Bakterijos namuose: naikiname, bet sugyvename

Bakterijos namuose: naikiname, bet sugyvename


Daugelis žmonių gyvena švariai ir tvarkingai. Tačiau taip tik atrodo. Kiekvienuose namuose aptiktume daug nepageidaujamų gyventojų – bakterijų ir virusų, sukeliančių ūmines infekcines ar virusines ligas. Kokiuose namų kampuose dažniausiai veisiasi bakterijos ir kaip jas naikinti?


Dalia VALENTIENĖ


Virusai, bakterijos ir kiti mikroorganizmai – nuolatiniai žmogaus palydovai. Jie ir jų veiklos produktai yra pagrindinė ligų priežastis. Viena iš dažniausiai aplinkoje aptinkamų bakterijų – auksinis stafilokokas. Manoma, kad šių bakterijų galima rasti net ant 30 proc. žmonių odos, nosies gleivinėje. Medikų teigimu, paprastai šie mikrobai žmonėms, kurių imuninė sistema stipri, jokios žalos nedaro. Tačiau suprastėjus mitybai, pervargus ar susirgus kokia nors liga auksinių stafilokokų nešiotojui gali pasireikšti stafilokokų sukelta infekcija. Šie mikroorganizmai lengvai perduodami kitiems: užsikrečiama tiesiog nuo sergančiojo ar sveiko žmogaus, nešiojančio šias bakterijas, per rankas ar įvairius daiktus.

REKLAMA


Kita žmonių aplinkoje dažnai randama bakterija – salmonelė. Šiomis bakterijomis žmonės gali užsikrėsti valgydami netinkamai termiškai apdorotą gyvulių ir paukščių mėsą, gerdami užterštą vandenį.


Į namus skverbiasi iš lauko


Visuomenės sveikatos specialistai tvirtina, kad bakterijų ir virusų parsinešame iš lauko, žmonių susibūrimo vietų, viešojo transporto, prekybos centrų. Ten lankosi įvairiausių žmonių, dalis jų serga įvairiomis ligomis. Bakterijos lauke prilimpa prie batų, nusėda ant drabužių, nuo nešvarių paviršių – durų rankenų, turėklų – prisitvirtina prie rankų.


„Svarbu grįžus namo nusiauti batus, nusirengti laukui skirtus drabužius, pakabinti į jiems skirtas spintas ir namuose būti su ta avalyne ir drabužiais, kurie skirti namams. Elgiantis neapdairiai iš lauko galima parsinešti įvairių bakterijų ar gripo virusą. Jeigu rankomis paliečiame užterštą daiktą, vėliau tomis pačiomis rankomis liečiame burną, akis ar nosį, galima užsikrėsti gripo virusu. Todėl nepaprastai svarbi yra rankų higiena – jas reikia plauti kuo dažniau“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vyriausioji specialistė Ginreta Valinčiūtė.

REKLAMA


Tačiau nebūtinai bakterijos veisiasi pačiuose namuose. Palankiausia temperatūra mikroorganizmams daugintis yra 37 °C, bet pakanka ir kambario temperatūros. Pasidairykime po įvairius namų kampus – kur bakterijų būna daugiausia?


Tualetas


Daugelis žmonių, bandydami atspėti, kur daugiausia gali būti bakterijų, greičiausiai sakytų – tualete. Tačiau specialistų tyrimai rodo, kad tualete paprastai būna daug mažiau pavojingų bakterijų nei kitose namų patalpose. Tualete rimtas pavojus sveikatai kyla tik tuomet, kai kas nors iš šeimos narių serga infekcinėmis žarnyno ligomis.


Kaip sumažinti užsikrėtimo bakterijomis tualete riziką? Būtinai plaukite rankas pasinaudoję tualetu. Ir pratinkite prie to vaikus – jie dažnai prisiliečia rankomis prie klozeto. Ypač kruopščiai nuvalykite svirtis ir mygtukus, kuriais nuleidžiate vandenį, tam naudokite tik šiai patalpai valyti skirtas kempinėles.


Dėl blogos ventiliacijos tualete užsistovi oras. Alergiškiems žmonėms tai gali sukelti kvėpavimo sutrikimų, ypač jeigu naudojate įvairius oro gaiviklius. Todėl nepersistenkite gaivindami orą purškikliais, verčiau vėdinkite tualetą taip, kaip ir kitus kambarius, – įleiskite į jį šviežio oro.


