš ko namų ūkiai gauna kitą pusę lėšų, išleidžiamų vartojimui? Be darbo užmokesčio, vartojimo išlaidų šaltinių yra keli: individualiosios veiklos pajamos, socialinės išmokos, iš kitų asmenų gautos lėšos, investicijos, santaupos, paskolos, perlaidos iš užsienio ir pajamos iš kitos veiklos. Taip pat ir šešėlinės veiklos pajamos.

REKLAMA


Šešėliai ir prieblanda


Vienas iš svarbiausių vartojimo lėšų šaltinių – oficialiosios darbo užmokesčio pajamos – mūsų šalyje 2015 m. augo, taigi, pasak ekonomisto, ir jų įtaka vartojimui didėjo. Darbo užmokesčio pajamos pernai ūgtelėjo 5,1 proc. (gyventojų vartojimo išlaidos, kaip minėta, padidėjo 3,9 proc.). T. Povilauskas prognozuoja, jog tikėtina, kad šiemet dėl didėjančio minimalaus mėnesinio atlyginimo ir konkurencijos dėl darbo jėgos oficialiosios darbo užmokesčio pajamos šalyje augs dar sparčiau. Nors pernelyg spartus minimalaus darbo užmokesčio kėlimas didina ir šešėlinės veiklos aktyvumą, tikėtina, kad darbo pajamos šiais metais augs sparčiau nei šešėlinės.
Asmeninės perlaidos iš užsienyje gyvenančių emigrantų pernai sumažėjo beveik ketvirtadaliu – iki 1,1 mlrd. eurų, todėl jų įtaka vartojimui sumenko. Matyt, mūsų emigrantai ima vengti oficialių perlaidų, nenorėdami apsunkinti jas gaunančių asmenų padėties. Be to, savivaldybės pradėjo atidžiau tikrinti, ar įvairias pašalpas gaunantys žmonės negauna oficialių perlaidų iš užsienio. Tad realiai pinigų iš užsienio dabar daugiau atvežama „kišenėse“. Vis dėlto perlaidų įtaka vartojimui ir visai Lietuvos ekonomikai (tokia pat padėtis ir Latvijoje) vis dar išlieka didžiausia Europos Sąjungoje.

REKLAMA


Tiesa, yra dar viena pajamų rūšis – tai pajamos iš investicijų. Tačiau namų ūkių palūkanų pajamos 2014 m. sudarė vos 119 mln. eurų. Tikėtina, kad pernai dėl mažėjusių palūkanų normų rinkoje jų buvo uždirbta dar mažiau. Dividendų įtaka yra didesnė, tad, nors gyventojų gauti dividendai oficialiai nėra išskiriami, tikėtina, kad jų suma pastaraisiais metais siekia apie 0,5 mlrd. eurų. Palyginti su 12 mlrd. eurų darbo pajamomis, tai yra ganėtinai nedaug, reziumuoja pašnekovas. Be to, nemažai didelius dividendus mokančių įmonių priklauso užsienio bendrovėms, todėl dalis dividendų iškeliauja į užsienį.


Apie penktadalį visų vartojimo išlaidoms skirtų lėšų – 4,6 mlrd. eurų – sudaro minimaliai apmokestinamos individualiosios veiklos ir visiškai neapmokestinamos šešėlinės pajamos. Kiek čia yra tikrojo šešėlio – visai neapmokestinamų pajamų, vertinimų yra įvairių. T. Povilauskas, remdamasis savo atstovaujamo banko ir kitų institucijų analitikų duomenimis, mano, kad visa šešėlinė ekonomika Lietuvoje (neapsiribojant tik vartojimu ir įtraukiant investicijas į nekilnojamąjį ir kitą turtą) gali sudaryti iki ketvirtadalio BVP – apie 9 mlrd. eurų. Didelės šešėlinės pajamos sukuria socialines problemas: mokesčių mokėtojų moralė silpnėja stebint, kad kaimynai leidžia sau daugiau vartoti gaudami neoficialių pajamų, tai savo ruožtu daro neigiamą įtaką renkant biudžetą.



Kova duoda vaisių


Neseniai Vyriausybės rūmuose vyko Valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo koordinavimo komisijos posėdis, vadovaujamas Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio. Analizuojant praėjusių metų surinktų akcizų rodiklius, Muitinės departamento vadovas Arūnas Adomėnas pabrėžė, kad legalus akcizais apmokestintų prekių vartojimas auga. Pernai akcizų surinkta 4,4 proc. (48 mln. eurų) daugiau, nei planuota, ir 8,7 proc. (90 mln. eurų) daugiau nei 2014 m. Iš viso kontrolės institucijos sulaikė ir iš nelegalios apyvartos pašalino prekių už 35,7 mln. eurų (užpernai – už 20 mln. eurų).


