Jonas KATKAUSKAS

Latvijos žiemos sporto sostinėje Siguldoje savaitgalį vyks pasaulio rogučių sporto čempionatas.
Pasaulio rogučių sporto (arba leidimosi rogutėmis) čempionatas rengiamas kiekvienais metais, kai nevyksta žiemos olimpinės žaidynės. Rogučių sporto meistrai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose išsidalija po keturis medalių komplektus: atletai lenktyniauja moterų ir vyrų vienviečių bei vyrų dviviečių rogučių varžybose ir komandų estafetėje (šioje rungtyje moteris, vyras ir dviviečių rogutininkų pora startuoja vienas paskui kitą).
Į 2015 m. pasaulio rogučių sporto čempionatą Latvijoje susirinks geriausi pasaulio rogutininkai. Vyrų varžybose dalyvaus 42 atletai, moterų – 40 atlečių, vyrų dviviečių rogučių – 24 sportininkai, estafetėje – 12 komandų. Atvyks Austrijos, Bulgarijos, Kanados, Kroatijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Vokietijos, Indijos ir kitų šalių sportininkai, dalyvaus šeimininkų komanda. Vasario 14 d., šeštadienį, vyks vyrų dviviečių ir moterų vienviečių rogučių lenktynės, sekmadienį bus rengiamos kitos dvi rungtys. Tad tiems, kas domisi šia vis egzotiška, bet labai dinamiška ir gana ekstremalia sporto šaka, rekomenduojame savaitgalį vykti pas kaimynus – pamatysite visus geriausius pasaulio rogutininkus. Nuo Vilniaus iki Siguldos – apie 350 km. Tiems, kas nevažiuos, daug tiesioginių transliacijų iš Siguldos rengs „Eurosport“.

Siguldos miestelio pakrašty
Buvo manoma, jog Vakarų Europos valstybės Rytų bloko šalims parduoda morališkai ir fiziškai pasenusią sporto įrangą, be to, ji kainuodavo (ir tebekainuoja) labai daug. Todėl būdavo verta patiems pasukti galvas ir pamiklinti rankas. Latvijoje sportines roges pirmieji pasigamino ir išbandė Valdis Tilikas ir Rolandas Upatniekas. Šie du vaikinai, turėję inžinieriaus gyslelę, pagal užsienietiškų žurnalų iškarpas sukūrė sportines roges, kuriomis zvimbė kaip bitės. Nauja rizikinga sporto šaka susidomėjo daug jaunimo, o prie Cėsių miestelio išdygo pirma pusiau profesionali rogučių trasa. 1980 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Leik Plaside (JAV) Latvijos rogutininkė Vera Zozulia tapo čempione (tąkart ji startavo kaip SSRS rinktinės narė).
Paskatinti rogutininkų ir bobslėjaus meistrų sėkmės, latviai ryžosi Siguldoje pastatyti dirbtinio ledo areną. Ji atidaryta 1987 m. Tai buvo viena iš sudėtingiausių bobslėjaus ir rogučių trasų visame pasaulyje. Jos ilgis – 1 200 m (moterys lenktyniauja trumpesnėje – 988 m – atkarpoje), aukštis – 121 m, trasoje – 16 posūkių, atletai čia lekia 125 km/val. greičiu. Šioje trasoje treniruojasi Latvijos, taip pat kaimyninių šalių sportininkai, čia kasmet vyksta daug tarptautinių turnyrų (pasaulio rogučių sporto čempionatas Siguldoje jau vyko 2003 m.).
2006-ųjų Turino olimpinėse žaidynėse latvių atletas Martinas Rubenis, važiavęs rogutėmis, kurias pats suprojektavo ir pagamino, laimėjo bronzos medalį. Tai buvo pirmasis nepriklausomos Latvijos olimpinis žiemos medalis! 2008 m. Europos rogučių sporto čempionate latviai vėl pelnė medalių, 2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse broliai Andris ir Juris Šicai laimėjo sidabro medalį dviviečių rogučių varžybose.
Dar geriau Latvijos rinktinei sekėsi pernykštėse olimpinėse žaidynėse. Sočyje broliai vėl pelnė olimpinį medalį – tąkart jie aplenkė šešiolika ekipažų ir buvo treti (po pirmojo važiavimo latvių ekipažas buvo penktoje vietoje). Kitą dieną komandų estafetėje Eliza Tiruma, M. Rubenis, A. ir J. Šicai užtruko 2 min. 47,295 sek. ir užėmė trečiąją vietą – latviai vos 0,1 sek. aplenkė Kanados komandą, ir ši liko ketvirta.
Be to, 2008 ir 2010 m. Latvijos rogučių estafečių komanda tapo Europos čempione, daug kartų laimėta kitos spalvos medalių, pasaulio čempionatuose dukart laimėtas sidabras, triskart – auksas.