Bakterijos namuose: naikiname, bet sugyvename


Vonia ir dušas


Vonios kambaryje gali atsirasti pavojingų bakterijų legionelių. „Jų dažniausiai atsiranda nusistovėjusiame vandenyje ar nuolat drėgnose ir nevalomose vėdinimo sistemose, oro kondicionieriuose, baseinuose. Žmogus įkvepia vandens garų, kuriuose yra šių bakterijų, ir gali susirgti legionelioze. Geriant ar maistui ruošti naudojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Palankiausia temperatūra legionelėms daugintis – nuo 20 iki 45 °C. Žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje šios bakterijos nesidaugina. Vis dėlto šių bakterijų sukeltos ligos yra retos, nes vanduo namuose paprastai neužsistovi, žmonės juo dažnai naudojasi“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė.


Kaip išvengti legioneliozės? Jeigu dušu ar vandens čiaupu nesinaudojote kelis mėnesius, paleiskite vandenį penkioms minutėms, tegul nuteka, ir tik po to pradėkite praustis. Be to, reguliariai valykite dušo galvutę.



Virtuvė


Daugiausia mikrobų galima aptikti virtuvėje. Specialistų teigimu, pavyzdžiui, ant virtuvės čiaupo bakterijų yra 44 kartus daugiau nei ant klozeto sėdynės. Svarbu tinkamai laikyti maisto produktus. Jeigu nesudedate produktų į sandarius indus, mikrobai nuo senstelėjusio maisto gali lengvai patekti ant šviežio. Virtuvėje dažnai aptinkama tokių bakterijų kaip salmonelės, kampilobakterijos, patogeniniai stafilokokai, jersinijos. Būtent dėl jų žmonės neretai suserga ūminėmis žarnyno ligomis.
Taip pat svarbu stebėti, kad šaldytuve temperatūra visuomet būtų žemesnė nei 5 °C. Mėsą visuomet dėkite ant pačios žemiausios lentynos. Šaldytuvą reguliariai tikrinkite, valykite ir išmeskite sugedusius maisto produktus.


Virtuvėje viskas turi būti švaru. Kruopščiai prižiūrėkite pjaustymo lenteles, reguliariai plaukite virtuvinius rankšluosčius ir keiskite kempinėles. Be to, panaudoję jas kruopščiai išplaukite ir išdžiovinkite, nes drėgnose kempinėse ar virtuviniuose rankšluosčiuose greitai dauginasi bakterijos. Geriausia naudoti vienkartinius rankšluosčius, o vadinamosioms švarioms ir nešvarioms procedūroms reikėtų naudoti skirtingas kempines. Pavyzdžiui, negalima ta pačia kempine plauti ir kriauklės, ir indų. Baigę ruošą virtuvėje, visada išvalykite plautuvę, nuvalykite maišytuvų rankenėlės.


Bakterijos namuose: naikiname, bet sugyvename


Indaplovė


Indaplovė – taip pat palanki vieta bakterijoms veistis. Plaunant bent vieną kenksmingomis bakterijomis užterštą indą, kyla pavojus jomis užteršti visą sistemą. Bakterijos gali imti sparčiai daugintis ir laikant indų prikrautą indaplovę kelias dienas. Todėl, jei ketinate palikti indus indaplovėje ilgesniam laikui, rekomenduojama juos prieš tai išskalauti, kad neliktų maisto likučių.


Slovėnijos mokslininkai neseniai pranešė vieno tyrimo metu indaplovėse aptikę dviejų rūšių sveikatai pavojingų grybų: Exophiala dermatitidis ir E. phaeomuriformis. Šių grybų jie rado 62 indaplovėse iš 101. Teigiama, kad drėgmė ir aukšta temperatūra šiems mikroorganizmams sukuria idealias sąlygas daugintis. Grybų buvo užsiveisę indaplovių guminėje dalyje prie durelių. Pasak mokslininkų, šie grybai puikiai toleruoja karštį, didelę druskos koncentraciją, cheminius ploviklius ir rūgštų vandenį. Tyrėjai daro išvadą, kad grybai evoliucionavo ir prisitaikė prie namų sąlygų. Biologijos mokslų daktarė Polona Zalar iš Slovėnijos teigia, kad žmonėms jie gali sukelti ir mirtiną infekciją.