Apžvelgiant tabako rinką akcentuota, jog 2015 m. buvo sulaikyta daugiausia nelegalios produkcijos. Iš viso sulaikyta 288 mln. vnt. cigarečių, 82 proc. jų buvo nelegaliai gabenamos iš Baltarusijos. Didžiąją dalį jų sulaikė Lietuvos muitinės pareigūnai (77 proc.), kiek mažiau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (16 proc.) ir Lietuvos policija (8 proc.).


Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Renatas Požėla minėtame posėdyje vardijo, kokių priemonių imamasi stiprinant išorinių Europos Sąjungos sienų kontrolę: diegiamos modernios sienos stebėjimo sistemos pažeidžiamiausiuose valstybės sienos su Baltarusija ruožuose, modernizuojama muitinės įstaigų ir postų techninė bazė, stiprinama Europos Sąjungos vidaus sienų apsauga ir kt.


Posėdyje dalyvavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos direktorius Dainoras Bradauskas pabrėžė, jog kur kas geriau surenkamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Pernai jo surinkta daugiau, nei planuota, – 108 proc. – ir 6 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Augo ir surinkto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) rodikliai: 2015 m. jo surinkta 4,4 proc., arba 121 mln. eurų, daugiau nei užpernai. Pasak D. Bradausko, Valstybinė mokesčių inspekcija ir toliau akylai stebės PVM ir GPM administravimą ir taip kovos su mokesčių vengimu bei atlyginimais „vokeliuose“.

REKLAMA


„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė, komentuodama minėto posėdžio rezultatus, pripažįsta, jog negalima nepastebėti teigiamų pokyčių kovoje su šešėliu. Štai, pavyzdžiui, „Nielsen“ tuščių cigarečių pakelių tyrimas parodė, kad pernai nelegalių cigarečių rinka susitraukė iki 20 proc. (2014 m. ji siekė kone 30 proc.). Tai, aišku, atsiliepė ir biudžeto pajamoms: iš akcizų gauta 3,8 proc. daugiau pajamų, nei tikėjosi Finansų ministerija. V. Šečkutės ir jos kolegų skaičiavimais, dėl sumenkusios kontrabandinių cigarečių rinkos prarastos akcizų ir PVM pajamos sumažėjo nuo 100 mln. eurų 2014 m. iki 70 mln. eurų pernai. Mažesnę kontrabandą greičiausiai lėmė ir geopolitinė padėtis bei su tuo susijusi stipresnė pasienio apsauga. Visgi neaišku, ar šis reiškinys bus ilgalaikis, nes dabar nelegalios cigaretės į Lietuvą gali patekti ne tiesiai iš Baltarusijos, o per Latviją. Be to, pernai pastebėta, jog darbo užmokesčio fondas augo lėčiau nei biudžeto pajamos iš GPM. Tai taip pat rodo, kad šiek tiek sumažėjo nelegalių atlyginimų. Vis dėlto, V. Šečkutės nuomone, šešėlis darbo užmokesčio rinkoje vis dar yra didelis.


Buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Petras Navikas taip pat sako, kad pernai šešėlis iš tikrųjų sumažėjo. Nacionalinis biudžetas gavo 7,1 proc. (471 mln. eurų) daugiau pajamų, o BVP padidėjo 1,7 proc. Minėtas BVP prieaugis leido gauti daugiau nei 113 mln. eurų pajamų. Kita biudžeto pajamų prieaugio dalis – 358 mln. eurų – gauta privertus legalizuoti 2,5 mlrd. eurų BVP, sukurto šešėlinėje ekonomikoje. Taigi pašnekovas teigia juntantis pasitenkinimą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlytos priemonės šešėliui sutramdyti, nors ir vėlokai bei tik iš dalies įgyvendintos, jau davė gerų rezultatų.


* * * * * * *


Dešimtadalis šešėlio netrukdytų


Šešėlis: perkame dvigubai daugiau, nei uždirbame

Daugelis pastebime šiokią tokią gyventojų pajamų ir gyvenimo lygio neatitiktį, kuri yra šešėlinės ekonomikos dalis. Kaip atrodytų atlyginimų statistika ir mūsų gyvenimas, jei visos pajamos būtų oficialiai apskaitomos, teiraujamės šešėlinio vartojimo tyrimo autoriaus, SEB banko analitiko Tado POVILAUSKO.


Teodora RAŠIMAITĖ


– Kaip matyti iš tyrimo, realiosios gyventojų pajamos gerokai skiriasi nuo oficialiųjų, tad mūsų ekonominis gyvenimas – šiek tiek sumeluotas. Kažin ar įmanoma apskaičiuoti, koks jis yra iš tikrųjų?


