Patekę į daugiabučio namo laiptinę neretai išvystame, kad kai kurie namo gyventojai dalį bendrojo naudojimo patalpų yra pavertę jiems tuo metu nereikalingų asmeninių daiktų sandėliu. Ar taip nėra pažeidžiamos kitų namo gyventojų teisės?

Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas

Teisės ir pareigos

Civilinio kodekso nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Na, o kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos šiam namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Tos lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Šios Civilinio kodekso nuostatos praktinį įgyvendinimą apibrėžiančio Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo nustatyta, kad iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis (dvejų ir daugiau metų) namo (statinio) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planas, minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas namams, kurių naudingasis plotas iki 3 tūkst. kv. m, yra 0,05 Eur už kv. m per mėnesį, o namams, kurių naudingasis plotas 3 tūkst. kv. m ir daugiau, – 0,03 Eur už kv. m per mėnesį.

Beje, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisė į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas yra proporcinga butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje.

Dera žinoti, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Gaisrinės saugos draudimai

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama: 1) užkalti, užtverti, užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais laiptines, koridorius, balkonus, lodžijas, liukus, angas ir kitus išėjimus, skirtus žmonėms evakuoti; 2) rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus duris, turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus įrenginį; 3) užtverti, užkrauti rūsiuose praeigas.

Iš pateiktų nuostatų darytina išvada, kad daugiabučio namo laiptines, koridorius, balkonus, lodžijas, kaip šio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, paversti pavienių butų savininkų asmeninių daiktų sandėliukais yra draudžiama. Kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus, tikslinga nustatyti šio namo vidaus tvarkos taisykles ir reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) jų laikytis.

Nustatant, ar naudojantis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais nepažeidžiamos kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai, be jau minėtų teisės aktų nuostatų, nederėtų pamiršti ir protingumo, teisingumo, socialinės santarvės ir sąžiningumo principų.

Kreipkitės į valdytoją

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau – bendrojo naudojimo objektų valdytoją).
Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Teisę sušaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą turi bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip ¼ butų ir kitų patalpų savininkų.

Su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus įgyvendina namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Jo veiklos, susijusios su jam įstatymų ir kitų teisės aktų priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė. Taigi, kilus nesutarimų dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ar kitų butų (patalpų) savininkų teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo naudojantis minėtais objektais, tektų kreiptis į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją, o dėl jo veiksmų ar neveikimo – į savivaldybę.

Administracinė atsakomybė

Administracinių teisės pažeidimų kodekso už priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų gaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus arba jų nevykdymą piliečiams – butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) – numatyta bauda nuo 7 iki 72 eurų, o už kliudymą valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams atlikti savo tarnybines pareigas arba šių pareigūnų reikalavimų nevykdymą – nuo 72 iki 144 eurų.

Pirmuoju atveju tokį pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turi priešgaisrinės apsaugos įgalioti asmenys, o konkrečią baudą skiria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Antruoju atveju teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą suteikta minėto departamento pareigūnams, o konkretų baudos dydį parinktų tokią bylą nagrinėsiantis rajono (miesto) apylinkės teismas.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 8)