Šio sezono lyderiai
2014–2015 m. rogučių sporto pasaulio taurės varžybos prasidėjo vėlų lapkritį, o baigsis kovo 1 d. Sočyje, kur vyks paskutinis, devintasis, turnyro etapas (jis bus užskaitytas kaip Europos rogučių sporto čempionatas). Pirmąjį ir ketvirtąjį vyrų vienviečių rogučių varžybų etapus laimėjo triskart olimpinis, aštuonis kartus pasaulio čempionas vokietis Feliksas Lochas, po etapą laimėjo amerikeitis Takeris Vestas ir kanadietis Semas Ednis. Dviviečių rogučių rungtyje vokiečių atletai Tonis Egertas ir Saša Benekenas laimėjo visas ketverias varžybas.
Dukart olimpinė ir triskart pasaulio čempionė vokietė Natali Geizenberger laimėjo visus keturis moterų vienviečių rogučių sporto pasaulio taurės turnyro etapus. Vokiečiai laimėjo ir komandų varžybas. Jie už nugaros pravardžiuojami monstrais – nė viena kita rinktinė nesitiki jų pralenkti. Bendrojoje vyrų varžybų įskaitoje pirmauja F. Lochas, surinkęs 577 taškus. Antras – austras Volfgangas Kindlis (415 taškų), trečias – italas Dominikas Fišnaleris (391 taškas). Geriausias iš Latvijos atletų – Inaras Kivleniekas (136 taškai). Moterų lyderė N. Geizenberger yra surinkusi 655 taškus, antra – taip pat vokietė Dajana Eitberger, trečia – vokietė Ankė Višnevski. Užtat vyrų dvejetų įskaitinėje lentelėje broliai Šicai yra treti (po dviejų vokiečių ekipažų). Pirmaujantys T. Egertas ir S. Benekenas yra surinkę 655 taškus, kita vokiečių pora turi 615 taškų, latviai – 394. Vokiečių mūsų kaimynai turbūt nepavys, bet palinkėkime jiems sėkmės neužleisti trečiosios vietos.

Mes – ne prastesni?
Pernai Lietuvos tautinis olimpinis komitetas į savo gretas priėmė dvi naujas nares – Lietuvos rogučių sporto ir Lietuvos bobslėjaus ir skeletono sporto federacijas. Abiejų federacijų vadovai pažadėjo iš visų jėgų stengtis, kad naujos sporto šakos prigytų Lietuvoje. Federacijų vadovai neabejoja, kad jie surinks būrį entuziastų, kurie norės užsiimti rogučių sportu ar bobslėjumi. Jau vyko pirmosios atrankos, ir rinktis yra iš ko.
Kita vertus, pasiūlymas jaunimui – tikrai viliojantis: bobslėjus, skeletonas ir rogučių sportas – olimpinės sporto šakos, tad jų atstovai galės kovoti dėl galimybių atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse, atsiras daug galimybių dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose, tarptautiniuose turnyruose.

Daugiau informacijos galite rasti: http://www.latvia.travel/lt/renginys/45-asis-fil-europos-roguciu-sporto-cempionatas

"Eurosport" televizijos transliacijos:

Šeštadienis, vasario 14 d.
9.30 Pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas.
10.15 Pasaulio rogučių sporto čempionatas. Tiesioginė transliacija iš Siguldos.
11.15 Pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas.
11.30 Pasaulio rogučių sporto čempionatas. Tiesioginė transliacija iš Siguldos.
12.00 Biatlonas. Pasaulio taurė (moterų sprintas).
13.30 Slidinėjimas. Pasaulio taurė.
15.15 Biatlonas. Pasaulio taurė (vyrų sprintas).
16.45 Šuoliai nuo tramplino. Pasaulio taurė.
18.45 Pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas.
20.15 Biatlonas. Pasaulio taurė.
21.30 Šuoliai nuo tramplino. Pasaulio taurė.
22.30 Pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas. Slalomas.
0.15 Jojimas su kliūtimis. "Masters" turnyras Honkonge.
1.15 Žiemos universiada. Ledo ritulio turnyro finalas.
2.15 Šuoliai nuo tramplino. Pasaulio taurė.

Sekmadienis, vasario 15 d.
9.30 Pasaulio rogučių sporto čempionatas. Tiesioginė transliacija iš Siguldos.
10.30 Pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas.
10.45 Slidinėjimas. Pasaulio taurė.
12.00 Pasaulio rogučių sporto čempionatas. Tiesioginė transliacija iš Siguldos.
13.00 Biatlonas. Pasaulio taurė.
14.30 Pasaulio rogučių sporto čempionatas. Tiesioginė transliacija iš Siguldos.
15.00 Pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas.
15.15 Biatlonas. Pasaulio taurė.
16.45 Šuoliai nuo tramplino. Pasaulio taurė.
18.45 Pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas.
20.15 Biatlonas. Pasaulio taurė. Estafetės.
21.45 Šuoliai nuo tramplino. Pasaulio taurė.
22.45 Pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas. Slalomas.
0.30 Jojimas su kliūtimis. "Masters" turnyras Honkonge.
1.30 Biatlonas. Pasaulio taurė.