– Išties būtų sunku pasakyti, tačiau galime įsivaizduoti bent jau tuos 4 mlrd. eurų pridėję prie 11–12 mlrd. eurų darbo pajamų.


– Dar kažkiek būtų sumokėta mokesčių?


– Taip. Dalis sumokėtų mokesčių tektų valstybės įstaigų darbuotojų algoms, nes tai sudaro didžiausią dalį jų išlaidų, aišku, didėtų ir išlaidos socialinei sričiai.


– Ar lietuviai dažnai nori pasirodyti neturtingesni, nei yra, pasiskųsti aplinkiniams, kaip blogai gyvena, nors gauna nemažai neoficialių pajamų?

REKLAMA


– Visaip yra. Vieni žmonės nori atrodyti neturtingesni, kiti – turtingesni. Tie žmonės, kurie daug uždirba, nenori viešintis, atkreipti aplinkinių dėmesio, o tie, kurie mažiau uždirba, nori atrodyti turtingesni. Norą bent trumpai pagyventi ne pagal kišenę, turėti tai, ką turi kiti, liudija ir greitieji kreditai. Žinoma, turėti norisi, bet jei gyvenimo sąlygos neleidžia...


– Šešėlinė ekonomika egzistuoja tikriausiai visose šalyse. Kokia ji galėtų būti, kad galėtume normaliai gyventi?


– Ir dabar kažkaip gyvename... Įvairių šaltinių duomenimis, šešėlis sudaro ketvirtadalį mūsų ekonomikos, Latvijoje ir Estijoje šis skaičius – mažesnis, gal apie 20 proc. Manau, neįmanoma visiškai išvengti šešėlio. Būtų normalu, jeigu jis sudarytų apie 10 proc. Bent jau reikėtų siekti, kad artimiausiais metais šešėlinė ekonomika sumažėtų bent perpus.


– Kad ir kokiu būdu būtų gaunamos pajamos, žmonės jas įlieja į ekonomiką. Turbūt dėl šešėlio nesumokėtų mokesčių labiausiai kenčia bendras gėris – viešosios paslaugos, keliai, švietimas ir t. t.?


– Taip, šešėlis ekonomiką taip pat kuria – žmonės gauna pajamas, jas išleidžia, ekonomika sukasi. Labiausiai nukenčia gaunantieji socialines išmokas, mažas pensijas, mažas motinystės išmokas, nes nesumokami mokesčiai „Sodrai“. Daugiau būtų galima skirti viskam, kas finansuojama iš valstybės biudžeto. Iš esmės nemokėdami mokesčių apvaginėjame savo tėvus – jie gauna mažas pensijas.

– Žmonės to nelabai sieja, ar ne?


– Taip, išties. Uždaras ratas.


– Kaip jį sustabdyti? Turėtų valdžia rodyti daugiau valios ar žmonės pradėti mąstyti kitaip? Ar pajamos turėtų būti didesnės, kad žmones ne taip lengvai būtų galima išvesti iš kelio?


– Žinoma, pirmiausia tai – valdžios darbas. Visų pirma reikia apsikuopti aplink save, supaprastinti visas procedūras, jas perkelti į elektroninę erdvę. Juk daugybė juodų pinigų „vaikšto“ būtent šioje srityje. Tačiau būtinas ir švietimas. Veikia ir globalizacija, jaunimas parsiveža kitokių įpročių iš Vakarų Europos šalių, kur neoficialūs sandėriai nėra paplitę. Žinoma, tai nepopuliaru, bet reikėtų siekti, kad dideli sandoriai nebūtų atliekami grynaisiais pinigais.


– Įdomu, kokią dalį tų neoficialių pajamų sudaro kyšiai?


– Tai sunku apskaičiuoti, tačiau faktas, kad tam tikra dalis tikrai yra.


– O iš kur nelegalių pajamų gaunama daugiausia?


– Iš individualiosios veiklos – tai ypač populiaru statybos srityje, taip pat iš nelegalios prekybos, pridėtinės vertės mokesčio grobstymo.



Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos indeksas


Šešėlis: perkame dvigubai daugiau, nei uždirbame


„SSE Riga“ šešėlinės ekonomikos indeksas nerodo, kokią dalį ekonomikos sudaro šešėlinė ekonomika. Skaičiuojant indeksą apimamos trys šešėlinės veiklos sritys – „vokeliuose“ mokamas darbo užmokestis, nelegali darbo jėga ir į įmonių apskaitą neįtraukiamų pajamų dalis.



Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 13)

Šešėlis: perkame dvigubai daugiau, nei uždirbame







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)