REKLAMA


Šiukšliadėžė


Jei palietėte šiukšliadėžės dangtį, būtina nusiplauti rankas su muilu, nes ant jų pateko daugybė bakterijų. Geriausia rinktis šiukšliadėžes su mechaniniais dangčiais, pakeliamais paspaudus pedalą.


Išmestas maistas ir kitos buitinės atliekos, esantys vienoje terpėje, sukelia spartų bakterijų dauginimąsi. Prieš išmetant tokius produktus kaip mėsa, žuvis ar daržovės, patariama juos sudėti į atskirus polietileninius maišelius.


Šiukšliadėžę derėtų valyti bent kartą per savaitę. Pirmiausia reikia į ją pripilti karšto vandens, sumaišyto su valikliu. Vandenį palaikę gerą valandą, šiukšliadėžės vidų ir išorę kruopščiai išplaukite šepečiu. Galiausiai, baigiant valyti, galima ją išpurkšti dezinfekciniu purškalu.


Namuose šiukšliadėžę reikėtų laikyti atokiau nuo tos vietos, kur ruošiamas maistas. Skirtingai nei visi yra įpratę, laikyti jos spintelėje po kriaukle higienos specialistai nepataria. Geriausiai tam tiktų atokesnis virtuvės kampas.


Bakterijos namuose: naikiname, bet sugyvename


Kokiomis priemonėmis naikinti?


Specialistų teigimu, geriausios priemonės, naikinančios bakterijas, yra muilas ir vanduo. Pabrėžiama, kad 7 kartus per dieną plaunant rankas, pavyzdžiui, peršalimo ligų rizika sumažėja iki 75 proc.


„Dezinfekcinių priemonių, kurios naikina bakterijas, namuose naudoti nebūtina. Gyvenamosiose patalpose pakanka įprasto drėgno valymo. Labai svarbi prevencijos priemonė yra vėdinimas. Rekomenduojama kuo dažniau vėdinti visas patalpas, užtikrinti gerą oro ventiliaciją. Kiek ilgai reikia vėdinti patalpas, priklauso nuo sezono. Jei lauko oro temperatūra – žema, patariama patalpas vėdinti kelis kartus per dieną po 10 minučių plačiai atidarius langus, nes mikroventiliacija nėra tokia veiksminga“, – teigia visuomenės sveikatos specialistė.


Rankoms skirtos antibakterinės priemonės naudingos tuomet, kai nėra sąlygų jas švariai nusiplauti, o paviršiams valyti naudoti dezinfekuojamąsias šluostes ar purškiklius, naikinančius bakterijas, vertėtų tik tada, kai namuose yra sergančiųjų rotavirusu, gripu ar peršalimo ligomis. Tuomet pravartu kruopščiai nuvalyti tuos paviršius, ant kurių gali būti daugiausia bakterijų: durų rankenas, vandens maišytuvų, šaldytuvo rankenėles, unitazo bakelio vandens nuleidimo mygtuką, šviesos jungiklius.


Vis dėlto mikrobiologai mano, kad nėra būtinybės perdėtai rūpintis sterilumu buityje. Jeigu namuose užtikrintume idealią švarą ir juose nebūtų bakterijų, imuninė sistema liktų be darbo, o tada gali išsivystyti įvairių alergijų. Iš tiesų daugelis mikroorganizmų, net patogeninių, taikiai sugyvena su žmogumi. Pamažu žmogus įgyja jiems imunitetą. Todėl gydytojai neretai ramina jaunas mamas, kurios savo vaikams neleidžia žaisti ant grindų, baiminasi, kai kūdikis kiša į burną ant grindų nukritusį žaislą. Bakterijos ir virusai gali sukelti ligą tik tada, jeigu imuninė sistema yra visiškai nusilpusi.

REKLAMA


Parengta pagal žurnalą „Savaitė" (2016 m. Nr. 45)


Bakterijos namuose: naikiname, bet sugyvename


Bakterijos namuose: naikiname, bet sugyvename







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)