ŠMM archyvo nuotr.

Norintiesiems įgyti specialybę ir kartu gauti darbo patirties Lietuvos profesinės mokyklos ir centrai siūlo nušauti du zuikius iš karto: pasirinkti mokymąsi pameistrystės forma. Pameistrys kartu ir mokosi, ir gauna algą iš darbdavio, pas kurį baigęs mokslus dirbs. Įgyti specialybę tokiu būdu šiuo metu siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų, 5 darbo rinkos mokymo centrai, taip pat ne viena kvalifikuotus darbuotojus priimanti įmonė.

Viktorija Dačinskaitė

Padeda prisitaikyti prie rinkos

Nuo suvirintojo ar transporto mechanikos specialisto iki virėjo, kirpėjo ar net verslininko – šalies profesinio ugdymo įstaigose siūlomų specialybių – daug ir įvairių. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad mokymąsi pameistrystės forma renkasi vis daugiau žmonių, nes tai ne tik galimybė įgyti išsilavinimą, bet kartu gauti ir darbo patirties.

„Nuolat keičiantis darbo rinkai, pameistrystė – greičiausias būdas užsitikrinti darbo vietą: įgyti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti ir pradėti dirbti pagal norimą specialybę“, – teigia jis.

Toks mokymasis grįstas glaudžiu profesinio mokymo įstaigos ir darbdavio bendradarbiavimu ir yra ypač naudingas žmonėms, norintiems įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingą kvalifikaciją. Darbdaviui ir pameistriui sudarius darbo sutartį, pameistrys įgyja visas darbuotojo teises: gauna sutartą atlyginimą, kasmetes atostogas, o mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje. Pernai šiuo būdu specialybę įgijo apie 600 asmenų.

2015 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos švietimo ministrai pasirašė deklaraciją dėl pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso. Šiuo metu Baltijos šalys dalijasi gerąja profesinio mokymo sistemos reformų įgyvendinimo patirtimi ir ieško būdų, kaip padidinti mokymosi darbo vietoje galimybes.

Sprendžia įsidarbinimo problemas

S. Zybarto teigimu, mokymasis pameistrystės būdu didžiausią pridėtinę vertę sukuria dviem atvejais: kai suaugusieji jau yra įgiję bendrąsias kompetencijas ir nori keisti darbo profilį – įsidarbinti konkrečioje srityje, taip pat tiems, kuriems sudėtingiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Lietuvoje yra nemažai suaugusiųjų, kurie gyvena tarsi užburtame rate – jie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir dirba nekvalifikuotus darbus. Dirbdami visą dieną tokie žmonės neturi galimybės mokytis. Pameistrystė jiems gali tapti išeitimi, nes sudaroma mokymosi ir darbo sutartis, be to, yra galimybė likti dirbti pagal įgytą profesiją. Žmogus ir mokosi, ir gauna atlyginimą iš darbdavio“, – sako jis ir prisimena, kaip, negalėdamas mokytis su kitais mokykloje, asmuo pasirinko mokymąsi pameistrystės forma ir tapęs motyvuotu darbuotoju liko sėkmingai dirbti vienoje statybų bendrovėje.

Anot jo, nemenkas pameistrystės pranašumas – individualizuotas mokymas, leidžiantis geriau ir greičiau perprasti konkrečią sritį.

Norintieji mokytis pameistrystės būdu gali kreiptis į bet kurią profesinio mokymo įstaigą ir išsirinkę juos dominančią specialybę prašyti, kad mokymas būtų organizuotas būtent šia mokymo forma. Tais atvejais, kai ugdymo įstaiga to padaryti negali, ji turi pasiūlyti artimiausią įstaigą su mokinį dominančia programa.

Padėjo rasti darbą

Alytaus profesinio rengimo centre pameistrystės būdu mokęsis alytiškis Juozas Pavilonis šiandien džiaugiasi galėjęs suderinti mokslus ir darbą. „Vienuoliktoje klasėje galvojau mesti mokslus, nes dėl šeiminių aplinkybių reikėjo eiti dirbti. Mokyklos direktorius pasiūlė mokytis pagal pameistrystės programą. Man tai buvo išeitis“, – sako jis.

Gipso kartono atitvarų montuotojo-apdailininko profesiją vaikinas įgijo labai greitai – per kelis mėnesius, mat mokslus pradėjo jau programai įpusėjus. Šiandien jis sėkmingai dirba toje pačioje įmonėje, kurioje kažkada buvo pameistriu.

„Tiems, kas turi mažai laiko, nori ir mokytis, ir dirbti, greitai gauti diplomą – pameistrystė yra geriausias mokymosi būdas. Pasirinkau gipso kartono atitvarų montuotojo-apdailininko profesiją, nes jau turėjau panašios patirties užsienyje. Be to, anksčiau norėjau būti ir staliumi, tad ši specialybė iš dalies padėjo įgyvendinti mano norą, tik dirbu ne su medžiu, o atlieku vidaus apdailą“, – pasakoja Juozas.

Vaikino teigimu, dirbo jis kaip ir bet kuris įmonės darbuotojas, nuo aštuonių ryto iki vakaro. Vaikinas pabrėžia, kad po mokyklos mokytis pagal pameistrystės programą jam labai patiko, jis tapo labiau motyvuotas, atsakingesnis ir savarankiškesnis.

„Supratau, kad jei pats nepadarysiu, niekas kitas už mane irgi nepadarys“, – sako jis ir rekomenduoja pameistrystės būdu mokytis daug laiko neturintiems, bet specialybę norintiems įgyti žmonėms.

Bendrovės „VA statyba“ vadovas Virginijus Almanaitis, pas kurį vaikinas įsidarbino, sako, kad pameistrystė leidžia žinias pritaikyti ir tai yra geriausia mokymosi forma. „Mokinys žinių bagažą gali panaudoti praktiškai. Jei mokysime tik iš knygų ar parodysime, kaip virinti, žmogus tų įgūdžių tikrai neįsisavins ir nemokės savo darbo. O kai mokosi ir dirba įmonėje, tampa visaverčiu statybininku“, – sako jis.

Mokytis pameistrystės būdu gali ne tik darbo pobūdį keičiantys ar naujus mokslus baigti norintys žmonės. Įmonės neretai šia galimybe pasinaudoja siekdamos tobulinti turimų darbuotojų kvalifikaciją. Toks pavyzdys yra Visagine, kur Visagino technologijos ir verslo profesinis mokymo centras kelerius metus bendradarbiauja su bendrove „Intersurgical“.

„Visi šiuo metu besimokantys mokiniai yra įmonėje dirbantys darbuotojai. Pameistrystės forma mūsų įmonei naudinga tuo, kad darbuotojas kartu ir mokosi, ir dirba. Labai neatsitraukdamas nuo darbo proceso, jis kelia savo kvalifikaciją“, – sako bendrovės atstovė Rūta Saulytė-Rožukienė.

* Asmenys gali kreiptis į bet kurią profesinio ugdymo įstaigą, kad jiems būtų suteikta galimybė mokytis pameistrystės būdu.

* Norintieji mokytis turi pasirašyti trišalę profesinio mokymo sutartį su įmone ir mokymo įstaiga.

* Baigus mokymus pameistriui išduodamas valstybės pripažintas profesinio mokymo diplomas.